Praėjusią savaitę įvykusiame savivaldybės Kultūros ir meno tarybos posėdyje pristatytos bei aptartos savivaldybės kultūros įstaigų vadovų ataskaitos, taip pat apsvarstyti 2015 metų kultūros projektų finansavimo prioritetai. Pristatydami ataskaitas, kultūros įstaigų vadovai išsakė ir problemas, ir džiaugsmus, su kuriais susiduria savo darbe.

Posėdyje dalyvavo šie Kultūros tarybos nariai: Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė (pirmininkė), administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Lukoševičius, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, Kėdainių dailės draugijos pirmininkė Albina Mackevičienė, Kėdainių muzikos mokyklos direktorė Rūta Kutraitė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Birutė Ruzgienė, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė ir Šėtos kultūros centro direktorius Vidmantas Valantiejus.

Primintina, kad Kėdainių rajono savivaldybėje veikia aštuonios savarankiškos kultūros įstaigos: Kėdainių krašto muziejus, Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Akademijos, Josvainių, Kėdainių, Krakių, Šėtos ir Truskavos kultūros centrai bei 12 kultūros centrų skyrių. Krakių seniūnijoje veikia M. Katkaus muziejus. Visų šių įstaigų steigėja – Kėdainių rajono savivaldybės taryba.

16-ai rajono mėgėjų meno kolektyvų − sertifikatai

Kultūros ir meno tarybos posėdžio pradžioje Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas K. Stadalnykas pasidžiaugė iš Kultūros ministerijos parsivežtais rajono mėgėjų meno kolektyvų sertifikatais.

„Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus įsakymu mėgėjų meno kolektyvams už pasiekimus yra suteiktos kategorijos ir pirmą kartą jiems įteikiami tai patvirtinantys sertifikatai. Džiaugiuosi, kad šiandien Kultūros ir meno tarybos posėdyje turime galimybę šiuos dokumentus perduoti 16 mėgėjų kolektyvų vadovų“, − sakė K. Stadalnykas ir įteikė sertifikatus Kėdainių kultūros centro, Akadedemijos, Krakių, Truskavos kultūros centrų direktoriams, kad jie perduotų sertifikatus mėgėjų meno kolektyvams.

Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, direktorė Birutė Ruzgienė

Direktorė pirmiausia pasidžiaugė tuo, kad pradėta vaikų ir jaunimo skyriaus pastato rekonstrukcija.
„Mes labai laukiame to pastato ir dedame daug vilčių į jį, jau dabar esam suplanavę ten daug veiklų. Tai bus netradicinė biblioteka“, − sakė B. Ruzgienė.
Direktorė sakė, kad 2014 metai buvo ypatingi dėl vykdytų tarptautinių projektų, kuriuose biblioteka dalyvavo, o asmeniškai direktorė skaitė pranešimus tarptautinių konferencijų dalyviams, viešėjusiems Kėdainiuose. „Pas mus svečiavosi Rusijos Federacijos ir Lenkų bibliotekininkai, jie labai domėjosi mūsų biblioteka, vėliau mums atsiuntė padėkas už priėmimą, džiaugėsi tuo, ką pas mus pamatė, − džiaugėsi B. Ruzgienė. – Pernai teko padirbėti prie Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų kultūros poreikių studijos. Aktyviai dalyvavome projektinėje veikloje, buvome kitų bibliotekų partneriais. Ypač nemažai nuveikta su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo ir Kauno apskrities bibliotekomis. Mūsų darbuotojos nebūtų tiek pakėlusios savo kvalifikaciją, jei nebūtų dalyvavusios projektinėje veikloje. Praėję metai buvo labai geri. Net du filialai persikėlė į naujus daugiafunkcius centrus, net trijų pačių didžiausių filialų patalpos buvo suremontuotos. Ypač džiugu, kad buvo rasta lėšų suremontuoti Šėtos biblioteką. Aktyviai prisidėjome prie miesto gimtadienio šventės, tarptautinio džiazo festivalio ir kitų renginių. Kartu su Kėdainių dailės mokykla bibliotekoje organizavome meno parodas. Rūpinomės virtualių viešosios bibliotekos paslaugų, informacinių technologijų, interneto plėtra, efektyviu įrangos panaudojimu. Informacijos apie viešosios bibliotekos veiklą, jos rezultatus, paslaugas viešinimu, bibliotekos tinklapyje esančios informacijos atnaujinimu,“ – kalbėjo B. Ruzgienė.
Kaip žinia, 2014 m., įgyvendinant Kėdainių rajono savivaldybės bibliotekų 2014–2017 metų tinklo pertvarkos planą, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Ąžuolaičių filialo aptarnaujamas mikrorajonas priskirtas Dotnuvos filialui, Keleriškių filialo aptarnaujamas mikrorajonas – pagrindinei bibliotekai, sujungti viešosios bibliotekos Vikaičių ir Gudžiūnų filialai, Okainių ir Truskavos filialai, viešosios bibliotekos Dotnuvos filialas ir Dotnuvos pagrindinės mokyklos biblioteka.
2015 sausio 1 d. viešosios bibliotekos funkcijas Kėdainiuose vykdė pagrindinė biblioteka ir du miesto filialai: Jaunystės ir Liepos. Rajono gyvenvietėse – 34 kaimų filialai.
Anot direktorės, įgyvendinant tinklo pertvarką, nuveikta daug gerų dalykų, pvz., buvo sumažintas ne visą darbo dieną dirbančių bibliotekininkų skaičius, bet visgi tenka susidurti su problema, kad kai yra atostogų metas ar darbuotojas suserga, nėra kam jo pavaduoti.
Vicemerė N. Naujokienė patarė šią problemą spręsti taip: tegul žmogus iš pagrindinės bibliotekos, turinčios daugiau darbuotojų, bent kartą per savaitę paskiria dieną ar kelias valandas nuvykti bibliotekos automobiliu į kitą rajono biblioteką aptarnauti gyventojų, juolab kad atostogų metu vasarą būna mažiau lankytojų. Arba galima turėti ir pakaitinį žmogų. „Reiktų administruoti kryptingai ir su esamais resursais bei turimomis jėgomis spręsti tokius klausimus“, − sakė N. Naujokienė.
Vicemerė taip pat paminėjo, kad kaimo bibliotekininkai per mažai lankosi bendruomenių renginiuose, lyg vengia bendradarbiauti.

Keletas skaičių: palyginti su 2013 m., dirbančiųjų skaitytojų skaičius išaugo 5,9 proc. Per 2014 m. skaitytojai 328270 kartų apsilankė viešojoje bibliotekoje. Apsilankymų metu išduoti 469 793 dokumentai, suteiktos 11 537 konsultacijos. Palyginus su 2013 m. išduotų dokumentų skaičius išaugo 4,1, o vaikams iki 14 m. amžiaus – 7,28 proc. Daugiau kaip 3 kartus išaugo virtualus visateksčių dokumentų panaudojimas www.kedainiai.rvb.lt.
2014-aisiais viešojoje bibliotekoje organizuoti 1 358 renginiai, juose apsilankė 63 241 asmuo. 12,79 proc. organizuota daugiau renginių ir juose apsilankė 16,31 proc. daugiau lankytojų nei 2013 metais.

Kėdainių krašto muziejus, direktorius Rimantas Žirgulis

Prioritetinės muziejaus veiklos kryptys 2014 metais buvo Česlovo Milošo festivalio rengimas, edukacinių programų plėtra ir populiarinimas, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose.

Muziejus yra parengęs ir vykdo 35 edukacines programas. 2014 m. muziejus vykdė 8 projektus (iš jų trys tarptautiniai), surengė pirmąjį Č. Milošo festivalį, dalyvavo „Lietuvos muziejų kelio“ renginių cikle, akcijoje „Europos muziejų naktis 2014“, Kėdainių miesto šventės renginiuose. Muziejaus darbuotojai skaitė 30 pranešimų tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose, iš jų 8 – muziejaus direktorius. Direktorius dalyvavo 9-ojoje tarptautinėje švietimo apie holokaustą konferencijoje „Mūsų akimis – holokausto atspindys iš kartos į kartą“ Yad Vashem institucijoje, Jeruzalėje, užmezgė ir palaikė kontaktus su Kėdainių žydų bendruomenės palikuonimis Tamaru Dothanu ir Aryehu Scherbakovu iš Izraelio. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pirmą kartą istorijoje buvo inicijuota holokausto aukų pagerbimo ceremonija Kėdainiuose, vykusi tuo pat metu, kai tokia ceremonija vyko ir Tel Avive (Izraelyje).

Muziejus dalyvavo Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programoje ir bendradarbiavo su partneriais iš Rėzeknės aukštosios mokyklos ir Latgalos kultūros ir istorijos muziejaus (Latvija) bei Gardino Maksimo Bohdanovičiaus muziejaus (Baltarusija), taip pat muziejus dalyvauja Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programoje, kurioje turi nuolatinius partnerius iš „Paribio“ fondo Seinuose (Lenkija), Kaliningrado srities rašytojų sąjungos. Šio bendradarbiavimo rezultatas – įvykdytas projektas „Virtuali praeitis – ateities muziejų ekspozicijų pagrindas“ bei vykdomas projektas „Paribio Atlantida – pasienio kultūrinis kelias“.

2014 m. direktorius inicijavo projektus „Pažink Kėdainių – kunigaikščių Radvilų miesto istoriją interaktyviai“ (teikta paraiška Lietuvos kultūros tarybai ir gautas 30 000 Lt finansavimas) bei „Kėdainių aukso amžiaus sapnas“ (teikta paraiška Lietuvos kultūros tarybai ir gautas 12 000 Lt finansavimas).

Kėdainių krašto istorija ir paveldas dažniausiai yra ne vietinio, o nacionalinio ar tarptautinio lygmens, todėl muziejaus veikla dažnai neapsiriboja tik Kėdainių rajono savivaldybės teritorija ar lygmeniu. 2014 m. direktorius pristatė projektą „Tarptautinis kunigaikščių Radvilų kelias“ LR kultūros ministerijoje ir KPD surengtame tarptautiniame seminare, kur projektas bei jo perspektyvos gavo labai teigiamą įvertinimą. Taip pat aktyviai dalyvauta parengiamuosiuose Žydų kultūros kelio Lietuvoje sukūrimo ir Kėdainių turizmo klasterio kūrimo darbuose.

„Dalyvavimas tokiuose projektuose atima labai daug laiko ir reikalauja nemažai lėšų, tad be savivaldybės pagalbos būtų buvę sunku išspręsti iškilusią ne vieną finasinę ar kitokią problemą“, − sakė baigdamas savo pranešimą R. Žirgulis.

Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centrai

Apie tai, kas svarbiausio nuveikta praėjusiais metais, pasakojo visų kultūros centrų direktoriai. Primintina, kad pagrindinė kultūros centrų paskirtis yra savo veikla puoselėti etninę kultūrą, mėgėjų meną, kurti menines programas, plėtoti edukacinę, pramoginę veiklą, tenkinti bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoti profesionalaus meno sklaidą.

Akademijos kultūros centras, direktorė Silvinija Žemaitienė
Centras turi du skyrius – Dotnuvos ir Gudžiūnų.

„Metai buvo gana sunkoki, bet problemos buvo išspręstos. Daug padėjo savivaldybės administracija. Daugiausia problemų būta dėl kultūros centro renovacijos. Bet dabar jau viskas gerai, visi džiaugiamės, kad pagaliau vėl esame susibūrę kartu. Iš viso mes turime 20 meno mėgėjų kolektyvų, iš jų net 9 yra vaikų ir jaunimo. Buvo įsteigti net trys nauji kolektyvai. Mūsų kultūros centro darbuotojai ir kolektyvai yra žinomi visoje šalyje“, – su pasididžiavimu kalbėjo Akademijos kultūros centro direktorė.

Labiausiai direktorė S. Žemaitienė džiaugėsi meno mėgėjų kolektyvų pasiekimais ir įvertinimais. Štai moterų vokalinis ansamblis „Dotnuvėlė“ ir vyrų vokalinis ansamblis „Jovaras“ aktyviai koncertavo Akademijos kultūros centre, rajone, išvykose į kitus rajonus, dalyvavo tarprajoniniame solistų ir vokalinių ansamblių konkurse „Nemunėlio vingiai“ Prienuose. Respublikiniame jaunimo ir suaugusių vokalinių ansamblių festivalyje-konkurse „Muzika kalba tėčiui“ Šeduvoje moterų vokalinis ansamblis „Dotnuvėlė“ pelnė II vietą. Šiame festivalyje dalyvavo ir Gudžiūnų vokalinis moterų ansamblis „Nykė“. Jaunimo ir merginų liaudiškų šokių grupės „Ainiai“ ir „Austėja“ koncertavo Akademijos kultūros centre, mokyklose, įvairiose rajono gyvenvietėse, senelių namuose, Dotnuvos, Gudžiūnų skyriuose, dalyvavo visuose rajoniniuose renginiuose. 2014 m. šios šokių grupės dalyvavo Lietuvos dainų šventėje „Čia mano namai“ Šokių dienos „Sodauto“ programoje. Folkloro ansamblis „Seklyčia“ aktyviai koncertavo švietimo įstaigose, įvairiose rajono gyvenvietėse. Surengė ir dalyvavo kitų organizuotuose 24 edukaciniuose renginiuose. Birželio 1 d. folkloro ansamblis „Seklyčia“ dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje bei Lietuvos dainų šventės folkloro dienoje „Laimužės lemta“. Kultūros centro direktorius iniciatyva buvo sudarytos sąlygos meno saviveiklos kolektyvams dalyvauti miesto, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, konkursuose.

Akademijos kultūros centras suorganizavo daugiau nei 200 įvairių renginių, surengė 18 parodų, 13 koncertų ir spektaklių. Direktoriaus iniciatyva organizuotos tradicinės tautodailininkų Kalėdines ir Velykines muges, dailės ir tautodailės edukacinės parodos, reikšmingų datų ir švenčių minėjimai. Iš viso visuose renginiuose apsilankė daugiau nei 9000 lankytojų.

Josvanių kultūros centras, Žydrė Špečkausienė
Centrui priklauso Pernaravos skyrius

„Nors į naujai restauruotą kultūros centro pastato buvo įsikelta tik spalio mėnesį, bet veikla praėjusiais metais nebuvo nutrūksui, vyko kitose patalpose. Sugebėjome suorganizuoti daugiau nei 100 renginių, veiklą vykdė 14 anksčiau įsikūrusių kolektyvai, studijų, būrelių. Meno mėgėjų kolektyvai koncertavo 52 įvairiuose renginiuose“, − pasakojo kultūros centro direktorė.

Taip pat direktorė Ž. Špečkauskienė džiaugėsi, kad Kultūros centras nuosekliai vykdo įvairią edukacinę veiklą. Nuo vasario mėn. vakarinei menų studijai, įsikūrusiai dar 2013 metais, pradėjo vadovauti naujas vadovas. Vakarinės studijos dalyviai savo kūrybos darbus eksponavo kultūros centro renginiuose, o įgyta patirtimi dalijosi su kitomis Josvainių miestelio organizacijų bei kitų seniūnijų bendruomenių nariais.

Organizuojant profesionalaus meno sklaidą, bendradarbiaujama su Šėtos kultūros centru. Štai kartu su Šėtos kultūros centru 2014 m. jau trečią kartą buvo suorganizuotas džiazo vakaras. Per 2014 metus buvo suorganizuoti 6 profesionalių atlikėjų ir 12 pramoginės muzikos koncertų. Lietuvos kultūros taryba skyrė 5000 Lt kultūros centro projektui „Prakalbinkim istoriją“. „Ir tokios teatralizuotos naktinės, istorinės ekskursijos tikrai sulaukė didelio susidomėjimo ir pasisekimo,“ – sakė direktorė.

Didžiausias 2014 metų Josvainių miestelio įvykis – miestelio jubiliejinė šventė „Josvainiams 630 metų“. Pasiruošimas truko nuo birželio mėn. iki pat šventės, kuri vyko nuo rugsėjo 7 iki 14 dienos. Šią 7 dienų šventę gausiai parėmė Josvainių miestelio ir Juodkaimių gyventojai, įvairios įmonės, organizacijos, privatūs asmenys. Anot direktorės, ypač džiugino tai, kad šventė buvo rengta be alkoholio ir sulaukė labai didelio susidomėjimo.

Direktorė sakė, kad įgyvendinant kultūrinius projektus ir organizuojant renginius puikiai sekasi bendradarbiauti su Josvainių seniūnija, Josvainių gimnazija, Socialiniu ir ugdymo centru, M. Daukšos viešosios bibliotekos Josvainių filialu, Kėdainių rajono visuomenės sveikatos biuru, Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Josvainių ugniagesių komanda, Visų Šventųjų bažnyčia, Josvainių bendruomenės centru, Josvainių jaunimo klubu „Auštaras“, Josvainių moterų klubu „Aušra“, Josvainių futbolo komanda „Josvainiai“.

Direktorės nuomone, norint pagerinti kultūros centro veiklą, reikia naujų kultūros specialistų, kurie galėtų suburti ir kitokių naujų kolektyvų. Taip pat reikėtų kolektyvams aktyviau dalyvauti įvairiuose konkursuose, kad taip tobulėtų ir keltų kvalifikaciją.

Kėdainių kultūros centras, direktorė Ona Mikalauskienė
Centrui priklauso Kalnaberžės, Labūnavos, Nociūnų, Pelėdnagių, Surviliškio, Tiskūnų, Vilainių skyriai.

Kultūros centras per metus suorganizavo beveik pusę tūkstančio (452) renginių, daugiau negu šimtas buvo tokių renginių, kurie vyko kultūros centre, bet juos organizavo kiti rengėjai. Veikė 31 mėgėjų meno kolektyvas, buvo įgyvendinti 7 projektai.

Anot direktorės O. Mikalauskienės, 2014 m. programa buvo įgyvendinta. 97 proc. „Kultūros centras atviras įvairių pomėgių ir visų amžiaus grupių žmonėms. Kultūros centre įsikūrę ir veiklą vykdo klubai „Rudenėlis“, ,,Mėgėjas“. 2014 m. veiklą pradėjo tradicinio giedojimo studija „O siela nemari“, vaikų skaitovų būrelis bei jaunimo instrumentinės muzikos grupė, Vilainių skyriuje – klubas „Mano namai“. Juose užsiėmimus lankė per šimtą dalyvių. Tiek mieste, tiek skyriuose gyventojai meninius gebėjimus ugdo ir leidžia laisvalaikį įvairiuose kolektyvuose,“ − džiaugėsi direktorė.

Pagrindiniai 2014 m. mėgėjų meno kolektyvų laimėjimai:
Kultūros centro kamerinis choras „Ave musija“ − IV-asis tarptautinis chorų konkursas (Stambulas, Turkija) − I vieta (folkloro kateg.) ir Didysis prizas.
Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija „Polėkis“ − Tarptautinis festivalis „Christmas Wave“ (Ryga), tapo laureatais.
Kultūros centro vaikų popchoras „Perliukas“ − Tarptautinis masinių pastatymų festivalis-forumas „Baltijskaja volna 2014“, laimėtas III laipsnio diplomas.
Nociūnų skyriaus vaikų popchoras „Sapnas“ − Tarptautinis masinių pastatymų festivalis-forumas „Baltijskaja volna 2014“ , gautas III laipsnio diplomas.
Kultūros centro vaikų folkloro ansamblis − respublikinės varžytuvės „Tautosakos malūnas“ (Kaunas) − I vieta.
Surviliškio skyriaus humoro grupė „Bobų radijas“ − respublikinė humoro grupių šventė „Juokis 2014“ (Plungė), tapo laureatais.
Nociūnų skyriaus vaikų popchoras „Sapnas“ − Lietuvos vaikų ir jaunimo festivalis–konkursas „Margos natos“ (Kaunas) − I vieta ir taurė (chorų grupėje).
Nociūnų skyriaus vokalinis duetas„GreDa“ − X-asis Baltijos šalių populiariosios muzikos atlikėjų konkursas „Dainuok, žiemužėle“ (Šiauliai) − II vieta, diplomas.
Nociūnų skyriaus vokalinis duetas „GreDa“ − Lietuvos vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas „Margos natos“ (Kaunas) − III vieta ir taurė.
Surviliškio skyriaus liaudiškos muzikos kapelos „Liepupis“ armonikininkė B. Mažeikienė − šalies XII moterų armonikininkių šventė-konkursas „Petronės armonika 2014“ (Miežiškiai), nominantė.

2014 m. pradėtas organizuoti konkursas „Kūrybingiausias mėgėjų meno kolektyvas“ Kėdainių kultūros centre – įsakymu patvirtinti konkurso nuostatai, vertinimo komisija. Direktorės iniciatyva ieškoma rėmėjų kūrybingiausiai dirbantiems kolektyvams apdovanoti.
2014 m. Kultūros centro direktorė vadovavo 7 projektams, kurie, gavus finansavimą iš LR Kultūros ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybės, buvo vykdomi Kėdainių kultūros centre ir skyriuose.

Pasakodama apie centro ir jo skyrių veiklą direktorė O. Mikalauskienė išsakė ir problemas: „Įgyvendinant 2014 m Kėdainių kultūros centro veiklos programą, didžiausias trukdis buvo laikotarpio neapibrėžtumas dėl įstaigos išsikėlimo į kitas patalpas, planuotas pastato rekonstrukcijos atveju. Kultūros centras negalėjo planuoti gastroliuojančių kolektyvų koncertų, praradome pinigų už patalpų nuomą. Kultūros centro pastatui būtina rekonstrukcija, Tiskūnų skyriaus patalpoms būtinas kapitalinis remontas. Trūksta tautinių kostiumų Kalnaberžės, Tiskūnų ir Kėdainių kultūros centro vaikų folkloro kolektyvams. Trūksta muzikos instrumentų ir inventoriaus“, − sakė O. Mikalauskienė.

Krakių kultūros centras, direktorius Robertas Dubinka
Centrui priklauso Meironiškių skyrius

Direktorius R. Dubinka pirmiausia pasidžiaugė tuo, kad centro darbuotojai, o ir jis pats jaučiasi reikalingi žmonėms:
„Labai didžiuojuosi tuom, kad esam reikalingi, kad dirbam ne tam, kad tik dirbtume, o kad būtume reikalingi ir suteiktume kuo kokybiškesnes paslaugas mūsų kaimo gyventojams. Aš didžiuojuos savo centro darbuotojais. Darom tiek, kiek jėgos, galimybės bei lėšos leidžia. Ir mūsų renginiai tikrai gausiai lankomi“, – sakė R. Dubinka bei išvardijo pagrindinius 2014 metų renginius: Krakių miestelio šventė, kultūros ir meno diena „Ekspresas Lietuva“2014 m. (Krakių kultūros centas tapo rajono kultūros ir meno dienos laureatu), Kėdainių krašto bendruomenių šventė, II vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Ant Smilgelės krantelio“, rudens šventė, Meironiškių kaimo šeimų ir rudens šventės, Joninių šventė Ažytėnuose, seniūnijos kalėdinė vakaronė ir kt.

Krakių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai 2014 metais dalyvavo šiuose tarptautiniuose renginiuose: folkloro festivalyje „Ataria lamzdžiai“ („Žiedupė), folkloro festivalyje „Mėnuo juodaragis‘‘ („Žiedupė“ ir „Smilgelė“), folkloro festivalyje „Baltų raštai“ („Smilgelė“); respublikiniuose renginiuose: Dainų šventės folkloro dienos „Laimužės lemta“ renginiuose („Žiedupė“ ir „Smilgelė“), Lietuvos vaikų ir jaunimo moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė 2014“ (zoninio etapo laureatai Darius Cicilionis ir Dominykas Dubinka), jaunųjų šokėjų festivalyje „Ant stogo“ („Just go“ ir „Step by Step“), talentų festivalyje „Išlįsk į šviesą“ Plungėje („Groovy boys“, II vieta), varžytuvėse „Tautosakos malūnas“ („Smilgelė“, II vieta), respublikiniame teatro festivalyje „Saulės zuikutis-2014“ (vaikų teatro būrelis); regioniniuose renginiuose: Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ Panevėžio ture (tautodailės būrelis, II vieta).

Paklaustas, kaip pavyksta pritraukti į kolektyvus bei renginius tiek daug jaunimo, direktorius sakė, kad pirmiausia reikia suteikti galimybę žmonėms koncertuoti, pasirodyti, reikia mokėti ir juos pakalbinti.

„Kultūros centras vienu iš pagrindinių veiklos prioritetų laiko vaikų ir jaunimo užimtumą. Jau penktą kartą suorganizuota kūrybinė vasaros stovykla Juodkrantėje jauniems žmonėms, kurie lanko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvus. Stovyklos metu vaikai ir jaunuoliai ne tik ilsėjosi prie jūros, bet vyko intensyvios šokio, muzikavimo ir dainavimo repeticijos. Tradiciniais tapo teminiai jaunimo vakarai „Raganų šėlsmas“, „Valentino širdis“, „Baltoji šokių naktis“, vaikų kūrybinė laboratorija ir seniūnijos būsimųjų pirmokų šventė, surengti 5 edukaciniai užsiėmimai, organizuotos 4 diskotekos, 1 išvyka į Vilnių ir 2 į spektaklius vaikams ir jaunimui. Sudarytos sąlygos prasmingam laisvalaikio užimtumui pačiame kultūros centre: yra biliardo ir stalo teniso stalai, interaktyvus kompiuterinis žaidimas, leidžiantis virtualiai žaisti įvairius sportinius žaidimus bei šokti. Pirmą kartą jaunimui organizavome dviračių žygį, skirtą Valstybės dienai paminėti, aplankant Krakių seniūnijos piliakalnius,“ – apie tai, kas daroma dėl jaunimo, pasakojo kultūros centro direktorius.

Kalbai pasisukus apie ūkinius reikalųus, R. Dubinka pasigyrė, kad Krakių kultūros centre 2014 m. buvo atliekamas dalinis patalpų remontas pagal projektą „Kėdainių r. kaimiškųjų vietovių kaimo plėtros strategija“, t. y. panaudojant kaimo bendruomenės gautus pinigus. „Projekto darbai baigiami, bet kultūros centras bus ir toliau renovuojamas, planuojami koncertų salės, fasado remonto bei kiti darbai,“ – sakė R. Dubinka.

Nors kai kuriose seniūnijose yra taip, kad tarp kaimo bendruomenių, kultūros centrų, seniūnijų ir nėra gerų ryšių, nėra susikalbėjimo, Krakėse, regis, viskas yra gerai: „Mes nesutarimų ir nesusikalbėjimo problemos neturim. Nuolat bendradarbiaujam su visais seniūnijos ir ne tik Krakių seniūnijos bendruomenių pirmininkais. Bendruomenės įtraukiamos į kultūros centro veiklą, žmonės kviečiami dalyvauti ir dalyvauja daugelyje mūsų renginių ir projektų. Žinau, kad kai kur rajone yra konfrontacija, bet pas mus − savitarpio pagalba“, − sakė R. Dubinka.

Šėtos kultūros centras, direktorius Vidmantas Valantiejus
Centrui priklauso Pagirių skyrius

„Pagaliau baigti remontai. Turime gražią salę, visiškai suremontuotą. Taip pat kaip ir Krakių kultūros centras randame bendrą kalbą su vietos bendruomene, − pradėjo savo kalbą V. Valantiejus. − Pagirių daugiafunkcis centras atidarytas, mūsų darbuotojai persikėlė į naujas patalpas. Jie dabar turi šviesias, gražias, modernias patalpas. Žinoma, bus greitai ir darbuotojų kaita.

Direktorius labai daug dėmesio skyrė, kad centro materialinė bazė būtų kuo stipresnė. „Įsigyti ir baigti komplektuoti muzikos instrumentų ir įgarsinimo bei apšvietimo įrangos komplektai. Nupirkom naują puikų pianiną. Naujas darbuotojas (vardas) Valiauga sukūrė naujų kolektyvų. Labai džiaugiuosi, kad prieš kelis metus pradėjusi dirbti darbuotoja jau ne tik mokys šiuolaikinių šokių, bet ir liaudies šokių. Man reiks pasukti galvą, kaip nupirkti tautinius rūbus,“ – sakė V. Valantiejus.

Kaip žinia, šis jaunas ir energingas kultūros centro vadovas bando ieškoti neįprastų kaimui, netradicinių savo forma, turiniu ir netgi renginio organizavimo vieta kultūrinės veiklos formų, pvz., bendradarbiaudamas su Josvainių kultūros centru rengia džiazo koncertus. Ir tikrai daug žmonių susirenka. Atvyksta iš Kėdainių, kitų seniūnijų.

„Žmonės džiazo jau laukia. Mes bendradarbiaujame su „BromaJazz“ festivalio organizatoriais. Galvojam, kad galbūt šiemet džiazo festivalio renginius pradėsim jau penktadienį mūsų seniūnijoje. Ir jie kasmet penktadieniais būtų rengiami vis kitoje seniūnijoje“, - sakė V. Valantiejus.

V. Valantiejaus iniciatyva, pasitelkus žymų bėgiką šėtiškį Aurimą Skinulį, buvo pradėtas rengti bėgimo renginys ir Šėtoje. Šiemet birželio mėnesį vėl bus organizuojamas Šėtos bėgimas ir galbūt šis bėgimas bus dalis Lietuvos taurės bėgimo.

Šėtiškiai taip pat žiūrėjo naktinį kiną po atviru dangumi, dalyvavo protų mūšiuose, mokėsi kovos meno – kapueiros. Kultūros centro direktoriaus ir renginių organizatorės Vilmos Grigienės iniciatyva pradėti organizuoti regioniniai bei respublikiniai renginiai − liaudiškos muzikos bei kapelų šventė „Subatvakaris“, romansų vakaras „Nuogas ruduo“ ir kt. .

Iš viso Šėtos kultūros centras suorganizavo daugiau nei 100 įvairių renginių, surengė 4 parodas. Lankytojų įvairiuose renginiuose būta daugiau nei 5000, iš jų vaikai ir jaunimas sudarė daugiau nei 3000.

Kultūros centre yra sudarytos sąlygos jaunimui muzikuoti, žaisti stalo žaidimus, klausytis muzikos, organizuoti poilsio vakarus ir kt. Kultūros centras nemažą dėmesį skiria mėgėjų meno propagavimui. 2014 metais įstaigoje veikė 9 mėgėjų meno kolektyvai, 4 būreliai ir klubai, tenkinantys gyventojų saviraiškos poreikius.

V. Valantiejaus teigimu, kultūros centrai susiduria su žmonių įsitraukimo į veiklą, aktyvumo bei motyvacijos stokos problema. Anot V. Valantiejaus, siekiant spręsti minėtą problemą, svarbiausi yra du aspektai: pirma, siūloma ir vykdoma veikla turi būti grindžiama vietos bendruomenės poreikiais ir interesais (pvz., renginiai organizuojami atskiroms socialinėms grupėms, laisvalaikio užimtumas orientuojamas į gyventojų pomėgių ir socialinių įgūdžių ugdymą, plėtojama edukacinė veikla ir pan.); antra, turi būti sudarytos sąlygos patiems bendruomenės nariams organizuoti veiklas, renginius, įgyvendinti savo iniciatyvas ir kt.

„Siekdami, kad kultūros centro veikla būtų grindžiama vietos bendruomenės poreikiais, planuojame ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su seniūnijos bendruomeninėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis, Šėtos gimnazija, Šėtos socialiniu ir ugdymo centru, Šėtos seniūnija ir kt.“, − kalbėjo Šėtos kultūros centro direktorius.

Truskavos kultūros centras, direktorė Violeta Valionienė

Tai mažiausias kultūros centras, mažiausia ir seniūnija. Bet kultūros centro organizuojamuose renginiuose visada, o ypač vasarą, būna gausu žmonių. Centro darbuotojai surengė daugiau nei 50 gausiai lankomų renginių, kelias parodas.

Kultūros centras turi 7 kolektyvus, iš kurių net keturiems suteiktos kategorijos.

Kultūros centro direktorės iniciatyva, bendradarbiaujant su kitomis kultūros įstaigomis, mėgėjų meno kolektyvai surengė pasirodymus Paįstryje, Liūdynės kultūros centro Dembavos padalinyje, Smilgių sodyboje regioninėje šokių šventėje „Šokis kaip vaivorykštė, kiekvienas jį supranta savaip“, Ramygalos slaugos ligoninėje it kt.

Didelis dėmesys skiriamas profesionalaus meno propagavimui. Kasmet stengiamasi nuvežti gyventojus į teatrus. Įstaigos vadovas kartu su darbuotojais daug dėmesio skiria laisvalaikio užimtumui, bendruomenės narių sociokultūrinių poreikių tenkinimui. Siekiama organizuoti ir vykdyti tokią veiklą, kuri atitiktų žmogaus poreikius ir prisidėtų prie visapusiškos asmenybės tobulinimo.

Kultūros centro direktoriaus iniciatyva buvo sėkmingai rengiamos edukacinės programos, kuriose noriai dalyvavo seniūnijos bendruomenė. Moterys noriai gamino papuošalus, suvenyrus iš odos, dovanėles. 2014 m. įvyko 5 edukaciniai užsiėmimai.

Kultūros centras susiduria su žmonių įsitraukimo į veiklą, aktyvumo bei motyvacijos stokos problema. „Svarbiausi yra turėti šiltas ir jaukias patalpas. Didesnis finansavimas leistų planuoti platesnę ir kokybiškesnę kūrybinę veiklą, siekiant pristatyti mėgėjų ir profesionalųjį meną bendruomenei.Modernizavus kultūros centro vidaus patalpas ir įrangą, atsirastų daugiau galimybių kurti ir įgyvendinti naujas edukacines programas, teminius užsiėmimus, platesnę ir kokybiškesnę kūrybinę veiklą, naujus kultūrinius projektus, užtikrinti mėgėjų ir profesionalaus meno sklaidą bei įgyvendinti pagrindinius įstaigos veiklos tikslus. Siekiant, kad kultūros centro veikla būtų grindžiama vietos bendruomenės poreikiais, planuojam toliau glaudžiau bendradarbiauti su seniūnijos bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnija, kitomis kultūros bei švietimo įstaigomis“, − kalbėjo direktorė Violeta Valionienė.

Pasiūlyti Kultūros projektų finansavimo 2015 m. konkurso prioritetai

Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas pristatė, jog kasmet rajono savivaldybė skelbia Kultūros projektų konkursą. Kėdainių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi konkurso nuostatus ir nustačiusi, kad Kultūros ir meno taryba kasmet siūlo savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinti konkurso prioritetus. 2014 metais konkursui buvo pateikta 21 paraiška, iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto projektams vykdyti bendra prašoma suma buvo 54 637 Lt. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. AD-1-514 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės 2014 m. kultūros projektų sąmatos tvirtinimo“ finansavimą (10 tūkst. litų) skyrė 7 projektams vykdyti. Kultūros ir meno taryba turi nuspręsti, kurias 2015 m. Kultūros projektų konkurso sritis siūlyti prioritetinėmis.

Kultūros ir meno tarybos nariai pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti Kultūros projektų finansavimo 2015 m. konkurso prioritetus:
1. Etninės kultūros projektai, skirti Etnografinių regionų metams;
2. Projektai, skatinantys patrauklų senųjų amatų pristatymą ir demonstravimą, jų naudojimą kultūrinėje veikloje, šventėse;
3. Projektai, skatinantys kultūros įstaigų ir/ar nevyriausybinių organizacijų (įskaitant bendruomenines organizacijas) partnerystę, organizuojant kultūrinę veiklą.

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė