Lapkričio 16-ąją dvidešimt vienas partneris padėjo parašus po bendradarbiavimo memorandumu. Juo visos šalys įsipareigojo prižiūrėti ir įveiklinti turistinį, pažintinį, piligriminį, kultūrinį, socialinį „Camino Lituano“ kelią, formuojantį pėsčiųjų ir dviračių turizmui patrauklaus regiono įvaizdį, skatinantį kultūrinį, pažintinį, piligriminį vietinį ir atvykstamąjį aktyvų turizmą Kėdainių rajone.

Jau kuris laikas Kėdainių krašto bendruomenė kalba, kad per mūsų rajoną vingiuoja „Camino Lituano“ kelias. Pasak vienos keliautojų, parašiusios knygą „Kelias, pingvinai ir aš“ (Camino Lituano dienoraštis) Jurgitos Lieponės, tai kelias, atrakinantis jausmus.

Memorandumą pasirašę kraštiečiai pasižadėjo dalyvauti tarptautiniuose, nacionaliniuose, regioniniuose ar vietiniuose projektuose, kurie sudaro galimybes plėtoti piligriminį kultūrinį, pažintinį, vietinį ir atvykstamąjį aktyvų turizmą, sociakultūrinę, edukacinę veiklą, vietos bendruomeninių organizacijų kuriamas paslaugas ir didinti kuriamos produkcijos paklausą, kurti ilgų distancijų maršrutus pėstiesiems ir dviratininkams. Sutarta inicijuoti ir vykdyti efektyvias švietimo, socialinės reklamos kampanijas pristatančias ir viešinančias „Camino Lituano“ kelią, skatinančias visuomenės sąmoningumą prižiūrėti ir rūpintis regiono įvaizdžiu. Taip pat numatyta telkti Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančias įstaigas, organizacijas, verslo įmones, švietimo, kultūros, gyvenamųjų vietovių ir kitas bendruomenes rūpintis, veiklinti ir prižiūrėti „Camino Lituano“ kelią.

Memorandumą pasirašė Šv. Jokūbo kelio asociacijos, savivaldybės, seniūnijų, švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų atstovai.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės mero Valentino Tamulio, „Camino Lituano“ kelias jau tapo svarbia kėdainiečių gyvenimo dalimi: „Šis kelias – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės. Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. Taip pat susipažįsta su įvairiais žmonėmis. Mūsų noras, keliautojams jų keliones padaryti kaip galima patogesnes ir prasmingesnes. Tikiu, kad drauge mes padarysime taip, kad iš mūsų krašto būtų išsinešami kuo šiltesni, geresni ir prasmingesni įspūdžiai“.