Rūpestis paveldu – palikimas ateičiai
Atvirkščiai, specialistė džiaugiasi, galėdama prisidėti prie to, kad naujam gyvenimui atgytų vis daugiau senųjų paveldo objektų.
Galimybė gauti paramą
– Kaip pastaraisiais metais, kai Jūs dirbate, pasikeitė rajono paveldo padėtis?
– Per tuos penkerius metus, kaip ir visoms mūsų rajono sritims, turiu omenyje kelius, infrastruktūrą, visuomeninių pastatų rekonstrukciją, remontą, taip pat įskaitant ir paveldą, pasisekė ta prasme, kad atsirado galimybė gauti Europos Sąjungos (ES) paramą.
Savivaldybės biudžeto ir ES paramos lėšomis jau atlikti kai kurie tvarkybos ir kultūros paveldo objektų restauravimo darbai.
– Gal galite plačiau papasakoti apie tai, kas nuveikta.
– Įgyvendintas senamiesčio projektas – penkiems objektams parengta techninė dokumentacija: poilsio parkui prie minareto sutvarkymo; pėsčiųjų-dviračių tilto per Nevėžį (vietoj dabartinio siauro ir neišvaizdaus) statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms; dešiniosios Nevėžio krantinės sutvarkymo detalusis planas; naujos prieplaukos pastatymo ir jos pritaikymo turizmui.
Be to, pastatyti, įrengti ir rekonstruoti trys įdomūs objektai. Senajame miesto parke sukurta aktyvaus poilsio infrastruktūra prie minareto. Buvo išvalytas Dotnuvėlės upelis ir salos, rekonstruoti du į salas vedantys tilteliai, pastatytas vienas pėsčiųjų ir dviračių tiltelis, jungiantis minaretą su parku, taip pat nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengta dviračių ir riedučių bei riedlenčių trasa, pastatyti suolai, įrengtas apšvietimas, aktyvaus poilsio aikštelės suaugusiems ir vaikams.
Žmonių patogumui parke prie minareto ir Kėdainių senamiestyje pastatyti informaciniai ženklai bei įrengtas dviračių takas, vedantis Paminklinio akmens rezistentams link, senamiestyje iki Nevėžio užtvankos.
Taip pat buvo atliktas Nevėžio upės ir krantų valymas, kurio metu nuo technogeninių medžiagų buvo išvalyta upė ir atstatyta jos vaga, suformuoti šlaitai. Išvalytas Dotnuvėlės upelis ir jo krantai, tokiu būdu buvo pagerinta ekologinė ir cheminė jo būklė.
Rekonstruotas 1863 metų sukilimo muziejus, taip pat buvo išsaugotas istorinis Paberžės dvaras, kuris pritaikytas kultūros, turizmo ir kitoms viešosioms reikmėms.
Pritaikyti žmonių poreikiams
– Kokie projektai įgyvendinami šiuo metu?
– Du projektai, susiję su kultūros paveldu. Vienas jų yra kompleksinė Akademijos miestelio viešosios infrastruktūros plėtra. Projekto tikslas – per viešosios infrastruktūros plėtrą Akademijos miestelyje didinti kaimo ir miesto sanglaudą, kompleksiškai spręsti aktualias kaimo vietovės problemas, gerinant gyvenamąją bei darbo aplinką ir sudarant palankias bendruomeninės veiklos sąlygas. Šiuo projektu siekiama spręsti aktualias Kėdainių rajono kaimo vietovės viešosios infrastruktūros kokybės ir prieinamumo problemas.
Antrasis projektas – Arnetų namo pritaikymas visuomeninei paskirčiai ir viešiesiems turizmo poreikiams.
– Kas pasikeistų atlikus numatytus darbus?
– Akademijos miestelio viešosios infrastruktūros būklė yra gana prasta. Kultūros centro pastatas – tai valstybės saugomas Dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso objektas, kuriame vyksta įvairūs miestelio renginiai ir bendruomenės narių susibūrimai, pritraukiantys ne tik miestelio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus, paskutinį kartą kapitališkai remontuotas 1971 metais. Todėl jo techninė būklė ne tik netenkina gyventojų poreikių, bet ir kelia grėsmę saugumui bei neatitinka pagrindinių higienos standartų reikalavimų.
Be to, nesutvarkyta kultūros namų aplinka mažina pastato patrauklumą, prieinamumą. Miestelyje trūksta universalių sporto aikštynų, vaikams pritaikytos aktyvaus poilsio infrastruktūros, kurių sukūrimas leistų padidinti kaimo vietovių gyventojų, ypač vaikų ir jaunimo, užimtumą, užtikrinti geresnes veiklos galimybes.
– Kokią veiklą numatyta vykdyti Arnetų name?
– Arnetų namo projekto tikslas – pritaikyti jį visuomeninei paskirčiai ir viešiesiems turizmo poreikiams, išsaugant pastatą kaip unikalų kultūros paveldo objektą. Tikslas bus pasiektas įgyvendinus uždavinį – rekonstravus Arnetų namo pastatą ir jį pritaikius viešojo turizmo infrastruktūrai. Čia būtų įrengtos turistams, svečiams ir kitiems žmonėms unikalios kultūros paveldo patalpos, kurios atskleis Kėdainių miesto istoriją.
Šiame pastate būtų galima vykdyti švietėjišką-edukacinę, kultūrinę veiklą, taip pat organizuoti renginius, susijusius su miesto kultūros propagavimu ir konferencijas.
Numatyti keli projektai
– Kokių turite planų?
– Parengta nemažai techninės dokumentacijos paveldo ir turizmo objektų rekonstrukcijai, restauravimui ir atstatymui, kuria remiantis galima teikti paraiškas, siekiant ES paramos.
Tai – trys techniniai projektai, įgyvendinant senamiesčio projektą, kuriame parengta Nevėžio regiono turizmo vystymo galimybių studija, specialusis dviračių takų planas, paplūdimių plėtros galimybių studija, Didžiosios Rinkos aikštės sutvarkymo techninis projektas.
Taip pat planuojama teikti paraiškas ir gauti paramą Didžiosios Rinkos aikštei sutvarkyti, dviračių takams nutiesti nuo Skongalio iki „Vaivorykštės“ tilto ir Norvegų fondui, kuris remia medinės architektūros tvarkybą ir jau restauruojamų objektų pabaigos darbus.
Šiuo metu vyksta darbai, finansuojami valstybės ir savivaldybės biudžetų: rekonstruojama biblioteka, sutvarkytas miesto rotušės rūsys, o dabar vyksta ir fasadų restauravimo darbai.
Taip pat planuojama keisti Krašto muziejaus stogą.
Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo konservuotas sienų mūras, kuriam pakenkė čia buvęs odų fabriko sandėlis. Ypač nukentėjo freskos. Todėl šiemet kartu su Evangelikų liuteronų parapija planuojame teikti Kultūros paveldo departamentui paraišką gauti finansinę paramą freskų ir bažnyčios interjerui restauruoti.
– Gal rajone yra tokių objektų, prie kurių kasmet tenka darbuotis?
– Kiekvienais metais savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę. 2011 metais sutvarkyti kapitono Jono Kairiūno kapas Kauno g. kapinėse, perlaidotų Lietuvos partizanų antkapinis paminklas ir kapai Surviliškio kapinėse bei Vyčio apygardos partizanų Donato Kličiaus-Žibutės ir Antano Mingailos-Žaibo antkapinis paminklas Šėtoje.
Prieš porą metų restauruotas paminklas Dotnuvos g. kapinėse, dar anksčiau sutvarkytas Povilo Lukšio kapas bei pastatyti antkapiniai kryželiai Dotnuvos g. savanorių kapinėse ir paminklas žuvimo vietoje Taučiūnuose bei antkapinis paminklas dviem nežinomiems kariams savanoriams Kauno g. kapinėse ir penki antkapiniai kryželiai Gudžiūnų savanorių karių kapinėse.
Šiemet planuojama parengti ir išleisti Kėdainių krašto partizanų, rezistencijos dalyvių kautynių ir žūties vietų informacinį žemėlapį. Taip pat numatyta daugybė kitų paveldosauginių darbų.
Džiugina atlikti darbai
– Kas Jus neramina paveldosauginiame darbe?
– Atsižvelgiant į ekonominę situaciją apmaudu, kai negali pasinaudoti, regis, ranka pasiekiama Europos Sąjungos fondų parama. Kėdainių rajone yra 26 bažnyčios ir koplyčios. Iš jų vienuolika įtraukta į Kultūros vertybių registrą, bet tik kelių iš jų yra sutvarkyti nuosavybės dokumentai. Neįteisinus nuosavybės, kultūros objektų valdytojams (parapijoms) nėra jokios galimybės gauti finansavimą iš valstybės ar kitų fondų, o patys lėšų tvarkymo darbams sako neturintys. Kadangi kitose šalies savivaldybėse padėtis panaši, problema skubiai turi būti sprendžiama valstybiniu lygiu.
– O kas džiugina?
– Be abejo, kai pavyksta padaryti ką nors naudingo. Pavyzdžiui, pagaliau į Kultūros vertybių registrą įrašytas namas Žydų gatvėje 2, patikslintos Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios komplekso ir Apytalaukio bažnyčios vertingosios savybės.
Ką tai duoda? Žydų g. 2-ojo namo savininkas gaus iš KPD reglamentą ir žinos pastato rekonstrukcijos galimybes, o Evangelikų liuteronų parapija gali tikėtis finansinės paramos freskų, kurios yra labai blogos būklės, ir bažnyčios interjero restauravimui. Apytalaukio bažnyčios parapija taip pat gali tikėtis finansinės paramos už altoriaus atrastų freskų restauravimui, jeigu... susitvarkys nuosavybę.
– Prie kokių projektų darbuojatės dabar?
– Šiuo metu nedirbu prie stambaus projekto, bet kuruoju Bakainių piliakalnio tvarkybos darbus, padedu Vietos veiklos grupei rengiant paraišką Vosbučių piliakalnio pritaikymui bendruomenės reikmėms. Parengiau dvi paraiškas Kultūros paveldo departamentui gauti finansinę paramą Europos paveldo dienoms ir leidiniui „Senieji Kėdainių krašto keliai“ parengti.
Informacija – interneto svetainėje
– Ar Jūsų nevargina situacija, kai norisi nuveikti daug, bet amžinai trūksta lėšų?
– Nesinorėčiau labai plėstis, bet, kaip matote, paveldosaugos sritis – labai plati, taigi ir įvairiausių problemų yra daug. Savivaldybės svetainėje nuo šių metų pradžios yra rubrika „Kultūros paveldo sritis“, kurioje stengiuosi pateikti visuomenei reikalingą ir įdomesnę informaciją apie kultūros paveldą.
Galiu kaip pavyzdį pateikti vieną didžiausią problemą. Didžioji dalis sunykusių ar neprižiūrimų kultūros paveldo objektų savininkų yra privatūs asmenys ir kai kurie jų netinkamai prižiūri pastatus. Tokiais atvejais savivaldybės su KPD surašo reikalavimus išsaugoti kultūros paveldą, tačiau nėra mechanizmo, kaip savininkus priversti tuos reikalavimus vykdyti. Be to, savininkai dažnai kreipiasi į savivaldybę prašydami įvertinti objektų būklę ir padėti juos restauruoti tik tada, kai objektai yra avarinės būklės. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių juos vykdyti.
– Kokie kultūros paveldo objektai geriausiai prižiūrimi Kėdainių rajone, o kuriems trūksta dėmesio ir lėšų?
– Žinoma, geriausiai rūpinamasi savivaldybei priklausančiais pastatais, infrastruktūra, nes jais naudojasi visuomenė. Natūralu, kad rajono vadovybė tam teikia prioritetą, nes taip rodomas pavyzdys ir privatūs savininkai skatinami rūpintis savo nuosavybe.
Labiausiai dėmesio trūksta sakraliniam paveldui ir privatiems dvarams.
Šeima – visas pasaulis
– Jeigu turėtumėte galimybę, ar keistumėte darbo pobūdį ir rinktumėtės kitą sritį?
– Kėdainiuose tai tikrai ne (šypsosi).
– Kas Jums teikia malonumą?
– Mano hobis visada buvo ir yra šeima. Joje atrandu visą pasaulį. Visa kita irgi įdomu: pradedant dvasiniais dalykais, taip pat gamta, knygomis, menu, muzika, gerais filmais ir baigiant visuomeniniais – tuo, kas vyksta ne tik Lietuvoje ir Kėdainiuose, bet ir kitame kontinente, kitoje šalyje, savivaldybėje bei baigiant politika.
Aušra MALINAUSKIENĖ, „Rinkos aikštės“ korespondentė
