Neseniai Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė Jovita Gražulevičienė gavo padėką iš Gamintojų ir importuotojų asociacijos. Padėka specialistei skirta kaip aktyviausiai Lietuvoje prisidėjusiai prie projekto „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ viešinimo.

 Ta proga pateikiame Rūtos Švedienės pokalbį su Jovita Gražulevičiene.

Kaip yra susijusi savivaldybė su Gamintojų ir importuotojų asociacija?

Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka sudarė papildančios atliekų tvarkymo sistemos sutartį su Gamintojų ir importuotojų asociacija tvarkyti elektros ir elektronikos gaminių atliekas, baterijų ir akumuliatorių, alyvų, kuro ir oro filtrų atliekas bei nebetinkamas naudoti transporto priemones. Asociacija organizuoja šių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o savivaldybė įsipareigojusi viešinti šios organizacijos veiklą.

Kokia savivaldybės ir asociacijos nauda paprastam atliekų turėtojui?

Atliekų turėtojams labai patogu naudotis šiais pasiūlymais, nes paskambinus tel. 8 5 2060901 ar parašius el. p. atliekos@atcl.lt, atliekos paimamos iš vietos, net išnešamos iš bet kurio aukšto nemokamai. Vartotojai, pirkdami šios rūšies daiktus, jau susimoka už jų tvarkymą, todėl nebenaudojamus reikia atiduoti jų platintojams ir tvarkytojams.

Ar mūsų savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos, gyventojai aktyviai naudojasi ta sistema?

Savivaldybės gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos išgirdo ir suprato sistemos esmę: saugoti save, aplinką, tausoti gamtos išteklius − ir tuo naudojasi. Kasmet iš savivaldybės teritorijos surenkama vis daugiau elektros ir elektronikos gaminių atliekų, alyvų, lempų. Tai pavojingos atliekos. Kai kas netiki tokia paslauga, skambina ir pasitikslina. Labai svarbu, kad tokios paslaugos būtų nuolatinės ir ilgalaikės.

O kam Jūs jaučiatės dėkinga, kas Jus palaiko?

Už geranorišką bendradarbiavimą, už supratimą vardan švarios aplinkos tai aš turiu dėkoti visai mūsų žiniasklaidai, seniūnams, ūkininkams, kolegoms. O pats didžiausias nuopelnas − pačių aktyviausių savivaldybės gyventojų, kurie informuoja apie daromą netvarką. Staigi reakcija į skambučius ir viešumas − tai puiki reklama ir pamoka. Štai Ruslanas Linevas kartu su jaunąja karta kiek daug sutvarko aplinkos ir svarbiausia − ugdo jaunimą gerbti ir mylėti gamtą.

Ar sulaukiate padėkų iš gyventojų?

Ši Gamintojų ir importuotojų asociacijos padėka ne vienintelė, ji tik gal oficiali. Dažnai, eidama gatve per miestą, viešėdama seniūnijose, būnu netikėtai užkalbinama, man padėkojama. Net visai nepažįstami padėkoja už straipsnius, sako, kad išklauso per televiziją viešinimo laidas ir labai tam pritaria. Ačiū už tai tokiems supratingiems žmonėms.

Dirbu ne dėl to, kad kas nors dėkotų, tiesiog norisi, kad gyventumėm švarioje aplinkoje, kad ne tik mūsų sodybos, namai, butai būtų išpuoselėti, bet ir būtų švarios gatvės, pakelės, paupiai, miesto prieigos, pamiškės. Bet visgi kiekviena padėka yra labai svarbi.

Ar teršiantys aplinką žmonės vis dar Jus stebina?

Keista, kai žmonės, būdami viešose vietose, gamtoje po visų pabuvimų palieka viską – neva tegul sutvarko kiti. Neabejoju, kad, atvykę į netvarkingą teritoriją, nenorės prisėsti. Arba, būna, susitvarko savo poilsio vietą, surenka šiukšles į plastikinį maišelį, tvarkingai užriša ir sviedžia į krūmus ar nunešą į giliausią brūzgyną, užuot išmetę į artimiausią šiukšlių konteinerį. Juk išmestos į krūmus, paslėptos tarp šakų, lapų šiukšlės neištirpsta − jos lieka ilgam bjauroti kraštovaizdį.

Neturiu žodžiu, ką ir kaip pasakyti apie tokius „tvarkytojus“, kurie šiferio atliekomis taiso kelius arba išveža ir sukrauna lakštus ant upės kranto, miške.

Ar išsiskiria gamtos teršėjai savo socialine padėtimi, išsilavinimu ar kitaip?

Klausiat, kokio socialinio sluoksnio žmonės teršia aplinką labiausiai? Ar lemia išsilavinimo lygis, užimamos pareigos, socialinė padėtis? Tikrai ne. Mano darbo praktikoje visokio išsilavinimo ir socialinės padėties aplinkos teršėjų pasitaikė. Bet nebe daug liko tokių „išminčių“, manau, kad po kelių metų išaugsime ir subręsime iki tokio lygio, kad bus gėda mesti šiukšles pro mašinos langą, mėtyti nuorūkas, palikti augintinių „reikalus“, palikti padangas bet kur.

Kiekvienas gyventojas turi suvokti, jog moka net ir už pamiškėse, paupiuose, pakelėse išmėtytų atliekų tvarkymą, žinoma, netiesiogiai iš savo kišenės. Juk pats, jau pirkdamas prekes, sumoka už jų tvarkymą, o paskui su baime veža atliekas ne į konteinerius, o į priešingą pusę, jaudinasi, kad kas nepamatytų, taip pat eikvoja kurą, laiką. Seniūnijos, tvarkydamos tokias užterštas teritorijas, vėl turi švaistyti lėšas, kurias galėtų panaudoti gėlynams įrengti, gatvėms pataisyti ir pan.

Kas dabar yra svarbiausia atliekų tvarkymo srityje?

Dabar labai svarbu įsisąmoninti, kad atliekas reikia kokybiškai rūšiuoti − atskirti pakuočių ir antrinių žaliavų atliekas bei tinkamas kompostuoti. Kuo daugiau ir geriau išrūšiuosime, tuo mažiau mokėsime atliekų surinkėjams. Gamintojai ir importuotojai įpareigoti vykdyti valstybines užduotis, finansuoti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo, visuomenės informavimo išlaidas. Ateityje jie įsipareigoja aprūpinti individualiomis rūšiavimo priemonėmis visus atliekų turėtojus. Papildomai kiekviena valda turėtų gauti po du konteinerius antrinėms žaliavoms kaupti.

2016 m. turėtų išsiplėsti užstato sistema – visos gėrimų pakuotės butų superkamos. Taigi jei norėsime, kad grįžtų pinigai, turėsime tvarkingai kaupti ir priduoti.

Ko dar ketinama imtis, norint sudrausminti teršėjus?

Ko gero, paskutinė priemonė − teršiamose vietos pastatyti kilnojamąsias kameras ir imtis nepopuliarių veiksmų – bausti už aplinkos teršimą ir žalą gamtai. Baudos šiuo metu jau solidžios.

Tvarka ten, kur nešiukšlinama, o ne ten, kur tvarkoma.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė