Praėjusią savaitę Prancūzijoje kartu su Kauno regiono vicemerais darbiniu vizitu lankėsi mūsų rajono vicemerė Nijolė Naujokienė. Paviešėjusi Paryžiaus Vanveso savivaldybėje, keliose seniūnijose, Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje, ji sutiko pasidalinti įspūdžiais, bet paklausta, ar viena iš Paryžiaus savivaldybių galėtų užmegzti draugiškus ryšius ir bendradarbiauti su Kėdainių rajono savivaldybe, vicemerė suabejojo. Bendravimą ribotų ne tik atstumas.

 Aptarti prioritetiniai klausimai 

Rajono vicemerė N. Naujokienė pasakojo, kad kartu su Kauno regiono Jonavos,  Kaišiadarių, Birštono, Prienų, Raseinių, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių vicemerais ji lankėsi Vanveso savivaldybėje, susitiko su meru Mr. Bernardu Gauducheau ir darbuotojais, kurie pristatė tos savivaldybės prioritetus, labai plačiai analizavo socialinį, švietimo sektorių, pasidalino informacija apie politinę sistemą. Buvo palyginti Lietuvos ir Prancūzijos konkrečios savivaldybės prioritetai.

Lankytos savivaldybės prioritetai yra darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas, būsto problemų sprendimas ir mokyklos bei darželiai. Prancūzai dalinosi mintimis, kaip pačioje savivaldybėje sprendžiami prioritetiniai, o svarbiausia – socialinio būsto klausimai. 

Visame Paryžiaus regione gyvena per 11 mln. gyventojų, iš jų 5 proc. gyventojų pageidauja socialinio būsto. Lėšomis daug padeda pati valstybė, savivaldybė, dar yra socialiniai nuomotojai, tai įmonės, kurios taip pat prisideda prie finansavimo.

Gyvenantiems gatvėje – solidarumo pašalpos 

Mūsų šalyje pagal galiojančius įstatymus, jei žmogus gauna socialinį būstą, jis suteikiamas tol, kol  jo pajamos bus socialiai remtinos, o kai pajamos padidėja, žmogus turi socialinį būstą atlaisvinti.

Prancūzijoje visiškai kitaip – jei žmogus gauna socialinį būstą, jis gali iki gyvenimo pabaigos jame gyventi, tačiau keičiasi mokestis – jeigu gauna didesnes pajamas, už socialinį būstą moka didesnius mokesčius, jei turi mažesnes pajamas – moka mažesnius.

Kaip pastebėjo N. Naujokienė, Prancūzijos socialinė politika ir socialinė sistema bei socialinė pagalba žmogui labai išplėtota. Yra keli pagrindiniai blokai, kuriais teikiama pagalba žmogui – tai  pensijos, šeimos apsauga, nedarbo pašalpos, socialinis būstas, infrastruktūros kūrimas. Teikiamos  solidarumo pašalpos, skirtos tiems žmonėms, kurie gyvena gatvėje.

Žmonės Prancūzijoje nėra patenkinti dabartine socialine apsauga, jie iš tiesų didelį dėmesį skiria naujos socialinės sistemos kūrimui ir labai intensyviai toje srityje dirba. 

Pašnekovė atkreipia dėmesį į labai skirtingas demografines problemas – mes jaudinamės, kad mūsų šalyje didelė migracija, kad emigruoja daug žmonių, dėl to kyla daug socialinių problemų, o prancūzų problema – labai sparčiai augantis gyventojų skaičius ir dėl to kylantis nedarbas. 

Pilietinė pozicija grindžiama atsakomybe 

,,Lankantis Vanveso bei kitoje savivaldybėje, ypač Paryžiaus mieste, atskirose seniūnijose, aš lyginau lietuvišką, Kėdainių rajono savivaldybės, tvarką ir tvarkymąsi. Man atrodo, kad mes tvarkomės geriau. Švarios, sutvarkytos, prižiūrėtos ir išsaugotos aplinkos kokybė pas mus yra geresnė. Labai šokiravo, tačiau, jų požiūriu, įprastas dalykas, kad gatvėse daug gyvenančių įvairių tautybių žmonių, kurie tiesiog ant čiužinių, naktį gatvėje miega. 

Prancūzijos politinė sistema kiek kitokia ir dar sudėtingesnė negu pas mus. Prancūzijoje yra 21 regionas, tie regionai turi apie 100 departamentų, dar jie suskirstyti į savivaldybes, mažesnes teritorijas, tokias kaip seniūnijas. Savivaldybėse, kaip ir pas mus, renkama taryba ir jos nariai dirba nemokamai, o atlyginimą gauna meras, jo pavaduotojai ir padėjėjai. Merus, kaip ir pas mus, renka taryba. 

Vanveso savivaldybėje gyvena apie 35 tūkst. gyventojų, mero žodžiais tariant, gyventojai labai aktyvūs, aktyviai dalyvauja sprendžiant problemas ir tai įgalina jų švietimo sistema. 

Dar lankėmės Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje. Susitikimo metu ambasados darbuotojai pabrėžė, kad aktyvi pilietiška pozicija žmoguje susiformuoja nuo mokyklos laikų, nuo pačios mokymo  sistemos. Iš tiesų, žmogus skatinamas analizuoti, jo nuomonė girdima, žmogus savo pilietinę poziciją grindžia atsakomybe. Tai nėra lengvai išugdomi dalykai, tačiau jie mano, kad jiems tai pavyksta padaryti“, – pasakojo N. Naujokienė. 

Dalykinėse kelionėse – triguba nauda 

Vicemerės nuomone, dalykinės kelionės visuomet turi tris dalis. 

,,Tai oficiali dalis – naudingi susitikimai, kurių metu gauni daug informacijos, gali palyginti, analizuoti ir galvoti, kaip grįžus į savo savivaldybę atskirus dalykus galėtum pas save pritaikyti. Visada apsikeiti adresais, galimybėmis bendradarbiauti ir svarstai, ar tai verta daryti.

 Antroji dalis – tarpusavio bendradarbiavimas su Kauno regiono aštuonių savivaldybių vicemerais. Aptarėme vienus ar kitus klausimus, tas sritis, kurias mes kuruojame, tas problemas, kurios mums yra aktualiausios. Labai vertinga pasidalinti patirtimi, nes yra naujai pradėję dirbti vicemerai, bet yra ir tokių, kurie savivaldoje dirba daug metų. Todėl patirtys labai įvairios ir sprendimo būdai skirtingose savivaldybėse yra pakankamai skirtingi. Su vicemerais  daug kalbėjome apie infrastruktūros kūrimą, verslo plėtrą, apie kelių programos lėšų skirstymą – tai visoms savivaldybėms  aktualūs klausimai.

 Trečioji dalis yra pažintinė. Stengiesi susipažinti su ta vietove, kurioje lankaisi, su jos kultūra, istorija. Nors mes Prancūzijoje viešėjome trumpai, tik tris dienas, tačiau vakarais pėsčiomis nueidavome po 12–13 kilometrų, kad galėtume prisiliesti prie tos šalies istorijos perlų“, – mintimis dalinosi N. Naujokienė.  

 Žmonės spalvingi ir geranoriški 

Ne be reikalo Vanveso meras Mr. Bernardas Gauducheau ir Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje teigė, kad Paryžius yra šviesus miestas. Mūsų krašte įprasta, kad kultūros paveldo statiniai yra raudonų plytų ar raudonų čerpių stogais, o Prancūzijoje – šviesūs, balti pastatai, skardiniais stogai.

Vicemerai apsilankė Paryžiaus operoje, aplankė Triumfo arką, pakilo į Eifelio bokštą, pasivaikščiojo po Eliziejaus laukus, buvo prie karo mokyklos, kurioje mokėsi Napoleonas.  Taip pat apsilankė Sorbonos universitete, kuris yra  tarsi miestas mieste. 

,,Per trumpą laiką mes spėjome pajusti prancūzišką šarmą – žmonės yra spalvingi savo rūbais, veidais bei kultūra. Jie labai atviri, besišypsantys, geranoriški. Nemačiau prancūzo, kuris neryšėtų šaliko, nesvarbu, kokio amžiaus jis būtų. Dažnas atvejis, ko aš pasigendu pas mus, kai sūnus ar anūkas su mama ar močiute sėdi kavinėje, kartu geria kavą ir maloniai  bendrauja. Pas mus atsitvėrimas ir atsitolinimas vienas nuo kito sukelia daug beprasmių problemų, kurių galėtume neturėti, bet jos yra. 

Teko stebėti gražiai bendraujantį jaunimą, ką akivaizdžiai mačiau daug kartų. Negerovių, kaip jie patys įvardina, yra ir pas juos, tačiau žmonių veiduose nėra tiek agresijos. Eini pas mus einant gatve, susitinki jaunimo būrelį, pirma mintis dažniausia būna, kad mes gražiai prasilenktume. Ten gatvėje susitikus jaunimą, vaikštantį būreliais, kad ir vėlai vakare, jautėmės puikiai. Jaunuoliai, nuo 17 iki 22 metų, išgirdę, kad kalbame kita kalba, Monmartre ar prie bazilikos, priėję prie mūsų užkalbino, šypsojosi. Žmonių, kontaktuojančių su tavimi, bendravimo maniera kita, vedanti į pozityvą, į pasitikėjimą. Šito labiausiai pasigendu ir norėčiau pajausti mūsų žmonių tarpe.

Tai nulemia, ne tik charakterio, žmogaus vidiniai, bet ir istoriniai ypatumai. Nejaučiau abejingumo, pykčio, jaučiau akių kontaktą, o tai yra malonu kai tavęs neatstumia, o atvirkščiai – traukia. Tuomet  pasijunti, tarsi būtum šios kultūros dalis“, – įspūdžius dėstė rajono vicemerė.  

 Daugiau pateikia save, mažiau domisi mumis 

Pasidomėjus, ar po komandiruotės į Prancūziją ir apsilankius Vanveso savivaldybėje, galima ją būtų  įtraukti į bendradarbiaujančių su Kėdainių rajono savivaldybe, sąrašą, N. Naujokienės nuomone, šis bendradarbiavimas tikrai galimas, nes ji atsivežusi ir kontaktus, tačiau galimybę bendrauti pirmiausia riboja atstumas tarp jų ir mūsų, skaičiuojamas ne kilometrais.

 ,,Aš galvoju, kad jie mums labai įdomūs, bet mes prancūzams žinomi kaip Rytų Europos šalis, o bendraujant jautėsi, kad jie mažiau domisi mumis, bet daugiau pateikia save, todėl dėl tolesnio bendradarbiavimo nedrįsčiau pasakyti nei taip, nei – ne. Jie iš tiesų didžiuojasi, kad yra prancūzai, didžiuojasi savo istorija, savo pasiekimais ir savo šalies įvykiais“, – pastebėjo vicemerė N. Naujokienė.        

Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garsas“