Balandžio 25 d., trečiadienį, rajono vadovas Saulius Grinkevičius kviečia visus – įstaigas, įmones, organizacijas, gyventojus – iškelti trispalvę ir taip visiems kartu paminėti Lietuvos valstybės vėliavos šimtmetį.

Tokiu būdu kėdainiečiai kviečiami kartu prisidėti prie šalies visuomenininkų iniciatyvos „Lietuvos trispalvei 100 metų“.

Balandžio 25 d. 12 val. Vilniuje bus prisiminta ir paminėta svarbi Lietuvos 100-mečio istorijos data, kuomet 1918 balandžio 25 d. Lietuvos Taryba patvirtino Lietuvos trispalvę tautinę vėliavą.

Ta proga visuomeninių organizacijų atstovai iš Vilniaus Nepriklausomybės aikštės prie Seimo surengs iškilmingą eiseną su trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu  iki Daukanto aikštės.

„Kviečiame dalyvauti visus piliečius ir organizacijas, didelius ir mažus. Su Trispalve mūsų didvyriai grūmėsi ir mirė už Lietuvos laisvę. Su Trispalve susitelkę į Sąjūdį atkūrėme valstybę. Su Trispalve buskime ir kilkime naujai Sąjūdžio bangai – susigrąžinkime tikrą Tautos laisvę ir Valstybės nepriklausomybę. Tegul Trispalvė kreipiasi į kiekvieno protą ir širdį! Eisenos Trispalvių jūra teprimena: LIETUVA VISAD LAUKIA!“, – sako vienas iš Trispalvės pagerbimo iškilmių rengėjas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Romas Pakalnis.

1917 m. birželio 6 d. Lietuvos visuomenininkai puoselėjantys viltį atkurti Lietuvos valstybę pasitarime pas J. Basanavičių nutarė būsimos laisvos Lietuvos vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių spalvų. 1918 m. balandžio 19 d. Komisija, į kurią įėjo J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir T. Daugirdas nusprendė, kad Lietuvos vėliavą sudarys trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona. 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Tarybos nariai: S. Banaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis patvirtino šį projektą.

Į eiseną kviečia: Vilniaus Sąjūdžio taryba, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas,  Vilniaus forumas, Talka kalbai ir tautai, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, Jaunimo sambūris „Pro patria“, Nevyriausybinių organizacijų padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus koordinacinė taryba.

P A R E I Š K I M A S

LIETUVOS TRISPALVEI 100 METŲ

Vėliava – vienas svarbiausių valstybingumo simbolių, kuriame spalvos išreiškia mūsų tautos dvasines vertybes. Kiekviena spalva, jos atspalvis žmonių sąmonėje per ilgus šimtmečius įgijo savo prasmę ir, savaime suprantama, turi didžiulį emocinį poveikį. Vėliava yra valios, drąsos, ryžto, kovingumo, ištikimybės, pasiaukojimo kovojant ir dirbant valstybės gerovei simbolis. Dėl šių savo galių vėliava visuomet dėmesio centre, garbingiausioje vietoje. Dėl šių pačių priežasčių ji tampa priešiškumo ir neapykantos objektu.

Lietuvos vėliavos klausimas intensyviai ir plačiai pradėtas svarstyti nuo 1905 m. gruodžio mėn., kai ivyko Didysis Vilniaus Seimas. Diskusijas reikėjo apibendrinti, priimti šiuo klausimu galutinius sprendimus. 1917 09 18–23 vyko Vilniaus konferencija, kurios metu buvo išrinkta 20  žmonių Lietuvos Taryba, o jai buvo pavesta sudaryti komisiją, kuri nustatytų kokia turi būti Lietuvos vėliava. Netrukus tokia komisija buvo sudaryta iš žinomų visuomenei veikėjų – Jono Basanavičiaus, Tado Daugirdo ir Antano Žmuidzinavičiaus.

1918 m. balandžio 25 d., laikinajame Lietuvos tarybos bute, Jurgio prosp. 11 Lietuvos Taryba, pirmininkaujant tarybos pirmininkui Antanui Smetonai, svarstė  klausimą ,,dėlei  tautiškos vėliavos spalvų nustatymo“. Svarstymui pateiktas komisijos 1918.04.19 protokolas, kuriuo nustatyta Lietuvos vėliava  - Trispalvė, susidedanti iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Už tokį nutarimą  balsavo: S. Banaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis.

Taip gimė amžinasis Lietuvos valstybės simbolis - Lietuvos Trispalvė.

Apie raudonos vėliavos įvedimą posėdyje nebuvo diskutuota.  Po visuotino ir plataus aptarimo visuomenėje ir spaudoje buvo aišku, kad raudona spalva nepriimtina vien dėl to, kad ji tapo bolševizmo, o tuo pačiu prievartos ir teroro reiškėja.   Raudonos  vėliavos nuo  ,,Raudonųjų vėliavų sukilimo“ Irane (778 – 779 m), tapo kovos su priespauda simboliu. Visi kruvinieji, revoliuciniai sukilimai vyko su raudonomis vėliavomis. Raudona spalva tapo bolševizmo spalva

Pirmą  kartą  Lietuvos Trispalvė viešai iškelta 1918-10-28 ant Lietuvos Tarybos pastato Vilniuje.

Lietuvos Trispalvė,  kaip Lietuvos Valstybės vėliava buvo patvirtinta 1922, 1928, 1938 ir 1992 metų Konstitucijose („Lietuvos spalvos – geltona, žalia, raudona“).

Lietuvos Trispalvė Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškelta 1919 01 01 ir po keleto dienų bolševikų išniekinta – nuplėštos geltona ir žalia spalva paliekant tik raudoną. Nuo šios datos prasidėjo ilgi Lietuvos Trispalvės kovos, pergalių ir pralaimėjimų, triumfo ir paniekinimo metai. Ypatingą  baimę mūsų Trispalvė kėlė bolševikams – už geltoną – žalią – raudoną spalvas buvo sodinama į kalėjimus, tremiama į Sibirą, kankinama ir žudoma. Po ilgų kančios, kovos ir paniekinimo metų į Atgimimą  Lietuva pakilo  Lietuvos Trispalvių  upeliais ir jūromis. 1988 10 07  – Lietuvos Trispalvė Gedimino pilies bokšte iškelta visiems laikams.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pranešimas