Šalies miškų urėdijose Valstybinė miškų tarnyba rengia konsultacijas miškų savininkams. Susitikimų metu savininkai informuojami miškų naudojimo, atkūrimo, apsaugos, žemės paskirties keitimo ir kitais klausimais. Pasirodo, miškų savininkai turi daugybę klausimų, kaip tvarkingai prižiūrėti miškus, kad nepažeistų įstatymų ir neužsidirbtų baudų

 Leidimas būtinas ne visada

 „Mano sklype trys metai stovi nudžiūvęs ąžuolas. Tai jis nebeatgis. O dabar ant jo „pasikorė“ dar ir eglė. Eigulys man patarė juos iš miško išsivežti. Su kuo man suderinti?“, −  viename susitikimų klausė privataus miško savininkas. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus darbuotojai pastebi, jog savininkai kartais nežino savo pagrindinių teisių. Pavyzdžiui, dabar jie pavienius sausuolius, vėjavartas bei vėjalaužas gali kirsti ir vežtis be jokio leidimo. Be to, savininkui nereikia niekur eiti prašyti leidimo. Jis gali parašyti laišką Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra nuosavas miškas, ir jei per 14 dienų negauna neigiamo atsakymo, gali vykdyti kirtimus, kuriuos deklaravo savo rašte. VMT teritoriniam padaliniui pateikęs pranešimą apie ketinimus kirsti mišką ir gavęs suderinimą, miško savininkas gali vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplynus kirtimus. Taip pat be jokio leidimo − tik pateikęs pranešimą savininkas gali pasikirsti medienos savo reikmėms. Tačiau per metus ne daugiau nei 3 kietmetrius iš 1 ha ir ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.

Jaunuolynus privaloma tvarkyti

 „Jaunuolyne priaugo drebulių, blindžių, lazdynų. Jei išsikirsiu juos, ar nebausite?“, − nedrąsiai teiraujasi miškų savininkai. Jiems atsakoma: „Tokiam savininkui reikia ordiną pakabinti.“ Geras savininkas ne tik gali, bet ir privalo atlikti jaunuolyno ugdymo, retinimo bei einamuosius kirtimus. Jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų jaunuolynuose) miško savininkas gali vykdyti be leidimo ir be pranešimo apie ketinimus kirsti. O baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimams pakanka pateikti pranešimą teritoriniam miškų kontrolės poskyriui. Kas kita, jei savininkas brandų mišką nori kirsti plynai. Tuomet būtina gauti leidimą kirsti mišką, o jeigu miškas yra didesnis kaip 3 ha dar būtinas ir miškotvarkos projektas. Plynai pagal pateiktą pranešimą galima vykdyti tik sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atvejais.

Už neatkurtą mišką − tūkstantinės baudos

Na, o plynai iškirstą mišką būtina per 3 metus atkurti. „Jeigu mišką iškirtote 2009 metais, pernai jis jau turėjo būti atkurtas. Šįmet mūsų kontrolieriai eis ir juos tikrins“, − savininkams primena VMT atstovai. Už neatkurtą miško hektarą, jų teigimu, gresia tūkstančio litų bauda. Pareigūnui − pusantro tūkstančio. Miško atkūrimo reikalavimai dabar yra paprastesni – buvęs miškas atželia ir savaime. Dažniausia, žinoma, drebulėmis, beržais, baltalksniais, tačiau iš savininkų nebereikalaujama, kad vietoje buvusio eglyno būtinai būtų atsodintos eglės. Jo reikalas, kokias medžio rūšis jis nori turėti savo miške.

Sergantis medis – pavojus ir kaimynui

„Miškų patologai šiųmetę vasarą prognozuoja žievėgraužio tipografo plitimą“, − savininkus įspėja VMT specialistai. Nors už visų – ir privačių miškų priešgaisrinę bei sanitarinę apsaugą atsakingos valstybinės įmonės − urėdijos, savininkai taip pat įpareigoti laikytis miško priešgaisrinės bei sanitarinės apsaugos taisyklių. „Dabar, žiemą, sutvarkykite visus virtuolius ir visus džiūstančius medžius“, − miškininkams pataria specialistai. Jei medis jau nudžiūvęs, jis nepavojingas. Pavojus kyla tuomet, kai paruduoja spygliai, pasikeičia medžio laja. Iš sergančio medžio išlindusios kinivarpos plinta 3 km spinduliu, tad jos gali užkrėsti ne tik visus savininko, bet ir jo kaimyno bei valstybinius miškus. Sergančius medžius, specialistų teigimu, savininkai turi nedelsiant išpjauti ir medieną išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo miško.

„Kėdainių mugės” informacija