Ne vienam kėdainiečiui rūpi, kada bus sutvarkytas Ramybės skveras. Visgi tai viena reikšmingiausių miesto vietų − centras, pro kurį pravažiuoja daugybė žmonių, šalia ant kalvos stovi graži liuteronų bažnyčia. Šiuo metu duobėtoje aikštelėje burzginami statomi automobiliai: teršiamas miesto centras ir išmetamosiomis dujomis, ir triukšmu. Ramybės čia nėra.  Bei jau šiais metais čia turėtų prasidėti darbai, o po poros metų ši vieta neabejotinai trauks ir kėdainiečius, ir svečius.  Gal pagaliau ši vieta taps tikru Ramybės skveru su dirbtinai atkurtu upeliuku, kaip semantiniu ženklu po ledynmečio atsiradusiam ir dar XIX a. čia tekėjusiam upeliukui.

Kas  bus padaryta?

Pagal projektą dabartinę automobilių aikštelę numatoma paversti į skverą su upeliuku, kuris prasideda vandens kaskada, krentančia iš 3,6 m aukščio, su fontanu bei maža scena, su suoliukais, apšvietimo stulpais, želdiniais bei nedidele autobusų stovėjimo aikštele. Skveras funkciškai, erdviškai, kompoziciškai derės prie nedidelio slėnio tarp kalvų − čia prieš porą amžių tekėjo upelis bei buvo tvenkinys.

Visa skvero tvarkymo koncepcija tarsi remiasi upės tėkme. Stilizuotomis grindinio linijomis, laužta jų ašimi bus imituojamas upės tekėjimas nuo aukščiausios teritorijos vietos iki žemiausios. Virš upeliuko bus du tilteliai, atsiras žaliosios zonos su nedideliais mažosios architektūros elementais. Nedideliais slenksčiais upeliukas nutekės link baseino, kuriame numatomi vandens purkštukai, purškiantys vertikalias ir arkos formos sroves − taip būtų atkartotas renesansinės bažnyčios fasadų skaidymas piliastrais ir aklinomis arkomis.

Numatyta ir nedidelė scenos pakyla su vadinamuoju žaliuoju ekranu. Bus galima rengti nedidelius renginius. Numatoma estrados apdaila analogiška viso skvero pagrindinei dangai − bus klinkerinės trinkelės. Priešais estradą bus palikta vietos renginių metu rinktis žmonėms, o toliau, arčiau J. Basanavičiaus gatvės, formuojama žalesnė erdvė su vandens baseinėliu. Projekte numatytos vietos tik tam tikriems augalams – t. y. tiems, kurie derės prie fontano ir vienas prie kito, gražiai rėmins skverą. Štai prie scenos vadinamajam žaliajam ekranui sudaryti pasirinktos tos želdinių rūšys, kurios būtų kompaktiškos, kiltų aiškia vertikale į viršų, tarsi atkartodamos fontano vandens čiurkšlių šokį.

Atsižvelgiant į projektavimo užduotį bei detaliojo plano sprendinius, skvere projektuojamos dvi laikino stovėjimo autobusams aikštelės su akmens trinkelių danga. Ties liuteronų bažnyčios kalno papėde bus įrengtos atraminės sienutės, turėsiančios apsaugoti atodrėkio metu nuo tirpsmo vandenų, drenažas. Numatoma sutvarkyti ir pietinį šlaitą, atlikti dar daugybę darbų. Apšvietimas bus toks, kad derėtų prie netoli esančios bažnyčios ir sustiprintų upės įspūdį vakarais.

Dabartinis Ramybės skvero vaizdas nepuošia miesto 

Darbai prasidės greitai

Kėdainių Ramybės skvero rekonstrukcijos darbai numatyti Kėdainių rajono savivaldybės 2013−2015 m. strateginiame veiklos plane, patvirtintame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. TS-33. Iš viso šiam projektui iš savivaldybės biudžeto bus skirta 1 mln. 300 tūkst. litų.

Pernai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo padarytas skvero teritorijos rekonstravimo techninis projektas. Projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, objektui išduotas statybos leidimas ir šiuo metu rengiamasi statybos darbams: paskelbtas konkursas rangos darbams. Birželio 20 dieną bus atplėšiami vokai ir paaiškės, kas vykdys darbus. Šiais metais ketinama atlikti darbų už 500 tūkst. litų. Pirmiausia bus daromi vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos sistemų įrengimo darbai. Vėliau bus įrengiamas skveras su upeliuku bei tilteliais, fontanu ir jo baseinėliu, scenos pakyla, suoliukais, dviračių stovais ir pan., klojamos klinkerinės ir akmens trinkelės, tvarkoma aplinka, sodinami augalai. 

Iš gyventojų pastabų nebuvo gauta

Šis sklypas pagal detalųjį planą, patvirtintą dar 2007 m. balandžio 27 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-130, yra visuomeninės paskirties − teritorija miesto centre, prie pagrindinės gatvės, skirta viešam naudojimui − skverui, fontanui. Rengiant minėtą detalųjį planą, buvo atliktos viešo svarstymo su visuomene procedūros − informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą paskelbta 2006 m. gegužės 23 d. „Kėdainių garse", skelbimas apie viešo svarstymo su visuomene susirinkimą − 2006 m. liepos 27 d. laikraščio numeryje. Viešas susirinkimas įvyko 2006 m. rugpjūčio 25 d., iš gyventojų jokių pageidavimų ir pasiūlymų negauta, tad plano sprendiniai patvirtinti, sklypo paskirtis nustatyta visuomeninė. 2011 m. lapkritį apie rengiamą projektą buvo skelbta vietinėje spaudoje, televizijoje ir savivaldybės interneto svetainėje.

Rekonstruojant Ramybės skverą bus naudojamos tik puikios kokybės medžiagos

Vyriausiojo architekto Vytauto Kundroto nuomonė: tik tie sprendimai, kurie leidžia taupyti lėšas, kuria ilgaamžes vertybes bei teigiamą įvaizdį, yra naudingi daugumai žmonių, pasiteisina. Tad rekonstruojant Ramybės skverą dangos ir mažosios architektūros elementai bus įrengti tik iš puikios kokybės, ilgalaikių medžiagų.

„Pastaruoju metu sparčiai tvarkosi Lietuvos rajonų centrai ir didesni miesteliai. Ypač stengiamasi sutvarkyti pagrindines gatves su infrastruktūra, − taip sukuriamas patrauklaus turizmui ir verslui miesto įvaizdis. Kėdainių miestui labai svarbu susitvarkyti pagrindinę miesto ašį – J. Basanavičiaus gatvę. Pažiūrėję, kaip tvarkomos Marijampolės ir kitų mietų viešosios gatvės bei erdvės, parengėme Ramybės skvero projektą, kur dangos ir mažosios architektūros elementai turėtų būti įrengti iš kokybiškų, ilgalaikių medžiagų. Įvykdę projekte numatytus darbus, turėtumėme ne tik turistams, bet ir patiems kėdainiečiams patrauklų miesto kampelį.

Nesenai buvome mūsų savivaldybės partnerio Zemerdos miesto jubiliejinėje šventėje. Esu buvęs tame mieste prieš gerą 20 metų. Maloniai nustebino savivaldybės vadovų ir tarybos požiūris į miesto įvaizdžio formavimą. Puikiai sutvarkytas senamiestis ir pats miestas. Rekonstruojant miesto gatves, aikštes, naudojamos tik ilgaamžės ir kokybiškos medžiagos. Krizės metu atnaujintos visų senamiesčio gatvių ir aikščių dangos, įrengti fontanai, pastatyta skulptūrų. To rezultatas – pilnas miestas turistų.

Kėdainiuose nuo 1994 m. prioritetas buvo senamiesčio tvarkymas. Kėdainiai buvo vadinami vienu patraukliausiu ir geriausiai tvarkomu Lietuvos miestu. Šiandien negalime priimti vienadienių sprendimų, darant rekonstrukcijas naudoti vienadienes betono trinkeles ir pan. Turėjome jau pasimokyti iš Radvilų gatvės ar Didžiosios Rinkos aikštės tvarkymo. Laikas daryti išvadas,“ – tokia nuomonė yra savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo V. Kundroto.

Truputis istorijos apie tą vietą, kur dabar yra Ramybės skveras 

Anot Kėdainių archeologo Algirdo Juknevičiaus,  yra  gerai, kad Ramybės skveras bus tvarkomas,  nes ši vieta yra lyg vartai į senąją miesto dalį. „Kažkada Kėdainių valdžia buvo kritikuojama už per didelį dėmesį senamiesčiui, bet juk šis  dėmesys davė gerų rezultatų. Žinoma, būtina tvarkyti ir miesto prieigas, bet miestų tvarkymo tendencija yra tokia − iš centro į pakraščius“. 

A. Juknevičius pasakojo, kad Ramybės skverą Kėdainių miesto senbuviai vadina „balomis“, mat jo vietoje daugiau kaip prieš pusę šimto metų buvo užpelkėjęs tvenkinys. Tvenkinys paminėtas Jonušo Radvilos 1650 metų vasario mėnesio 13 dienos privilegijoje, kurioje kunigaikštis patvirtino žemės dovaną liuteronų bažnyčios sodybai ir kapinėms. Privilegijoje nurodyta, jog pietinė dovanotos žemės riba eina „ibidem penes piscinam aulae nostrae“. Lietuviškai tai skambėtų – „ten pat palei mūsų dvaro tvenkinį“. Kada tvenkinys buvo įrengtas, anot archeologo, nežinoma. Greičiausia tai padaryta XVI a. vid., formuojant Kėdainių dvaro valdą. Tvenkinys buvo įrengtas užtvenkus bevardį upokšnį, tekėjusį į Nevėžį iš pietvakarių pusėje augusio pelkėto miško. Upokšnis tekėjo per šaltinių ir polaidžių išgremžtą griovą, kuri nuo XVI a. vid. ženklino pietinę Kėdainių dvaro ir  miesto ribą. Už jos pietuose buvo įsikūręs Kaimynų kaimas, šiaurėje plytėjo Kėdainių dvaro laukai. Juose XVII a. vid. buvo suformuotas Jonušavos priemiestis, gavęs 1648 m. savivaldą, teisę turėti herbą ir rinkti burmistrą.

Liuteronų bažnyčia ir kapinės, vaizdas iš rytų, 1957 m. Ko gero, ši  nuotrauka yra  paskutinis liudijimas prieš 1962 m.  pertvarką, kai buvo užpiltas tvenkinys ir  suformuotas Ramybės skveras su nuolydžiu rytų kryptimi

Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka

A. Juknevičiaus teigimu, raiškaus reljefo griova, per ją tekėjęs upokšnis ir tyvuliavęs tvenkinys nuo XVII a. vid. iki XX a. vid. buvo natūralūs pietvakarinės Kėdainių dalies kraštovaizdžio akcentai. Tapybiškumo šiai miesto daliai teikė XIX a. pab. liuteronų bažnyčios šventoriuje pastatytos mūrinės koplyčios ir koplytstulpiai.

 „Tarpukariu per tvenkinio rytinį pakraštį nutiesus J. Basanavičiaus g., buvo padaryta  protaka vandeniui tekėti. Tvenkinio aplinka ir vaizdas pasikeitė XX a. II pusėje: tvenkinys 1962 m buvo užpiltas, jo vietoje suformuotas Ramybės skveras su nuolydžiu rytų kryptimi.  Vakarinės ir pietinės skvero prieigos buvo apstatytos tipinės architektūros daugiabučiais. Jie pastatyti ant ribos, kuri ženklino senąjį miestą nuo į pietvakarius formuojamo ir plečiamo naujojo miesto“,  − istorijos žiniomis dalijosi archeologas, Kėdainių krašto muziejaus darbuotojas A. Juknevičius. 

Freitagų šeimos koplytėlė prie liuteronų bažnyčios, 1955. Tolumoje matyti tuščia vieta - ten dabar „Jurastos“ parduotuvė, daugiabutis

Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė