Kėdainių rajono savivaldybės vadovų iniciatyva buvo užsakytos ES lėšomis finansuojamos sektorinės studijos ir tyrimai, norint sužinoti gyventojų nuomonę apie viešąsias paslaugas, kurias teikia savivaldybė. Norėta įsitikinti, ar tinkamai atliekami darbai, vystoma veikla, kurios paslaugos tenkina gyventojus, o kurias reikėtų tobulinti. Remiantis šiais tyrimais bus keičiamas Kėdainių rajono savivaldybės strateginį plėtros planas. Sausio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybėje vyko ES projekto „Sektorinių studijų bei tyrimų, skirtų tobulinti Kėdainių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą, parengimas“ rengiamų studijų ir tyrimų tarpinių rezultatų pristatymas. Po pirmojo aptarimo studijos dar bus tobulinamos iki balandžio mėnesio.

Studijų rengėjai UAB „Eurointegracijos projektai“ atstovai pristatė 2014 m. lapkričio−gruodžio mėnesiais vykdytų gyventojų apklausų rezultatus, pateikė matomas problemas, įvardijo pagrindinius aspektus, tobulintinas sritis bei rekomendacijas.

Pirmiausia galima pasidžiaugti, kad atliekant Kėdainių rajono gyventojų nuomonės tyrimą apie Kėdainių rajono savivaldybės administracijos teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, nustatyta, kad daugiau nei 60 proc. gyventojų teigiamai vertina gyvenimo kokybę rajone (teigiamai vertino 13,2 %, labiau teigiamai nei neigiamai − 51,7 %). Neigiamai vertinti buvo linkę tik 6,2 % (neigiamai vertino 2,1 % gyventojų, labiau neigiamai nei teigiamai − 4,1 %). Likusieji šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

„5−6 proc. neigiamai vertinančių – šis rodiklis yra normalus, nes visuomet yra ir bus viskuo nepatenkintų žmonių. Kitose savivaldybėse, kuriose mums teko atlikti tyrimus, nepatenkintųjų yra buvę 10–12 procentų ir daugiau“, – sakė gyventojų nuomonės tyrimą pristatęs Liutauras Labanauskas.

Rengiant sektorines studijas bei atliekant tyrimus, siekiama identifikuoti gyventojų poreikius bei pasirinkti efektyvius sprendinius Kėdainių rajono kultūros, sporto, viešojo administravimo, komunalinio ūkio, turto, informacinių technologinių sektoriuose.

Pagal projektą rengiamos šios studijos bei tyrimai:

1. Kėdainių rajono gyventojų nuomonės tyrimas apie Kėdainių rajono savivaldybės administracijos teikiamų viešųjų paslaugų kokybę;

2. Suinteresuotų šalių nuomonės tyrimas, identifikuojant teikiamų vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų kokybę, aptarnavimą, iškylančias problemas;

3. Korupcijos pasireiškimo teikiant administracines ir viešąsias paslaugas Kėdainių rajono savivaldybėje tyrimas;

4. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kultūrinių poreikių studija;

5. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kūno kultūros ir sporto poreikių studija;

6. Kėdainių daugiabučių namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo studija;

7. Kėdainių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto aprašymo bei įvertinimo, kaip jį galima panaudoti, valdyti studija;

8. Studija „Kėdainiai – E. miestas“;

9. Konteinerių išdėstymo Kėdainių rajone savivaldybėje studija.

STUDIJŲ APŽVALGA

Kėdainių rajono gyventojų nuomonės tyrimas apie Kėdainių rajono savivaldybės administracijos teikiamų viešųjų paslaugų kokybę.

Buvo apklausta 800 Kėdainių rajono gyventojų. Kaip jau minėta, teigiamai viešąsias paslaugas vertina 13,2 proc. apklaustųjų, labiau teigiamai nei neigiamai − beveik 52 proc. gyventojų. Neigiamai vertina tik 2,1 % gyventojų, labiau neigiamai nei teigiamai − 4,1 %.

Respondentų nuomone, svarbiausi jiems reikalingi infrastruktūros elementai yra gatvių apšvietimas ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymas. Ir šie elementai gyventojų buvo įvertinti kaip gana kokybiški.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į vaikų žaidimo aikštelių ir gyvūnų vedžiojimo vietų būklę, nes šios infrastruktūros kokybė vertinama ne taip palankiai.

Apklausiamieji gerai įvertino kapinių ir žaliųjų plotų ir gėlynų priežiūrą, tačiau reikėtų daugiau rūpintis kelių, gatvių valymu žiemą. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio kreipti į antrinių žaliavų – popieriaus, stiklo, plastiko – surinkimą ir išvežimą bei gyventojų statybinių atliekų surinkimą ir išvežimą. Keleivių pervežimas kaimiškose teritorijose nėra labai palankiai vertinamas. Vertindami transporto infrastruktūrą, respondentai gerai įvertino stovėjimo aikšteles prie parduotuvių, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad stovėjimo aikštelių prie gyvenamųjų namų būklė vertinama mažiau palankiais balais.

Savivaldybė pirmiausia turėtų kreipti dėmesį į maudyklų prie vandens telkinių rajone sutvarkymą, vaizdo stebėjimo, filmavimo nusikaltimų prevencijai sistemos įrengimą bei dviračių takų infrastruktūros sutvarkymą.

Tyrime dalyvavę gyventojai mano, kad savo gyvenamoje vietovėje jaučiasi saugūs. Gyventojai palankiai įvertino specialiąsias ir pagalbos paslaugas teikiančių organizacijų darbo ir paslaugų efektyvumą. Geriausiai įvertinta galimybė sulaukti skubios gaisrininkų pagalbos bei pagalbos iš medikų. Įdomu pastebėti tai, kad kaimynų pagalbą kėdainiečiai taip pat vertina labai aukštais balais.

Kiek žemesniais balais vertinta galimybė operatyviai sulaukti policijos pagalbos ir pagalbos dėl buitinių gedimų.

Pačios aktualiausios viešojo saugumo rajone problemos – eismo saugumas dėl pavojingo vairavimo, vairavimas išgėrus, nepilnamečių nusikalstamumas, šunų vedžiojimas be antsnukio, palaidi gyvūnai. Taigi gerinant viešąjį saugumą rajone, vienos iš svarbiausių reikalingų įgyvendinti priemonių yra viešųjų erdvių filmavimas bei dažnesnis policijos patruliavimas.

Turizmo infrastruktūros elementus ir paslaugų, skirtų turistams, spektrą respondentai vertino palankiai. Geriausiai vertintas privažiavimas prie objektų, kaimo turizmo paslaugų pasiūla. Gana palankiai ir beveik vienodais balais įvertintas parko ir poilsio vietų pritaikymas suaugusių, sportuojančių asmenų ir vaikų poreikiams. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, respondentų nuomone, turistinėse vietose trūksta tualetų, o ir jų būklė vertinama prastai. Kėdainiečiai šiek tiek pasigenda aktyvaus turizmo ir pramogų pasiūlos, be to, labiau reikėtų pasirūpinti turizmo objektų lankymo pritaikymu judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams. Sveikatos priežiūros paslaugų vertinimai yra gana palankūs. Reikėtų atkreipti dėmesį į Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų registracijos patogumą, kuris įvertintas ne taip palankiai. Geriausiai vertinami aspektai yra švara ir tvarka gydytojų kabinetuose bei aptarnaujančių darbuotojų kultūra. Nors nemaža dalis paslaugų lankytojams ir infrastruktūros aspektų vertinami aukštais balais, tačiau reikėtų didesnį dėmesį atkreipti į laukimo laiką, trunkantį nuo registracijos iki paciento patekimo pas gydytoją. Dauguma vertintų švietimo institucijų ir jų teikiamų paslaugų yra svarbios gyventojams ir jų kokybė vertinama palankiai.

Didžioji dauguma respondentų teigiamai atsiliepia apie Kėdainių r. savivaldybės administracijos darbo aspektus. Kiek mažesniais balais įvertintas problemų sprendimo ir reagavimas į problemą laikas. Kita vertus, šie kriterijai yra gana subjektyvūs, apskritai daugumos savivaldybės darbo aspektų įvertinimas yra teigiamas.

Tokiais rajono gyventojų apklausos duomenimis nesistebi rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė:

Kad savivaldybės administracijos teikiamų viešųjų paslaugų kokybė gyventojų yra įvertinta taip gerai, manęs nestebina, nes tokia yra visos mūsų savivaldybės administracijos, savivaldybės įmonių ir įstaigų darbuotojų ir vadovų komandos ne vienų metų nuoširdaus darbo pasekmė. Nieko negali būti tobulo, tad būtų keista, jei nebūtų nustatyti ir keistini, tobulintini dalykai. Tam mes ir užsakėme šiuos tyrimus – kad turėtume situacijos įvertinimą, rekomendacijas ir galėtume į jas atsižvelgę keisti gyvenimo kokybę į dar geresnę pusę. Manau, kad gyventojams reikia sudaryti visas sąlygas aktyviai dalyvauti sprendžiant įvairių sričių reikalaus, rengiant sprendimų projektus. Tad ateityje reikės dažniau atlikti gyventojų apklausas, kviesti patariamuosius susirinkimus. Profesionali gyventojų nuomonės analizė būtina sprendimų priėmimo dalis.

Man krito į akis, kad gyventojai kaip vieną iš priemonių gerinant viešąjį saugumą paminėjo viešųjų erdvių filmavimą bei dažnesnį policijos patruliavimą. Noriu pasakyti, kad jau kitais metais bus atnaujinta gyvenamųjų vietovių vaizdo stebėjimo kamerų sistema mieste, jų bus daugiau ir jos bus modernesnės.

Ateityje ypač orientuosimės į saugios mokyklos aplinkos kūrimą: mokyklų teritorijos turi būti būtų aptvertos ir apšviestos su įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Manau, reikėtų įkurti savivaldybės administracijoje viešosios tvarkos skyrių siekiant greičiau spręsti viešosios tvarkos problemas.

Dėl daugelio gyventojų nurodytų tobulintinų dalykų mes dirbome, dirbame ir dirbsime. Štai kad ir daugiabučių namų kiemų tvarkymas. Kasmet tikrai nemažai jų sutvarkoma, ypač jei prie to sutvarkymo prisideda ir patys gyventojai, tam skiriamos nemažos savivaldybės lėšos, visgi visų darbų vienu metu įveikti neįmanoma, o ir pagaliau, duobės, išdaužos atsiranda vėl ir vėl. Bet šiai problemai aš pažadu asmeniškai skirti dar daugiau dėmesio. Kad kuo daugiau kiemų būtų išasfaltuoti, išplėsti, kad būtų padidintos šalia daugiabučių namų esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Būtina dar padidinti automobilių stovėjimo aikšteles prie Kėdainių ligoninės.

Kėdainiečiai šiek tiek pasigenda aktyvių pramogų. Panuojamas senojo miesto parkos sutvarkymas, pritaikant jį gyventojų poilsiui, kultūrinei veiklai ir turizmui, tai, manau, padės išspręsti.

Man labai patiko, kad gyventojai teigiami įvertino švietimo institucijas, nes ir jų pastatų renovacijai, ir modernizavimui, ir šiuolaikinėms technologijoms skiriame iš tikro išskirtinį dėmesį. Stengsimės ir ateityje išlaikyti esamą švietimo įstaigų tinklą, skatinti mokyklas, skatinti mokyklas, mokytojus, įgyvendinančius kūrybiškus projektus ir programas.

Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kūno kultūros ir sporto poreikių studija

Rengiamoje Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kūno kultūros ir sporto poreikių studijoje kalbant apie kūno kultūrą ir sportą ugdymo įstaigose,kaip stiprybės buvo įvardinti keli veiksniai. Tai būtų popamokinis kūno kultūros ir sporto ugdymas ugdymo įstaigose (vykdomas 19 ugdymo įstaigų). Mažėjant vaikų skaičiui savivaldybėje, ugdymo įstaigų popamokinius sporto būrelius lankančių vaikų skaičius išlieka gana stabilus. Geros būklės ugdymo įstaigų vidaus sporto bazės. Profesionalūs kūno kultūros ir sporto mokytojai (97,8 proc. mokytojų turi aukštąjį išsilavinimą). Veikianti sveikatinimo ir sporto krypties pagrindinė mokykla.

Silpnybės: nepatenkinama dalies ugdymo įstaigų lauko sporto ir aktyvaus laisvalaikio objektų infrastruktūra (stadionai, sporto aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės).

Rengiamoje kūno kultūros ir sporto poreikių studijoje kalbant apie kūno kultūrą ir sportą savivaldybėje, kaip stiprybės buvo įvardinti keli veiksniai. Vienas pagrindinių tai, kad seniūnijose organizuojami kūno kultūros ir sporto renginiai (surengiama apie 60 per metus). Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kūno kultūros ir sporto poreikių tyrimo duomenimis, rajone yra tinkama laisvalaikio ir sporto renginių ir paslaugų kokybė, net 54,3 proc. gyventojų 1−5 k. per savaitę sportuoja ar mankštinasi. Nuolat auga sportuojančių neįgalių žmonių skaičius (augimas nuo 2011 m. siekia 36,4 proc.). Nuo 2014 m. savivaldybėje su neįgaliais sportininkais pradėjo dirbti treneris. „Prieinama“ sporto paslaugų kaina (tik 9,9 proc. respondentų nurodė, kad kaina yra vienas iš veiksnių, lemiančių jų nesportavimą). Pastaraisiais metais atnaujinama ir naujai įrengiama sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Gyventojams sudarytos sąlygos sportuoti dalyje ugdymo įstaigų sporto bazių.

Visgi kaip silpnybė nurodoma vis dar išliekanti didelė fiziškai pasyvių gyventojų dalis (45,7 proc. gyventojų nesportuoja arba tai daro pasyviai). Gana pasyvus gyventojų dalyvavimas seniūnijų organizuojamuose sporto renginiuose (dalyvauja 0,6−23,8 proc. gyventojų). Seniūnijose kūno kultūros ir sporto veiklas organizuoja seniūnai, kurie be šios veiklos atlieka ir daugelį kitų funkcijų. Vangus neįgaliųjų ir juos atstovaujančių organizacijų dalyvavimas projektinėje veikloje, nepakankamas projektų finansavimas (2011−2014 m. pateiktas tik vienas projektas). Nepakankama sporto informacijos sklaida ir prieinamumas. Nesutvarkyta aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra (dviračių ir pėsčiųjų takų trūkumas; lauko treniruoklių trūkumas).

Studijos rengėjai siūlo rengti kūno kultūros ir sporto objektų modernizavimo programas, atnaujinti seniūnijose išsidėsčiusias sporto bazes, vaikų žaidimų aikšteles, steigti sporto koordinatorių etatus seniūnijose. Siūlyta organizuoti gimnastikos treniruotes seniūnijų gyventojams. Užsiėmimus galėtų vesti seniūnijose įdarbinti sporto koordinatoriai. Kėdainių mieste užsiėmimus galėtų vesti sporto centro specialistai. Reikėtų didesnį dėmesį skirti neįgaliųjų sportui.

Kėdainių profesionalusis sportas taip pat turi daug gerų pusių. Teigiamai buvo įvertinta talentingų sportui vaikų paieška, atranka ir rengimas Kėdainių sporto centre. Mažėjant vaikų skaičiui savivaldybėje, BĮ Kėdainių sporto centre ugdomų vaikų skaičius išlieka stabilus. Aktyviai savivaldybėje veikia sporto klubai ir sporto viešosios įstaigos (rajone veikia 58 sporto klubai ir sporto viešosios įstaigos), juose dirba profesionalūs sporto treneriai (81,8 proc. trenerių turi aukštąjį išsilavinimą, 72,7 proc. – kvalifikacinę kategoriją). Nuolat auga olimpines ir kitas sporto šakas kultivuojančių sportininkų skaičius (augimas nuo 2011 m.: olimpinės sporto šakos 2,2 proc., kitos sporto šakos – 7,8 proc.). Apklausoje respondentai pažymėjo, kad gera Kėdainių sporto centro valdomų sporto bazių būklė (Kėdainių arena, Vilainių rekreacijos ir sporto pramogų kompleksas, vykdoma miesto stadiono rekonstrukcija), o investicijos į kitas sporto bazes, siekiant gerinti profesionalaus sportavimo sąlygas savivaldybėje, yra tinkamos. Didelio susidomėjimo sulaukia organizuojami tarptautinio, respublikinio ir regioninio lygio sporto renginiai.

Profesionalaus sporto silpnybės tokios: vis dar nepatenkinamos ar blogos būklės dalis sporto bazių (pvz., Kėdainių sporto centro krepšinio salė ir futbolo maniežas Parko g. 4); maža organizuotai sportuojančių moterų dalis (sporto centre sportuoja 27,3 proc. moterų, sporto klubuose − 22,8 proc., sporto VšĮ − 0 proc.). Dėl lėšų trūkumo įgyvendinamos ne visos sporto klubų ir sporto VšĮ iniciatyvos, dalis sporto klubų veiklą vykdo ne nuolatos. Nepakankamai išplėtota savivaldybėje veikiančių sporto klubų informacinė sistema (interneto svetaines turi tik 14,0 proc. sporto klubų ir sporto viešųjų įstaigų), tobulintina Kėdainių sporto centro interneto svetainė.

Rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė:

Prie sporto, ypač profesionalaus, silpnybių priskirčiau ir užsitęsusią miesto pagrindinio stadiono rekonstrukciją, kuriai lėšas skiria LR Vyriausybė iš Kapitalo investicijų paskirstymo programos. Džiugu, kad 2014 m. Kėdainių miesto stadione buvo baigti miesto stadiono pagrindinės futbolo aikštės apšvietimo įrengimo darbai, o šiuo metu mes planuojame skelbti miesto stadiono visų darbų užbaigimo konkursą ir pradėti vadinamojo baigiamojo etapo darbus, kai bus statomas administracinis buitinis pastatas su tribūna, tvarkoma aplinka. Konkursas bus skelbiamas visiems darbams iš karto. Tikimės gero rangovo, kuris padarys greitai ir kokybiškai visus baigiamuosius darbus.

Noriu išreikšti dėkingumą Kėdainių rajono sveikatos biurui bei kaimo bendruomenėms, kad šios institucijos rašo projektus ir gavusios finansavimą tvarko vaikų žaidimo aikšteles bei sporto aikštynus. Jau nemažai nuveikta, sutvarkyta, bet dar daug reikia nuveikti. Neseniai buvo įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės bei treniruokliai Gegučių parke, miesto parke, prie Tilto gatvės, ant Smilgos upelio kranto, bet dar reikia ir kitose vietose ir treniruoklių, ir kitų įrenginių. Darome žygius į aukštesnes instancijas, ieškome paramos, kad šiemet dar bent du aikštynai būtų įrengti. Dar gruodžio mėnesį Kūno kultūros ir sporto departamente sutarėme, kad Dotnuvoje ir Vilainiuose reikia įrengti du gerus aikštynus. Sužinojome neseniai, kad net per Žemės ūkio ministeriją galime tikėtis paramos, dalyvaujant vadinamuosiuose minkštuosiuose projektuose.

Taigi ateityje plėtosime ir atnaujinsime sporto infrastruktūrą, prižiūrėsime ir plėsime dviračių ir pėsčiųjų takus bei poilsio zonų tinklą, įrengsime naujas vaikų žaidimų ir aktyvaus poilsio bei treniruoklių aikšteles rajone bei mieste.

Kėdainių rajono savivaldybės sporto taryba, atsižvelgdama į rajono gyventojų poreikių tyrimo duomenimis, jau žengė pirmuosius žingsnius siūlydama 2015 m. kūno kultūros ir sporto projektų konkurso prioritetus: sporto renginių organizavimas atvirose sporto erdvėse, sveikatinimo ir sveikos gyvensenos renginių, neįgaliųjų sveikatinimo ir sportinės veiklos renginių vykdymas ir kt.

Šioje studijoje labiausiai džiugina tai, kad teigiamai buvo įvertinti už sporto veiklą atsakingi darbuotojai, kurie ne tik maloniai aptarnauja, atsako į klausimus, suteikia visą reikiamą pagalbą, bet ir yra veiklūs ir iniciatyvūs bei paslaugūs ir pasirengę padėti. Žmonės, jų kompetencija ir geranoriškumas − tai yra labai svarbu.

Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kultūrinių poreikių studija

Anketinės apklausos būdu buvo apklausti 1064 Kėdainių miesto ir rajono seniūnijų gyventojai nuo 16 iki 75 metų amžiaus.

Apibendrinus respondentų atsakymus, galima teigti, kad kultūros paslaugos Kėdainių rajone apskritai vertinamos palankiai. Labai gerai (29,5 proc.) arba gerai (45,7 proc.) šias paslaugas įvertino didžioji dauguma apklaustųjų. Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 6 mėnesius respondentai dažniausiai lankėsi kaimo, miestelių ar miestų gimtadieniuose, šventėse, mugėse ir populiarios muzikos koncertuose. Nemaža dalis lankėsi kalendorinių švenčių renginiuose, parodose. Svarbu pastebėti, kad respondentų, kurie apskritai nesilanko jokiose rajono kultūros įstaigose, dalis (išskyrus apsilankymus kultūros centruose ar jo skyriuose) buvo panaši − per 40˗47 proc. Toks pasiskirstymas, anot tyrėjų, leidžia formuluoti dvi įžvalgas: viena vertus, kultūrinis gyventojų aktyvumas nėra ypač didelis, kita vertus, tokia nemaža dalis gali būti vertinama kaip potenciali kultūros vartotojų rinka, kurią reikia „aktyvuoti“, paskatinti dažniau lankytis renginiuose.

Gyventojų nuomone, nuo lankymosi kultūros įstaigose ir jų organizuojamuose renginiuose, juos atitraukia yra laiko stoka (61,8 proc.) ir pinigų stoka (53 proc.).

Duomenys rodo, kad respondentai į kultūros renginius kituose rajonuose ir miestuose vykdavo 1−2 kartus per metus ar kartą per kelis mėnesius. Tie respondentai, kurie lankėsi kultūros renginiuose kituose rajonuose ir miestuose dažniausiai lankėsi koncertuose, kinuose ir teatruose. Taigi kultūrinis rajono gyventojų aktyvumas už rajono ribų beveik nesiskiria nuo aktyvumo savo rajone, todėl tikėtina, kad nesilankymo kultūros įstaigose ir renginiuose priežastys yra asmeninės ir nėra susijusios su maža renginių pasiūla rajone (išskyrus apsilankymus kine ir teatruose). Tyrimo duomenys rodo, kad respondentai labiausiai pageidautų būtent kino vakarų, laisvalaikio praleidimo erdvių, renginių jaunimui ir šeimoms bei renginių vyresnio amžiaus žmonėms, o iš profesionalaus meno sričių respondentai dažniausiai pasigenda kino filmų, teatro spektaklių, klasikinės muzikos ar džiazo koncertų.

Svarbiausia priežastis, dėl kurios kėdainiečiai lankosi renginiuose, yra noras įdomiai ir turiningai praleisti laiką, o nemaža dalis lankymąsi renginiuose suvokia kaip galimybę susitikti ir pabendrauti su pažįstamais ar bendruomenės žmonėmis, šeimos nariais ar akiračio plėtimo ir meninio skonio ugdymo būdą, o penktadalis respondentų į renginius ateina tikėdamiesi aukštos meninės kokybės renginio. Taigi vidinės motyvacijos veiksniai yra svarbiausi motyvai lankytis renginiuose. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos kėdainiečiai renkasi lankyti kultūros renginius, yra renginio aplinka, renginio programa, režisieriaus, atlikėjo ar trupės profesionalumas bei režisieriaus, atlikėjo ar trupės žinomumas, draugų ir pažįstamų nuomonė. Kiti du svarbūs kriterijai – tai kritikų ir specialistų nuomonė (recenzijos) ir reklama šalies žiniasklaidoje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, apklaustųjų nuomone, informacijos apie rajone vykstančius kultūrinius renginius nepakanka. Taigi vertėtų atkreipti daugiau dėmesio į informacijos apie kultūrinius renginius ir įvykius sklaidą, jos pateikimo būdus ir vietas. Patys priimtiniausi respondentams informacijos apie kultūrinius renginius gavimo būdai yra televizija, internetas bei spauda ir stendai ar skelbimų lentos.

Kultūros įstaigų veiklos labiau turėtų įtraukti ir kaimiškąsias vietoves, kuriose nėra kultūros įstaigų. Apklaustųjų nuomone, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama gyventojų įtraukimui į veiklas, bendruomenės kūrybiškumo ugdymui ir organizuojant daugiau tarptautinių projektų. Tai rodo kultūrinės animacijos vietos bendruomenėse poreikį, kuris remtųsi tiek bendruomeninių, tiek ir individualių kultūrinių poreikių suaktyvinimu, sužadinimu ir individualiu dėmesiu kultūros renginių dalyviams. Apklaustieji pabrėžė, kad rajone yra daug galimybių pažinti krašto istoriją ir nacionalinę (tautinę) kultūrą, aktyviai puoselėjama mėgėjų meno veikla, randama būdų, kaip pristatyti kūrybos rezultatus bendruomenėje bei rajone, yra platus įvairių kūrybinių veiklų pasirinkimas. Šie apibūdinimai galėtų būti įvardijami kaip rajono kultūros sektoriaus stiprybės.

Kultūros situaciją analizavusi G. Klimavičiūtė-Minkštimienė patvirtino, kad tokių stiprių edukacinių programų, kokias siūlo Kėdainių krašto muziejus – gali pavydėti ir kiti miestai. Stipri ir viešoji biblioteka, daug dirbanti informacinių paslaugų plėtros kryptimi.

Bene didžiausia problema kultūros srityje įvardinta Kėdainių kultūros centro pastato būklė.

Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas:

Atlikta Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kultūrinių poreikių studija – tai tarsi „žvilgsnis iš šalies“ į rajono kultūrinį gyvenimą. Pirmiausia noriu padėkoti rajono gyventojams už dalyvavimą apklausoje, už išsakytą nuomonę. Džiaugiuosi, kad didžioji dauguma respondentų palankiai įvertino kultūros paslaugas Kėdainių rajone. Tai rodo, kad įgyvendinant kultūros politiką, yra pasirinkta teisinga kryptis. Išsakytos pastabos labai svarbios ir vertingos rengiant rajono savivaldybės strateginius dokumentus, kuriuose bus atsižvelgta į kintančius gyventojų poreikius. Tyrimo rezultatus jau esame aptarę su kultūros įstaigų, jų skyrių vadovais. Jau šiemet rajono kultūros įstaigos, rengdamos metų veiklos programas, gyventojams pasiūlys tas veiklas, kurių yra pasigendama šiuo metu.

Kėdainių daugiabučių namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo studija

Vertinant daugiabučių namų kvartalus, urbanistiniu požiūriu efektyviausias aplinkos tvarkymo būdas yra kvartalinis. Įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijos procesui Lietuvoje, vis dažniau viešojoje erdvėje yra diskutuojama ne apie pavienių daugiabučių namų, bet apie daugiabučių namų kvartalų renovaciją, o šalies savivaldybės vis dažniau svarsto daugiabučių namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo galimybes.

Šia Kėdainių daugiabučių namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo studija yra siekiama įvertinti dabartinę daugiabučių namų kvartalų Kėdainių mieste būklę ir nustatyti Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartalų atnaujinimo prioritetines sritis ir jų eiliškumą. Studija taip pat siekiama įvertinti reikalingų investicijų preliminarias apimtis bei galimus šių investicijų finansavimo šaltinius ir pateikti strateginius šios srities pasiūlymus savivaldybės strateginiam planui atnaujinti.

Studijoje buvo nagrinėjamos šio teritorijos: A. Kanapinsko g. kvartalas; Respublikos g. kvartalas; J. Basanavičiaus g. kvartalas; Josvainių g. kvartalas; Ramybės skv. kvartalas; S. Jaugelio Telegos g. kvartalas; Liepų al. kvartalas; Šėtos g. kvartalas; Smilgos g. kvartalas; Žemaitės g. kvartalas.

Buvo apskaičiuotas pastatų fininis nusidėvėjimas, įvertinta vizualinė pastatų būklė, įvertinta privažiavimų ir automobilių stovėjimų aikštelių dangų būklė bei panaudojimas, įvertinta vaikų žaidimų aikštelių bei sporto aikštelių būklė, želdynų būklė ir kt.

Pateiktos apibendrintos įžvalgos ir išvados dėl daugiabučių namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo.

Nustatyta, kad automobilių statymo vietų trūkumo problematika didesne ar mažesne apimti yra fiksuojama visuose Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartaluose. Didžiausios automobilių statymo problemos yra A. Kanapinsko g., Respublikos g. ir Žemaitės g. kvartaluose, o mažiausios − Šėtos g. kvartale.

Bendra privažiavimų bei automobilių stovėjimo aikštelių būklė atskiruose Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartaluose svyruoja nuo vidutinės iki patenkinamos. Blogiausa automobilių stovėjimo aikštelių bei privažiavimų dangos būklė yra nustatyta A. Kanapinsko g., S. Jaugelio-Telegos g. ir J. Basanavičiaus g. kvartaluose. Geriausia automobilių stovėjimo aikštelių bei privažiavimų dangos būklė yra Respublikos g. ir Žemaitės g. kvartaluose, kuriuose dalies privažiavimų bei kiemų dangos jau yra atnaujintos.

Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartaluose yra nedaug geros būklės vaikų žaidimų aikštelių. Daugelio esamų vaikų žaidimų aikštelių infrastruktūra yra nusidėvėjusi. Visuose nagrinėtuose daugiabučių namų kvartaluose yra būtina plėtoti vaikų žaidimų aikštelių infrastruktūrą.

Geros būklės esamų sporto aikštelių Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartaluose skaičius siekia 6 ir santykinai yra didesnis už geros būklės vaikų žaidimų aikštelių skaičių. Matyti, kad anksčiau buvo investuota į kai kurias kvartaluose esančias sporto aikšteles. Sporto aikštelių infrastruktūrą plėtoti reikalinga visuose nagrinėjamuose kvartaluose, išskyrus Ramybės skv. kvartalą, kuriame nėra fizinių galimybių plėtoti tokių aikštelių, ir Liepų al. kvartalą, kuriame esamos sporto aikštelės būklė yra gera.

Pagrindinės priklausomųjų želdynų problemos Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartaluose yra susijosios su blogos būklės vejomis. Vejų blogą būklę dažniausiai lemia automobilių statymas ant jų bei išminti pėsčiųjų takai. Vejų sukūrimas yra būtinas visuose nagrinėtuose miesto kvartaluose ir tai yra bendra Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartalų problema. Medžių ir krūmų trūkumo problema ryškesnė Respublikos g., Šėtos g. kvartaluose ir Josvainių g. bei S. Jaugelio Telegos g. kvartalo pietinėse dalyse.

Beveik visų nagrinėtų kvartalų atveju yra parengti arba planuojami rengti kvartalų teritorijų detalieji planai, kas palengvina daugiabučių namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo planavimo bei infrastruktūros plėtros techninių projektų rengimo procesą.

Planuojant S. Jaugelio-Telegos g. kvartalo atnaujinimo darbus, savivaldybei siūloma pirmiausiai parengti šio kvartalo detalųjį planą. Šioje studijoje įvardintas prioritetines investicijų į daugiabučių namų kvartalų atnaujinimo investicijų sritis siūloma konkretizuoti techniniais projektais, remiantis parengtų detaliųjų planų sprendiniais. Yra siūloma prioritetiniais daugiabučių namų kvartalais išskirti Ramybės skv. kvartalą, J. Basanavičiaus g. kvartalą ir studijoje nurodytą Josvainių g. kvartalo I dalį, kuriuose numatomos didžiausios investicijos į daugiabučių namų renovaciją. Šiuose kvartaluose yra siūloma atnaujinti ir visą kitą infrastruktūrą (automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimus, takus, želdinius, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles). Kituose, neprioritetiniuose daugiabučių namų kvartaluose yra siūloma investicijas paskirstyti pagal studijoje numatytas prioritetines investicijų sritis bei kvartalų reitingus, taip sprendžiant didžiausias problemas kvartaluose.

Studijoje pateiktus daugiabučių namų vizualinio ir fizinio nusidėvėjimo vertinimo rezultatus siūloma kaip pirminę atrankos medžiagą panaudoti ateityje planuojant daugiabučių renovaciją, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Kėdainių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto aprašymo bei įvertinimo, kaip jį galima panaudoti, valdyti studija

Pagrindinės studijos nagrinėjimo sritys yra socialinis būstas ir savivaldybės gyvenamosios patalpos, taip pat Kėdainių rajono savivaldybės funkcijoms atlikti nereikalingas nekilnojamasis turtas.

Socialinio būsto ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų kiekis yra apie 700 bustų/butų/namų, kurių bendras plotas apie – 27 tūkst. kv. M. Būstų būklė labai skirtinga – yra visiškai naujų būstų, ir yra labai nusidėvėjusių, kuriems reikia kapitalinio remonto. Bendras socialinio būsto poreikis, pagal esamus socialinio būsto eilėje laukiančiųjų sąrašus gali siekti apie 20 tūkst. kv. M. Didelės socialinių būstų nuomininkų skolos.

Reikėtų parengti ir tarybos sprendimu patvirtinti socialinio būsto plėtros programą, socialinio būsto fondo sąrašą ir savivaldybės būstų sąrašą. Reikėtų taikyti nuomos kompensavimo ir išperkamosios nuomos kompensavimą, taip pat taikyti socialinio būsto nuomininkams einamojo remonto kompensacijas. Vertinti socialinio būsto nuomininkų mokumą ir teikti jiems papildomą socialinę paramą prižiūrint jų finansus.

Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė turi apie 17,3 tūkst. kv. m savivaldybės funkcijoms nenaudojamo nekilnojamojo turto arba 27 nekilnojamojo turto objektus, iš kurių 26 įtraukti į viešojo aukciono būdu parduodamų objektų sąrašą. Didžioji dalis parduodamo nekilnojamojo turto ploto – buvusių mokyklų pastatai ir jų priklausiniai.

Siūloma aktyviau taikyti ilgesnį atsiskaitymo terminą už parduodamus nekilnojamojo turto objektus. Reikėtų taikyti lengvatinės nuomos sąlygas ir padaryti taip, kad nenaudojamame pastate vyktų veikla. Galima pritaikyti senyvo amžiaus gyventojų globai – įrengti senelių globos namus ir kt.

Turto valdymo skyriaus vedėja Audronė Naujalienė:

Studijoje buvo analizuotos dvi sritys – savivaldybės gyvenamųjų patalpų ir socialinio būsto valdymas bei naudojimas ir savivaldybės nekilnojamojo turto valdymas ir naudojimas. Pirmosios dalies analizės metu buvo apklausti savivaldybės gyvenamųjų patalpų ir socialinio būsto naudotojai, įvertinta administratoriaus UAB „Kėdainių butai“ paslaugos kokybė. Galime pasidžiaugti, kad didžiąją daugumą apklaustų nuomininkų tenkina atliekamos paslaugos, jų kokybė, įmonės personalo kompetencija ir pan. Atsižvelgsime į pateiktus pasiūlymus siekdami, kad būtų užtikrintos tinkamos ir kokybiškos paslaugos.

Savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo srityje ypatingas dėmesys skirtas savivaldybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto panaudojimo analizei. Kadangi ši sritis glaudžiai susijusi su demografine situacija ( gyventojų mažėjimo,, senėjimo tendencijomis, kaimo vietovių gyventojų mažėjimu),pasiūlymai ir priemonės jiems įgyvendinti šioje srityje yra daugiau teorinės.

Korupcijos pasireiškimo teikiant administracines ir viešąsias paslaugas Kėdainių rajono savivaldybėje tyrimas

Apskritai kad kyšininkavimas tarp svarbiausių gyventojams problemų yra tik aštuntoje vietoje. Pagrindinės problemos: maži atlyginimai, kainų augimas, infliacija, nedarbas, alkoholizmas, nusikalstamumas, emigracija, sveikatos apsaugos problemos, narkomanija, aplinkos užterštumas. Tokios problemos aktualios visoje Lietuvoje.

Nustatyta, kad 57,6 proc. kėdainiečių mano, kad moralinė atsakomybė kyšininkavimo atveju tenka abiem pusėm. Dauguma gyventojų neturi tiesioginės patirties duodant kyšius ar atliekant kitus korupcinius veiksmus. Didžioji dalis respondentų nurodė, kad jie niekada nėra davę kyšio. Gyventojai korupciją rajone labiau suvokia kaip „pilkąją korupciją“, kai korupcijos atvejų pasitaiko, bet piniginės sumos yra mažos.
Apklausa parodė, kad tik vyresnio amžiaus žmonės turi ryškesnes vertybines orientacijas ir drįstų liudyti korupcijos atveju. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama apie kyšio vertės dydį, o atsakymai parodė, jog suma siekia iki 100 litų. Apklaustųjų liudijimu, neretai kyšis padėjo išspręsti problemas ir paskubinti problemos sprendimo procesą. Dauguma respondentų nurodė, kad apie korupciją sužino iš televizijos, spaudos arba pažįstamų, draugų. Teismai, sveikatos ir švietimo įstaigos − tai vietos, kuriose žmonės dažniausiai pastebi korupcijos atvejus.

Konteinerių išdėstymo Kėdainių rajone savivaldybėje studija

Nustatyta, kad ne visuose rajono miesteliuose, didesniuose kaimuose yra įrengtos antrinių žaliavų konteinerių aikštelės, ne visuose individualių namų kvartaluose yra užtikrinta antrinių žaliavų atliekų tvarkymo paslauga (individualių namų savininkai turi būti aprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais). Dalies konteinerių prasta būklė, ne visos aikštelės turi kietąją dangą. Siūloma mieste daugiau statyti pusiau požeminių bendrojo naudojimo konteinerių, o antžeminius bendrojo naudojimo ir individualius mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius statyti mieste ir rajone.

Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius:

Būtinai atkreipsime dėmesį į pastebėjimus. Svarstysime ir parinksime vietas, kuriose būtų galima įrengti pusiau požeminius konteinerius. Jau dabar tai darome. Taip pat mieste ir rajone planuojame įrengti daugiau antžeminių aikštelių su kieta danga, o toms, kurios neturi kietos dangos, ji bus įrengta.

Toliau visoje savivaldybėje plėtosime antrinių žaliavų surinkimo individualiais konteineriais sistemą. Kėdainių rajone ateityje reikės įrengti antrinių žaliavų konteinerių aikšteles.

Kaip jau buvo rašyta, sausio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybėje buvo pristatyti ES projekto „Sektorinių studijų bei tyrimų, skirtų tobulinti Kėdainių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą, parengimas“ rengiamų studijų ir tyrimų tarpiniai rezultatai.

Šiuo metu šios studijos ir rekomendacijos dar tobulinamos. Viskas galutinai bus parengta balandžio mėnesį.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Nuotr.: Su ES projekto „Sektorinių studijų bei tyrimų, skirtų tobulinti Kėdainių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą, parengimas“ rengiamų studijų ir tyrimų tarpiniais rezultatais susipažino rajono vadovai, administracijos skyrių vedėjai