Mokytojams vasara ne tik atostogų, bet ir mokymosi, tobulėjimo metas. Gyvename tokiu tempu, kai pasaulis nuolat keičiasi, informacijos dideli srautai, regis, netelpa suaugusiųjų galvose, o ką jau kalbėti apie vaikučius. Kaip jiems padėti įsiminti, kaip išmokyti mokytis. Pasirodo, galima. Būdama stažuotėje Olandijoje, kur susirinko mokytojai, psichologai, spec. pedagogai iš viso pasaulio (Japonijos, Amerikos, Kanados, Prancūzijos,, Rusijos,Olandijos, Anglijos, Škotijos ir kt.) supratau, kad būtina vaikus mokyti, kaip mokytis.

Čia paskaitas dėstė R. Feuešteino instituto profesoriai. Šio instituto centras įsikūręs Izraelyje, o skyriai jau yra daugelyje pasaulio šalių (Amerikoje, Olandijoje, Anglijoje ir kt.). Pirmą stažuotės savaitę paskaitas skaitė žymi amerikiečių profesorė A. Shamon, antrą − profesorė iš Izraelio. Kiekvieną vakarą po paskaitų vykdavo papildomos informacinės paskaitos apie švietimo naujoves pasaulyje, buvo pristatomi naujausi darbai ir tyrimai. 

Tyrimai rodo, kad nuo esminių mokymosi pažinimo funkcijų priklauso mūsų mokymasis. Pavyzdžiui, jei žmogaus analitinio mąstymo funkcija nėra išlavėjusi, jam sunkiau sekasi fizikos mokslai, o jei vaikas sunkiai orientuojasi erdvėje, jam sunkiau sekasi tokie mokslai kaip geografija, istorija, kur reikia naudotis kontūriniais žemėlapiais ir kompasais. Galima moksleiviui palengvinti šiuos mokslus, tiesiog turime padėti jam lavinti mokymuisi svarbias pažinimo funkcijas. 

Prof. R. Feeuršteinas kartu su kolegomis sukūrė specialias programas ir pratybas, skirtas mąstymo lavinimui ir mokymuisi pagerinti. Moksleivis pamokų metu sprendžia pratybų užduotis, kurios padeda jam geriau suprasti tai, kas yra mokoma mokykloje, gerina jo mąstymą ir mokėjimą mokytis. 

Ar sunkios tos užduotys? Nėra sunkių ar lengvų užduočių, sako profesoriaus R.. Feuersteino instituto mokslininkai ir dėstytojai. Jei mokinio, pavyzdžiui, analitinė mąstymo funkcija išlavėjusi , tai ir užduotys bus lengvos, o jei reikia ją lavinti, tai ir darbo sprendžiant užduotėles bus daugiau. 

Užsiėmimų metu kartu gali mokytis ne daugiau kaip 15 vaikų. Vaikai ne tik išsprendžia užduotis, bet ir turi paaiškinti savo sprendimus, samprotauti. Pamokėlių „Kaip mokytis?“ metu ugdomi vaikų mąstymo gebėjimai bei mokėjimo mokytis kompetencija. Padaryti tyrimai rodo, kad dažnai moksleiviai neatlieka užduoties, nes jos nesuvokia. Tad vaikai mokomi suvokti užduotis, lyginti, analizuoti, kelti hipotezę, mąstyti. Nereikia niekur skubėti, padaryti pirmam, aplenkti draugą, nėra vertinimo.

Įdomu tai, kad šios pamokėlės skirtos žmonėms nuo 10 iki 100 metų. Niekada nevėlu lavinti pažinimo funkcijas, nes mokytis reikia visą gyvenimą, ypač šiandienos greitai besikeičiančiame pasaulyje. Džiaugiuosi, kad Juozo Paukštelio pagrindinėje mokykloje galiu dėstyti pamokas „Kaip mokytis“ moksleiviams. Moksleiviams dar tik pristačiau apie ką šis mokslas, o norinčių daug. Vadinasi, mokiniams trūksta bendrųjų kompetencijų lavinimo mokykloje. Visame mokymosi procese labai svarbus ir nuolat dėstytojų akcentuojamas mokytojo humanistinistarpininkavimas. Taip teigia ir profesorius A. Š. Amonašvilis. Tad šios pamokėlės − dar vienas žingsnis humanistinės pedagogikos keliu. 

Vaida Krasauskienė, Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja projektams