Praėjusią savaitę Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kacevičius ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vykusioje konferencijoje „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams pertvarkos pirmieji žingsniai“, kurią organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Konferenciją atidarė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, sveikinimo žodį tarė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Pranešimą skaitęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis pažymėjo, kad nuo šių metų sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės paramos pertvarka ir, įsigaliojus naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui, piniginė socialinė parama gyventojams teikiama įgyvendinant du modelius:
- kaip valstybės perduota savivaldybėms funkcija;
- kaip savarankiškoji savivaldybių funkcija penkiose (Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų) bandomosiose („pilotinėse“) savivaldybėse.

Konferencijos metu akcentuota, kad šia pertvarka siekiama didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos veiksmingumą, didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką, mažinti ilgalaikės priklausomybės nuo socialinės paramos riziką, mažinti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes, suteikti daugiau teisių savivaldybėms ir vietos bendruomenėms, įtraukiant jas į paramos teikimo procesą.

Renginio metu buvo pateikta informacija apie socialinės pašalpos gavėjų  skaičiaus ir išlaidų dinamiką savivaldybėse, aptartos piniginės socialinės paramos teikimo tendencijos.
 Eksperimente dalyvaujančių savivaldybių atstovai pristatė šios pertvarkos ypatumus konkrečioje savivaldybėje.  Pvz., Šilalės rajono savivaldybė pabrėžė aktyvios, ryžtingos ir objektyvios bendruomenės svarbą teikiant piniginę socialinę paramą. Raseinių rajono savivaldybė akcentavo tarpinstitucinio bedradarbiavimo svarbą – geranoriškas ir intensyvus darbas tarp savivaldybės, Darbo biržos, Valstybinės mokesčių imnspekcijos, Darbo inspekcijos ir pan. gali užtikrinti veiksmingą ir tikslingą paramos skyrimą. 

 
Dauguma pasisakiusių pažymėjo, jog pertvarka šioje srityje yra būtina: reikia suteikti daugiau teisių savivaldybėms, kurios turi galimybę į piniginės socialinės paramos teikimo procesą įtraukti bendruomenės atstovus, glaudžiau bendradarbiauti su Valstybine mokesčių inspekcija, Darbo birža, Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba, Darbo inspekcija ir kitomis institucijomis. Akcentuota, jog vienas iš svarbiausių motyvų piniginę socialinę paramą gyventojams teikti kaip savarankiškąją savivaldybės funkciją – atstatyti socialinį teisingumą ir racionaliai naudoti socialinei paramai skirtas lėšas.

Nepaisant to, kad praėjo tik penki mėnesiai nuo naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo, dauguma bandomųjų savivaldybių atstovų pažymėjo, jog neapsiriko nusprendusios piniginę socialinę paramą teikti kaip savarankišką savivaldybės funkciją, tačiau didžiųjų miestų atstovai abejojo, ar toks modelis būtų priimtinas ir jiems.

Kai kurių savivaldybių atstovai suabejojo dėl galimybės daryti įtaką šildymo kainoms, kurios lemia kompensacijų dydį (2012 m. sausio–balandžio mėn.,  palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje išlaidos būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms išaugo 18,5 proc.). Taip pat dalis savivaldybių atstovų diskusijose kalbėjo apie tai, kad dar iki galimybės „pilotuoti“  gan stipriai „atsijodavo“ ir dabar „atsijoja“ pašalpos gavėjus, todėl net ir „pilotuoti“ nereikia tam, kad išmokos būtų tikslingai panaudotos. Savivaldybės, kurios atsakingai skirstė piniginę socialinę paramą, tikrindavo šeimos sudėtį, gaunamas pajamas, kontroliavo visuomenei naudingai atliekamą veiklą ir pan., nelabai dar ką turėtų tobulinti. Žinoma, tobulumui ribų nėra, tačiau tai tikrai nelemtų žymaus socialinės paramos gavėjų skaičiaus mažėjimo.

Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos J. Blinstrubaitės, 2011 m. Kėdainių rajono savivaldybėje piniginei socialinei paramai panaudota 15,5 mln. Lt, o 2012 m. buvo planuota panaudoti 14,5 mln. Lt, tačiau skirta  tik 11,7 mln. Lt, tad jau ir taip reikia gerokai pagalvoti, kaip patobulinti sistemą, ką keisti. 

Socialinės paramos skyriaus vedėjos J. Blinstrubaitė palaiko Ignalinos rajono mero B. Ropės mintį, kad tai turėtų būti ne savarankiškoji savivaldybių funkcija, o savivaldybėms leista nepanaudotas lėšas, kurios yra skiriamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms mokėti, metų gale panaudoti socialinėms reikmėms. Tada visos savivaldybės turėtų vienodą startinę poziciją, vienodas sąlygas ir galėtų savo nepanaudotas lėšas panaudoti rajono socialinėms reikmėms. „Nesvarbu kur tu gyveni − ar  Kėdainiuose, ar Balbieriškyje, bet tavo situacija ir skiriamos ar neskiriamos piniginės paramos dydis  turėtų būti vertinamas vienodai“,  − sakė J. Blinstrubaitė.

Konferencijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pažymėjo, jog nuolat vyksta ministerijos vadovybės ir specialistų susitikimai bandomosiose savivaldybėse, sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri stebės ir vertins minėtų savivaldybių veiklą teikiant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė