Šią savaitę „Camino Lituano“ savanoriai susitiko su Kėdainių rajono savivaldybės vadovais, švietimo, kultūros įstaigų atstovais, seniūnais, visuomenės sveikatos biuro specialistais. Daugiau nei pusantros valandos trukęs susitikimas – svarbus tiek savivaldybei, tiek „Camino Lituano“ bendruomenei ir yra pirmasis žingsnis kalbant apie esminius piligriminio kelio priežiūros darbus.

Daugiau nei tūkstančio kilometrų kelias per Lietuvą, sužymėtas geltonomis kriauklėmis ir rodyklėmis, eina ir pro Kėdainių rajoną – čia nusidriekusi maždaug 50 kilometrų kelio atkarpa.

„Camino Lituano“ siekis – kelio žymėjimo ir priežiūros darbus perduoti vietos savivaldybėms ir bendruomenėms, tuo tarpu kelio savanoriai toliau užsiims kultūrine kelio puse.

Kėdainiai – puikus pavyzdys, kaip jį atranda švietimo bendruomenės ir kaip žygiavimas gali būti susijęs su kultūros renginiais.

Būtent Kėdainių rajone surengtas žygis, skirtas paminėti Tarptautinę autizmo supratimo dieną, žygis, skirtas Leonidui Donskiui, o kiek seniau – ir kultūrinis žygis, skirtas Česlovui Milošui.

„Tačiau tam, kad kelias atsivertų kuo labiau skirtingomis klostėmis, kad jame nestigtų kultūrinių pėdų, o mokytojai jį integruotų į pamokas – reikia daugiau rankų ir daugiau širdžių“, – sako „Camino Lituano“ savanoriai.

Apie tai, kaip kelias sukurtas, kaip jis žymimas, kokie yra jo iššūkiai ir kokios galimybės bei pridėtinė vertė ir nauda savivaldai, vietos bendruomenėms, Kėdainiuose pasakojo „Camino Lituano“ bendruomenės savanoriai Henrikas Vaicekauskas ir Marius Minkevičius.

Savo įžvalgomis pasidalino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis bei vicemeras Paulius Aukštikalnis, kelio istorijas pasakojo Augenija Vaitkevičienė iš Užupės kaimo bei Jolanta Donskienė iš Šetenių.

Susitikimo-diskusijos metu nutarta pasirašyti bendrą deklaraciją dėl rūpinimosi „Camino Lituano“, susitikti su kelyje esančiomis bendruomenėmis bei pratęsti diskusiją dėl kelio priežiūros.

„Tikimės, kad jau pavasarį stacionariu žymėjimu bus atnaujintos dvi pro Kėdainius vedančios kelio atkarpos, o bridimas per Šušvę, ypač pakilus vandeniui, taps ne tik komfortabilesnis, bet ir saugesnis“, – sako „Camino Lituano“ kūrėjai.