Jau vienuolika metų Kėdainių rajone  veikianti komunalinių atliekų tvarkymo sistema  ir patvirtinta rinkliava iki šiol kai kuriems gyventojams dar nesuformavo įpročio tvarkyti atliekas pagal taisykles ir kasmet susimokėti šį mokestį.

„Iki šios dienos  rinkliavą už atliekų tvarkymą yra susimokėję beveik 90 proc. visų rajone esančių mokėtojų. Likę 10 proc. susimokėti turi dar gerą mėnesį“, − kalbėjo Jovita Gražulevičienė,  Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus vyr. specialistė.

Nemoka aštuoni procentai

Rinkliavą už atliekų tvarkymą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys nustatyta tvarka. „Komunalinių atliekų surinkimo problemos metai iš metų lieka tokios pat. Esame suskaičiavę, kad bene 8 proc. visų gyventojų piktybiškai nemoka šios rinkliavos. Jei nepadeda raginimai, imamės kraštutinės priemonės – skolininką paduodame į teismą.  Visais atvejais bylos išsprendžiamos savivaldybės naudai“, − pabrėžė J. Gražulevičienė ir pridūrė, kad yra buvę metų, kuomet skolininkai sudarė net 30 proc. Pasak J. Gražulevičienės, skolų surenkamumą kiek stabdo galimybė nemokėti delspinigių, be to, draudžiama seniūnijų patalpose viešinti skolininkų sąrašus. „Yra ir labai piktybiškų asmenų, kurie tik reikalauja, tačiau mokėti rinkliavas atsisako. Yra vienas gyventojas, kuris reiškia pretenzijas, esą reikia toli vežti konteinerį, skundžiasi,  neva jam niekas šiukšlių neišveža. Tačiau pats rinkliavos nemoka jau penkerius metus, be to, nė nemano rūšiuoti šiukšlių, viską – virtuvės, žaliąsias atliekas, meta į bendro naudojimo konteinerį, nors pats gyvena kaimiškojoje vietovėje“, − žmonių nesupratingumu stebisi pašnekovė.

Ragina nepamiršti susimokėti

Yra apskaičiuota, kad faktiškai rajono gyventojai, ūkininkai, juridiniai asmenys, sodų ir garažų savininkai per visus 2013 metus Kėdainių rajono biudžetą turėtų papildyti 3 mln. 153 tūkst. litų suma. Iki spalio mėnesio priskaičiuota rinkliavos už 1 mln. 937 tūkst. litų, o realiai sumokėta 1 mln. 543 tūkst. litų. Be to, gyventojai metų eigoje  pateikė pažymas, kad jie konkrečioje vietoje negyveno ir atliekų negamino – bendra rinkliavos suma sumažėjo 66 tūkst. litų. Taip pat už 125 tūkst. litų  kompensuota rinkliava socialiai remtiniems asmenims, jiems  pateikus atitinkamus dokumentus. J. Gražulevičienė ragina visus atliekų turėtojus būti atsakingus ir nepamiršti susimokėti privalomą rinkliavą. „Ypač pasitempti turėtų Truskavos, Krakių, Pernaravos seniūnijų mokėtojai – čia rinkliava kol kas, palyginti su kitomis seniūnijomis, mokama kiek vangiau“, − sakė pašnekovė.

Tūkstančiu tonų mažiau

J. Gražulevičienės teigimu, džiugina tai, kad šiais metais šiukšlių į Zabieliškio sąvartyną bus išvežta tūkstančiu tonų mažiau nei praėjusiais metais. Vis dėlto tikėtasi, kad skaičius bus kiek didesnis ir sieks kelis tūkstančius tonų. „Tikėjomės mažesnio atliekų skaičiaus, mat gyventojams buvo išdalinti žalieji konteineriai bioskaidžioms medžiagoms kompostuoti. Juk kompostuodami mes žymiai sumažiname bendrą išvežamų atliekų kiekį“, −  kalbėjo specialistė.    

Iš viso 2013 metais planuojama surinkti ir išvežti 16 607 tonų komunalinių atliekų. Apskaičiuota, kad vienos tonos komunalinių atliekų tvarkymas Kėdainių rajono savivaldybei kainuoja 190 litų. „Šių metų  duomenimis, visoje Lietuvoje atliekų tvarkymo kainos varijuoja nuo 130 iki 352 litų“, − informavo ji.

Stebina nevalyvumas

J. Gražulevičienę nemaloniai stebina mūsų kraštiečių nesupratimas, kad bioskaidžias žaliąsias atliekas privalu kompostuoti specialiuose, žalios spalvos konteineriuose, o ne viską versti į bendro naudojimo konteinerius. „Šitaip negalima daryti – negi gyventojai laukia, kada bus nubausti, mat žaliųjų atliekų pylimas į bendro naudojimo konteinerius traktuojamas kaip aplinkos teršimas. Už tai gali grėsti tūkstantinės baudos“, − perspėja ji. Liūdina dar ir tai, kad mūsuose vis dar trūksta supratimo, kaip teisingai tvarkyti atliekas. „Pavyzdžiui, šiukšlintojai nesigėdija mesti šiukšlių net saugomoje teritorijoje Josvainių seniūnijoje ant Šušvės kranto arba Kėdainių miesto prieigose (buvusiame aerodrome),  − nevalyvumu stebėjosi pašnekovė. − Juk visi šie daiktai yra išvežami, kam upės pakrantes ir miesto prieigas teršti?“ −  retoriškai klausė J. Gražulevičienė.

Ragina seniūnijų darbuotojai

Kėdainių rajono seniūnijų seniūnai savo ruožtu tikino stengiantys nuolat priminti gyventojams jų prievoles, nesumokėtas skolas. „Mūsų patirtis paprasta – kiekvienų metų pradžioje seniūnijos gyventojams išsiunčiame pranešimus, kiek jiems reikia susimokėti, parašome ir turimą skolą“, − sakė Gudžiūnų seniūnijos seniūnas Regimantas Valiauskas. Seniūnijos darbuotojai neleidžia pamiršti gyventojams, kad šie turi susimokėti: atėję į seniūniją susitvarkyti savo asmeninių reikalų, gyventojai nuolat būna perklausiami, ar nepamiršę susimokėti rinkliavos. „Jei ne, paraginame tai padaryti kuo skubiau“, − kalbėjo Gudžiūnų seniūnijos seniūnas.

Panašiai – ir Surviliškio seniūnijoje. Pasak seniūnės Vandos Petrauskienės, kiekvienas seniūnijos darbuotojas vis primena gyventojams, kad nepamirštų susimokėti skolas. „Tenka siųsti ir rašytinius įspėjimus, tačiau dažniausiai tenka raginti susitikus, akis į akį, vis priminti susimokėti. Tą daro visi seniūnijos darbuotojai“, − sakė seniūnė. 

Vaida Masilionytė, „Kėdainių  mugė“