Šeštadienį nedidukas Pernaravos miestelis atgijo, subruzdo, tarsi padidėjo, nes švęsdamas 665-erių metų jubiliejų sulaukė itin gausaus būrio svečių.

Šventinėse iškilmėse dalyvavo LR Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas su žmona Jolanta, rajono mero pavaduotopja Nijolė Naujokienė, žymūs iš Pernaravos krašto kilę žmonės – Antano Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras  Kęstutis Rimkus, Pernaravos šviesuolės  J. Juškytės giminaitis K.Vyšniauskas bei kiti.

LR Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas su žmona Jolanta, rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, tarybos narė Irena Staliorienė

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje. Šv. Mišias aukoję kunigas Edvinas Rimavičius pašventino Pernaravos miestelio vėliavą su herbu, palaimino visus susirinkusiuosius, svečius ir jų artimuosius.

Pernaravos kraštas turtingas ne tik  derlingų žemių, bet ir būrio Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tai pedagogė ir visuomenininkė  Jadvyga Juškytė, Valstybės tarybos narys Jonas Jakimavičius, gydytojas Jonas Adomavičius, tenoras Vladas Česas, poetas, kunigas Anupras  Jasevičius. Jų atminimas buvo pagerbtas tylos minute.

Apie Pernaravos kraštą ir jos įdomią praeitį papasakojo Pernaravos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Vytautas Vaidotas. Jis pažymėjo, jog Pernarava, senesnė negu Kėdainiai, šiemet minėsiantys 641 metų gimtadienį, vyresnė nei Krakės, Josvainiai ar Šėta. Sakoma, jog Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas Pernaravoje laikęs savo žirgus, kuriuos varėsi į Kauną, Vilnių bei Gardiną. Už tai, kad pervarydavo tuos žirgus, turime pirmą miestelio pavadinimą – Pernuvara. Senieji  pernaraviečiai dar ir dabar šį miestelį taip vadina. Šiandien Pernaravoje gyvena 250 žmonių, seniūnija suskirstyta į keturias seniūnaitijas – Langakių, Paaluonio, Pelutavos, Pernaravos. 

Rajono savivaldybės vicemerė N. Naujokienė pažymėjo, jog rajono savivaldybė didžiuojasi Pernaravos gyvenimu.

,,Manau, kad ši vėliava, kuri pirmą kartą suplevėsavo Pernaravoje, bus branginama, saugoma ir kalbės istorijai apie šios dienos, mūsų visų vertybes. Vėliava pagaminama tada, kai bendruomenė pribręsta tam, kai susivokia, kad žino savo istoriją, mato, kaip galėtų tvarkytis ateityje. Ne taip svarbu, kiek šiandien čia gyvena žmonių, tačiau  svarbiausia – kaip gyvenama. Galite didžiuotis, kad Pernaravos miestelis yra vienas gražiausių Kėdainių rajone, tai įvertino čia lankęsi svečiai“, –  pernaraviškiams vicemerė dėkojo už jų darbus, už tai, kad laukuose auga javai, kad nuimamas derlius, kad mūsų visų vaikai, giminės, savi, artimi žmonės gali sugrįžti į savo gimtinę ir pasidžiaugti šia diena. Kėdainių rajono savivaldybės dovaną N. Naujokienė įteikė istorijos mokytojui V. Vaidotui, kuris yra istorijos, lietuvybės ir stiprių, gerų dalykų puoselėtojas.

LR Seimo pirmininkas V. Gedvilas pažymėjo, jog miestelis, kuris puoselėja savo istoriją bei tradicijas, visuomet vertas pagarbos.

,,Svarbu, kad jūs vėl atgimstat, džiaugiatės miestelio pasiekimais, esat kartu, gali atšvęsti gražiausias šventes. Daug kartų esu pas jus buvęs įvairiose šventėse, labai dėkoju jums už palaikymą, kurį jaučiau iš jūsų miestelio. Noriu palinkėti geros nuotaikos, bendradarbiavimo ir pasidžiaugti švente visiems kartu. Ir dar pagalvokime, ką ateityje reikėtų svarbaus padaryti Pernaravai, kad vėl visi kartu susirinktume“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Šventėje savo kiemelius išradingai pristatė visos seniūnijos  seniūnaitijos. Buvo apdovanoti sportinių žaidynių, skirtų miestelio jubiliejui, nugalėtojai. Pernaravos seniūnaitija pelnė I vietą, Pelutavos – II, Paaluonio – III, Langakių – IV vietas.  

Seimo pirmininkas V. Gedvilas miestelio gimtadienio proga įteikė padėkos raštus bei asmenines dovanėles seniūnui A. Gustui, direktorei A. Pacevičienei, Pernaravos parapijos zakristijonui K. Kulikauskui, seniūnaitei A. Kurtkuvienei, ūkininkei A. Barščiauskienei, mokytojai L. Andriulienei, už gražiausios sodybos puoselėjimą – J. ir H. Bitinams.

Padėkas jų nusipelniusiems pernaraviškiams įteikė Perrnaravos seniūnas A. Gustas. Susirinkusieji klausėsi vietos saviveiklininkų bei dainininkiųV. Katunskytės bei jos dukros Monikos.

Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garsas“