Praėjusią savaitę Kėdainių krašto muziejaus dar 2015 m. laimėto ES programos „Europa piliečiams“ 70-osioms Antrojo pasaulinio karo metinėms skirto tarptautinio projekto „Praeitis bendrai ateičiai“ dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos susitiko Rėzeknėje, pristatė savo veiklas bei nuveiktus darbus, aplankė kelias Latvijos vietas bei objektus, susijusius su projekto veikla, aptarė tolesnę veiklą, įdomiai bei naudingai kartu praleido laiką.

Apžiūrėtas Latgalos miestas Rėzeknė, paminklai Antrojo pasaulinio karo aukoms, žalioji sinagoga

Pirmiausia latvių svečiai − Kėdainių ir Seinų jaunimas su projekto vadovais ir mokytojais − apsižvalgė septynių kalvų miestu vadinamoje Rėzeknėje, apžiūrėjo seniausią istorinį paminklą − pilies griuvėsius. Pasak istorikų, nuo IX iki XII a. prie upės kranto buvo senovės latgalių medinė pilis ir sodyba. Anot legendos, po griuvėsiais gyvena užburta princesė Rozė, laukianti išvadavimo. Įspūdingame Latvijos kūrybinių paslaugų centre „Zeimuls“ lenkų ir lietuvių vaikai papietavo. Šis pastatas tikrai įdomus: turi vieną didžiausių žaliųjų stogų Baltijos šalyse, o pastato bokštai primena du pieštukus, kurie išpuošti latvių simboliais. Šiame centre vyksta įvairūs būreliai ir neformalaus švietimo renginiai vaikams ir jaunimui.

Po apžvalginės ekskursijos visi vyko į netoliese esantį Audrinių kaimą. Šis kaimas savo likimu lietuviams primena Pirčiupius. Audriņių kaimas su žmonėmis nacių pakalikų buvo visiškai sunaikintas 1942 metų sausį. Iš viso žuvo daugiau nei 200 gyventojų, tarp jų 51 vaikas. 30 žmonių buvo parodomai, siekiant įbauginti kitus, sušaudyti Rėzeknės turgaus aikštėje.

Ančupanių paminklas yra skirtas keliems tūkstančiams žydų, kurie nacių buvo nužudyti 1941 m. vasarą. Apžiūrėjus šį monumentą ir išklausius nuoširdaus gidės pasakojimo, nuvykta į žaliąją sinagogą. Tai neseniai restauruotas medinio architektūrinio paveldo centras ir kultūrinė erdvė, skirta žydų kultūros paveldui. Ši sinagoga yra vienintelė išlikusi iš 11 Rezeknės sinagogų, kadaise buvusių šiame mieste. Čia visi tiesiog pailsėjo: klausėsi Rėzeknės klezmerių koncerto. Po koncerto susitikta su Švedijoje gimusiu ir JAV gyvenusiu latviu Ivaru Graudinšu, kurio šeimos gyvenimas emigracijoje pateikiamas projekto parodoje.

Vakare sodyboje ant didžiulio Razno ežero kranto susitiko visi projekto dalyviai ne tik bendrai vakarienei, bet ir bendrai veiklai, iš kurių įdomiausia tą vakarą buvo kartu su šokių kolektyvo „Dziga“ jaunimu mokytis latvių liaudies žaidimų ir šokių, grojant latvių jaunimo folklorinei grupei „Viteri“. Smagiai šoko ne tik jaunimas, bet ir jų mokytojai, vykę kartu.

Veikla Lūznavos dvare

Kitos dienos rytą visi projekto dalyviai susitiko Lūznavos dvare. Istorizmo ir jugendo stiliaus dvaro rūmai pastatyti 1905–1911 m. iš plytų ir skaldytų lauko riedulių. Dvaro savininkas buvo Lietuvos ir Lenkijos inžinierius Stanislovas Kerbedis. Pagal jo projektą ir statytas pastatas, įrengtas didžiulis daugiau nei 20 ha ploto parkas su tvenkiniais. Parke yra italų skulptoriaus sukurta Dievo Motinos statula. Per II pasaulinį karą ji buvo apgadinta ir įmesta į tvenkinį, o 1991 m. – atnaujinta. Dabar čia įkurtos parodų salės (beje, yra ir čia vasarojusio M. K. Čiurlionio reprodukcijų paroda), vykdomos įvairios edukacinės veiklos, rengiami koncertai ir kiti renginiai.

Projekto dalyviai ne tik susipažino su dvaro istorija, apėjo ir apžiūrėjo visas patalpas ir jose esančius menininkų profesionalų ir tautodailininkų kūrinius, bet ir dalyvavo edukacinėje veikloje: mini dirbtuvėlėse patys gaminosi Lūznavos dvaro ir kitus litografinius atvaizdus.

Visiems labai patiko užduotis – pagal žemėlapį rasti tam tikrus objektus dvaro parke. Vos ne valandą buvo ieškoma daugybės kamienų liepos, Dievo Motinos statulos ir kitų objektų. Mokiniams buvo proga daug ką sužinoti, smagiai pajudėti ir linksmai praleisti laiką gražioje dvaro aplinkoje.
Be linksmų užduočių ir darbų, mokiniams teko susikaupti ir išklausyti bei pažiūrėti interaktyvaus Rėzeknės regiono žemėlapio, kuriame pažymėti bei aprašyti su Antruoju pasauliniu karu susiję objektai, pristatymo.

Veikė kėdainiečių kilnojamoji paroda

Lūznavos dvare veikė kilnojamoji 6-ių dalių paroda „Praeitis bendrai ateičiai“, kuri buvo parengta naudojantis Kėdainių krašto muziejaus ir trijų šalių vaikų surinkta medžiaga apie Antrąjį pasaulinį karą. Vykdydami projektą, mokiniai rinko ir užrašė savo prosenelių ir senelių atsiminimus apie II pasaulinį karą ir pokario partizanų kovas, tremties į Sibirą baisumus, kolektyvizacijos nulemtus pokyčius kaime.

Šis darbas paskatino mokinius atidžiau pasidomėti savo šeimos istorija, perversti senus albumus, su savo artimaisiais pasikalbėti apie praeitį. Vykdant šį projektą siekta, kad jaunimas, remdamasis savo šeimos gyvenimo istorija, suprastų, kaip drastiškai Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija pakeitė Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos gyventojų likimus, kokius sukrėtimus turėjo išgyventi žmonės ir ką išsaugojo atmintyje.

Veikė latvių viešojo meno objektų paroda

Projekto „Praeitis bendrai ateičiai“ metu buvo sukurti ir šalia Lūznavos dvaro esančios senos apleistos mokyklos languose eksponuojami 6 paveikslai – viešojo meno objektai, skirti Antrojo pasaulinio karo pasekmių tematikai. Šiuos du triptikus sukūrė dvi Latgalos dailininkės – Anastazija Bykova ir Agra Ritinia.
Pirmosios dailininkės paveiksluose atsispindi žmogaus kova su pačiu savimi, paties sukurtomis sienomis bei ribomis.

Matome žmogišką stiprybę ir silpnumą, žmogaus kūno išraišką kovoje. Agra Ritinia pristatydama savo triptiką, kalbėjo, kad gyvenimo svajos, viltys, artima aplinka, tėvų namai ir tvora, sodo medžiai yra ir buvo brangūs kiekvienam žmogui visais laikais. Bet karas dažnai išrauna žmogų kaip medį, su visomis šaknimis, ir lieka apleistas sodas, nugriuvusi tvora, išdraskyti medžiai ir ištuštėję namai be langų. Bet kuriuo atveju virš mūsų bus dangus – vieta svajonėms, prisiminimams, viltims ir naujiems planams.

Lauksime Kėdainiuose

Birželio 15−16 dienomis projekto dalyviai renkasi Vilniuje ir Kėdainiuose. Birželio 15 d. numatoma lankytis Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ir Genocido aukų muziejuje buvusiuose KGB rūmuose. Birželio 16 d. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre bus pristatyta iš projekto metu jaunimo surinktos medžiagos parengta paroda, taip pat edukacinis filmas. Teatro ir judesio meno aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras surengs monospektaklį „Misteris Arkadas ir Holokaustas“, o VU TSPMI prof. dr. Violeta Davoliūtė-Opgenorth skaitys paskaitą „XX a. traumos Rytų ir Vidurio Europoje. Iš praeities į ateitį“. Vėliau bus aplankyti ir pristatyti šio projekto metu sukurti viešojo meno objektai. Susitikimo programos pabaigoje bus aplankyta Holokausto aukų kapavietė Daukšių k.

Projekto autorius ir vadovas Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis

Poros Kėdainių mokinių mintys apie projektą

Greta Butkevičiūtė, Šviesiosios gimnazijos moksleivė

Projektas buvo visapusiškai įdomus ir naudingas. Teko plačiau susipažinti su senelio šeimos istorija tremtyje, ką, manau, būtina žinoti kiekvienam jaunam žmogui, kurio giminę kadaise palietė trėmimai, nes tokie asmeniniai išgyvenimai ir pasakojimai yra neįkainojami. Taip pat
dalyvavimas projekte suteikė galimybę susipažinti su kaimyninių šalių bendraamžiais, jų tautų kultūra, aplankyti vietas, kurias greičiausiai, rinkdamasis, kur keliauti, būtum praleidęs pro akis, nors jos tikrai ypatingos. Labai džiaugiuosi turėjusi galimybę dalyvauti projekto veiklose.

Martynas Taučas, Šviesiosios gimnazijos moksleivis

Prieš dvejus metus dalyvavau mokykliniame projekte, kurio tema „Mano šeimos atsiminimai apie tremtį“. Pasirinkau savo proprosenelio biografiją. Kaip jis buvo ištremtas, tyrinėjau visus mokslo metus. Mano istorijos mokytoja man pasiūlė dalyvauti tarptautiniame projekte, kuriame dalyvauja Lenkija, Lietuva, Latvija. Aš sutikau ir nepasigailėjau...... Projektas man buvo įdomus. Kiekvienas projekto dalyvis turėjo savo tikslus, kuriais pasidalino išvykos metu. Šis projektas mane paskatino domėtis savo krašto istorija, paskatino susimąstyti, kaip vargingai ir suvaržytai žmonės gyveno 6- tame dešimtmetyje. Šiame projekte aš susipažinau su žmonėmis, kurie nuveikė gyvenime daug, kurie turėjo užsibrėžtų tikslų ir siekė juos įgyvendinti. Būdamas Latvijoje, Rėzekneje, aš susipažinau su to krašto istorija, žymiais ir garsiais objektais, kurie yra susiję su 1940-1941 metų sovietų ir nacių okupacijomis. Susipažinau su vaikais, kurie irgi yra įtraukti į šį projektą, teko artimiau pabendrauti, pasikalbėti, kaip jie prisidėjo prie šio projekto. Mano šeima ir mano giminė labai manimi didžiuojasi, kad skleidžiu savo herojaus (mano proprosenelio Antano Klumbio) tremties istoriją, jo gyvenimą tremtyje. Ateityje aš žadu toliau dalyvauti šiame projekte, giliau domėtis savo proprosenelio gyvenimu, pristatyti savo proprosenelį savo kraštiečiams bei draugams.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė