Kėdainių rajone daugiau kaip dešimtmetį veikia konteinerinė komunalinių atliekų surinkimo sistema ir rinkliava. Apie jos privalumus, trūkumus ir gyventojų požiūrį į atliekas – pokalbis su rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiąja specialiste Jovita Gražulevičiene.

Vyrauja netinkamas požiūris

– Ar žmonės jau priprato prie šiukšlių konteinerių? 

– Negaliu sakyti, kad gyventojai nesupranta atliekų tvarkymo svarbos. Didelė dalis jas tvarko pagal taisykles, nemaža dalis rūšiuoja, bet... Vis dėlto vyrauja netinkamas požiūris: už paslaugą moku, vadinasi, į konteinerį galiu mesti viską. 

Sudarėme galimybę patiems nuvežus nemokamai priduoti žaliąsias ir stambaus gabarito bei pavojingas atliekas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar šalia jų, tačiau tuo naudojamasi vangiai. Ir šiandien neretas į konteinerį sumeta žolę, lapus, naudotas padangas, seną buities techniką ir kitokius daiktus, kurie turi būti sutvarkyti kitaip.

Nuveži – ir priima veltui

– Turite omenyje nuvežimą į atliekų priėmimo punktą Kėdainiuose, už miesto katilinės? 

– Ir jį, ir kompostavimo aikštelę Zabieliškyje. Minėtame punkte nemokamai priimami nedideli žaliųjų atliekų kiekiai, taip pat naudoti televizoriai, kompiuteriai, liuminescencinės lempos, baterijos, lengvųjų automobilių padangos, baldai, akumuliatoriai, kitos pavojingos buities atliekos. 

O Zabieliškyje nemokamai priimami iš gyventojų valdų aplinkos didesni lapų, šakų ir kitokių supūvančių atliekų kiekiai. 

Tiems, kurie gali sau leisti užsisakyti individualią mokamą paslaugą į namus, tokią galimybę irgi turi – bendrovė „Skongalis“, su kuria esame sudarę atliekų surinkimo sutartį, gali atvežti talpų konteinerį ir prikrautą išvežti.

Sunku suprasti tokią logiką

– Ir vis dėlto nemaža dalis šiukšlių atsiduria pakelėse, paežerėse, pamiškėse, miesto prieigose… 

– Niekaip negaliu suprasti, kokia ten atliekas vežančio žmogaus logika. Juk jis sumoka privalomą rinkliavą ir gali naudotis viskuo, ką už tuos pinigus jam pasiūlome. O jis, užuot drąsiai vežęs atliekas į jau minėtas vietas, vogčiomis važiuoja kitur, susiranda atokesnę vietą ir slapta išmeta atliekas baimindamasis būti pastebėtas! 

Būtų dovanotina, jeigu į gamtą išvežtų ir gražiai išpiltų vien lapus – jie po kiek laiko supūs, ir gamta juos pasiims. Bet atveža sumaišę su plastiku, padangomis, televizoriais ir kitokiais daiktais!

Gali palikti prie konteinerio

– O kaip galimybė kartą per savaitę atsikratyti dideliais daiktais palikus juos prie konteinerio? 

– Tokia galimybė miesto daugiabučių namų gyventojams iš tiesų yra, tik mes gyventojų prašome išmetamus daiktus padėti sekmadienio vakare arba pirmadienio rytą, nes tokios atliekos surenkamos tik pirmadieniais. Tačiau žmonės dažnai to prašymo nepaiso, ir tokiais atvejais visi aplinkiniai priversti kelias dienas matyti neestetiškus vaizdus. 

Beje, mes linkę eiti į kompromisą ir nelaikome didele nuodėme, jeigu prie konteinerių, kuriais naudojasi daugiabučių namų gyventojai, savo daiktus minėtu laiku atneša ir individualių namų gyventojai. Tai vis geriau negu išmesti tuos daiktus į paupį ar pamiškę. 

Rasta apie 200 tonų padangų 

– Gal dabar gamtoje mažiau šiukšlinama? 

– Miškininkai ir aplinkosaugininkai sako, kad randa mažiau šiukšlių. Mažėja ir per akciją „Darom“ surinktų atliekų kiekis, bet problema su padangomis dar yra. Per pastaruosius dvejus metus rajono teritorijoje radome apie 200 tonų išmestų padangų. 

Padangos – apmokestinamasis gaminys: pirkdami jau sumokame ir už jo tvarkymą, todėl įsigydami naujų padangų ar keisdami jas turime teisę senas be papildomo mokesčio palikti parduotuvėje ar servise. Kodėl to nepadarius?

Trys konkursai – be rezultato

– Kas ir ką su tomis surinktomis padangomis daro toliau? 

– Surinkti padangas iš gamtos kampelių – didelis rūpestis seniūnijoms: reikia lėšų, reikia tas padangas suvežti, saugoti, kad kas nors nepadegtų… 

Bešeimininkes padangas tenka išvežti į Akmenę arba į Šiaulius. Esame parašę projektą, apskaičiavę, kad išvežti tokias padangas kainuotų 19 tūkst. litų, tačiau Aplinkos ministerija įsitikinusi, jog turi pakakti 11,6 tūkst. litų. Vyko jau trys konkursai šiai paslaugai pirkti, bet norinčiųjų tenkintis tokia kaina neatsiranda. 

Viliamės, kad naujai susikūrusi viešoji įstaiga „Padangų importuotojų organizacija“ padės spręsti šią problemą, svarbu, kad mes, padangų turėtojai, būtume sąmoningi ir nereikalingas padangas padėtume ten, kur reikia.

Organizuoja įvairias akcijas

– Praėjusių metų pabaigoje savivaldybė skelbė apie atliekų surinkimo akciją, už kai kurias atliekas net žadėta mokėti. 

– Tai buvo ne pirma ir ne paskutinė tokio pobūdžio akcija. Kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija jau organizuotos kelios akcijos ir vykdyti keli projektai, kai gyventojai raginami atnešti elektros, elektronikos gaminių, naudotos alyvos ir kitokias atliekas, o už jas ne tik mokamas atlygis, bet ir dovanojami prizai. 

Minėtoji asociacija vykdo Europos Sąjungos reikalavimus surinkti savo pagamintų ar importuotų ir vartotojams parduotų gaminių atliekas. Ji turi konkrečias užduotis ir privalo jas vykdyti, todėl kaip įmanydama stengiasi, kad žmonės suneštų kuo daugiau atliekų. 

Šiais metais į šią akciją įsijungia viešoji įstaiga „Lietuvių kino akademija“. Lietuviško kino sklaidos aplinkosauginis projektas „Sidabrinės gervės naktys“ skirtas savivaldybių gyventojams, įsijungusiems į akciją „Mes rūšiuojam“. Kėdainių savivaldybėje geriausi lietuviški filmai bus parodyti birželio 8-ąją. 

Savivaldybė prisideda prie tokių akcijų viešinimo, nes tai savivaldybės įmonėms, įstaigoms ir gyventojams labai naudinga paslauga.

Ruošiamasi užstato sistemai

– Kalbama ir apie plastikinių butelių, kitokių pakuočių supirkimą. Kada tai prasidės? 

– Vyriausybė ruošia teisės aktų pakeitimus dėl pakuočių supirkimo, kitaip sakant, dėl užstato sistemos, kuri šiuo metu taikoma tik alaus buteliams. Jeigu pavyktų ją įgyvendinti, būtų superkamos gaiviųjų ir stipriųjų gėrimų skardinės, stiklinės, plastikinės pakuotės. 

Šioje sistemoje būtų ir pliusų, ir minusų. Manau, kad padidės pardavėjų išlaidos, padidės ir prekių kainos, taigi mes, pirkėjai, brangiau mokėsime už prekės pakuotę, o norėdami susigrąžinti pinigus turėsime papildomų rūpesčių: atskirai sudėti, saugoti kodus, vežti į supirkimo vietas. 

Nenorėdami to daryti arba manydami, kad tai nesolidu, ir sumetę pakuotes į bendrus ar rūšiavimo konteinerius, mokėsime antrą kartą – už išvežimą į sąvartyną, surūšiavimą ir tvarkymą. 

Tačiau visos Lietuvos savivaldybės esame už tokią sistemą, nes ji padės apsivalyti nuo besimėtančių tuščių butelių, skardinių, kitokių pakuočių, kurios šiuo metu, tarkim, išlekia pro mašinų langus.

Rūšiavimas – didžiulė problema

– O kaip gyventojams sekasi rūšiuoti atliekas? 

– Tai viena iš didžiausių problemų, kurios kol kas niekaip neįveikiame, kiek besistengtume. Atrodytų, taip paprasta suprasti: kuo daugiau atliekų surūšiuosime ir atiduosime perdirbėjams, tuo lengvesnė bus mūsų piniginė našta – juk už atliekas, išvežamas į sąvartyną, mokame pagal jų svorį. 

Deja, dauguma gyventojų dar nerūšiuoja atliekų arba dar tik mokosi tai daryti, o juk laikas labai spaudžia: pagal teisės aktus nuo 2015-ųjų metų privalome šalinamų atliekų kiekį sąvartynuose sumažinti 50 proc., o visa kita turės būti perdirbta. 

Kita vertus, gyventojai turėtų būti suinteresuoti kuo lėčiau užpildyti sąvartyną, nes įrengti naują labai brangu – Zabieliškio sąvartyno įrengimas kainavo apie 8 mln. litų. 

Jovita Žebrauskaitė, „Rinkos aikštė“