Po seminaro „Triukšmo poveikis sveikatai“
Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo daromą neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, Visuomenės sveikatos biuro specialistai balandžio 17 d. pakvietė Kėdainių rajono ugdymo įstaigų atstovus į seminarą „Triukšmo poveikis sveikatai“. Jo metu savo gerąja patirtimi pasidalino Kėdainių Mikalojaus Daukšos pagrindinės mokyklos mokytoja Sigita Vievesienė, papasakodama apie vieną iš triukšmo prevencijos priemonių, taikomų mokyklose - poilsio nuo triukšmo klasę, kuria jau 11 metų labai noriai naudojasi įvairaus amžiaus mokiniai.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas Erikas Mačiūnas, atkreipė dėmesį į keletą svarbių ir žinotinų dalykų apie triukšmą.
Triukšmas – tai dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti, poilsiauti ir kenkia sveikatai. Jo poveikis organizmui labai įvairus, nes net visai silpni garsai gali trukdyti, jei atitraukia ar nukreipia dėmesį, pakeičia dvasinę būklę ar aplinką. Prie specifinio triukšmo poveikio organizmui priskiriami šie sutrikimai:
• Akustinė trauma – dėl didelio stiprumo impulsinio garso pažeidžiamas klausos organas. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę.
• Klausos nuovargis – dėl didelio triukšmo laikinai sumažėjęs klausos jautrumas. Jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.
• Kurtumas – dėl ilgą laiką veikiančio didelio triukšmo vystosi negrįžtamas klausos praradimas.
Nespecifinis poveikis pasireiškia galvos skausmu, nemiga, pablogėjusia atmintimi, sumažėja darbingumas, pasidaro sunku išlaikyti dėmesį, po truputį kaupiasi nuovargis. Tai ypač pastebima veikiant 80–100dB triukšmo lygiu ir labai aktualu toje aplinkoje, kur yra judančių objektų, transporto, ir visur, kur galimas traumų atsiradimas. Žmogus, kurį veikia intensyvus triukšmas, sunaudoja vidutiniškai 10–20 % daugiau fizinių ir nervinių-psichinių jėgų, kad galėtų išlaikyti tokį patį veiklos lygį, pasiektą esant triukšmo mažesniam lygiui.
Seminare taip pat dalyvavo ir triukšmo prevencijos viešose vietose tendencijas pristatė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Vilma Vyšniauskienė. Pareigūnės teigimu, kiekvienais metais daugėja skundų bei baudų dėl viešosios rimties sutrikdymo. Norint išvengti nesutarimų su kaimynais ar kitais asmenimis dėl keliamo triukšmo, gyventojai turėtų žinoti ir prisiminti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytus ribinius triukšmo dydžius dienos, vakaro bei nakties metu:
• Gyvenamųjų pastatų miegamuosiuose kambariuose nustatyti ribiniai triukšmo dydžiai:
Nuo 6 iki 18 val. – 45 dBA (maksimalus – 55 dBA),
Nuo 18 iki 22 val. – 40 dBA (maksimalus – 50 dBA),
Nuo 22 iki 6 val. – 35 dBA (maksimalus – 45 dBA).
• Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nustatyti ribiniai triukšmo dydžiai:
Nuo 6 iki 18 val. – 65 dBA (maksimalus – 70 dBA),
Nuo 18 iki 22 val. – 60 dBA (maksimalus – 65 dBA),
Nuo 22 iki 6 val. – 55 dBA (maksimalus – 60 dBA).
Vykdant triukšmo prevenciją ir atsižvelgiant į minėtąją higienos normą bei kitus teisės aktus, 2010 m. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo nustatytos trys tyliosios zonos: VšĮ Kėdainių ligoninės teritorija, lopšelio-darželio „Pasaka“ teritorija, Kėdainių jaunimo mokyklos teritorija.
Kėdainių VSB
Stebėsenos specialistė Eglė Tuzikaitė