Pelėdnagių seniūnija pastaruosius 10 metų kasmet organizuoja kelionę, į kurią pakviečiami gražiausiai seniūnijoje tvarkantieji savo aplinką. Į kelionę pakviečiami 50−55 seniūnijos gyventojai, gražiai prižiūrintys savo namų valdas, daugiabučių kiemus ar įstaigų, kuriose dirba, aplinką. Kiekvienais metais seniūnui Valentinui Tamuliui tenka gerokai pasukti galvą, kur tą kelionę suorganizuoti.

Per pastarąjį dešimtmetį pabūta tuometinės Šiaulių apskrities gražiausiose sodybose, buvusioje raketinėje bazėje Plungės rajono miškuose šalia Platelių ežero, aplankytas Mosėdyje akmenų muziejus, Orvidų sodyba-muziejus. Pabūta Jūrų muziejuje,  Palangoje. Lankytasi Burbiškio dvare, Panemunės pilyse, labiausiai lankomose Biržų, Anykščių, Rokiškio, Skuodo ir kitų rajonų vietose. Keletą metų iš eilės kelionės buvo organizuotos į kaimyninę Latviją, kurioje aplankytas Rygos senamiestis, Jūrmala, Sigulda.

Daugelį ekskursijų padėdavo suorganizuoti Kėdainių turizmo centre tuo metu dirbusi Viridijana Paulikienė. Šiais metais kelionę suorganizuoti padėjo gidė iš Kėdainių  turizmo ir verslo informacijos centro Edita Mongirdaitė. Pasirinkta kelionių kryptis buvo į sostinę. Seniūnas V. Tamulis su gide Edita sutarė, kad reiktų Vilniuje pamatyti Botanikos sodą, apsilankyti Gedimino pilyje, Lietuvos banko pinigų muziejuje, būtinai aplankyti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir, jei bus laiko, dar aplankyti vieną iš Vilniaus miesto simbolių − Aušros Vartus. Tad gidei Editai teko nemažas darbas viską suderinti: lankymosi laiką, atsiskaitymo būdus ir t.t. Tad rugsėjo  18 dieną ekskursijos dienotvarkė buvo aiški ir anksti ryte pilnas 56 vietų autobusas pajudėjo iš Pelėdnagių.

Pirmas kelionės į Vilnių sustojimas buvo Botanikos sodas, įsikūręs Kairėnuose, 6 kilometrai nuo studentų miestelio Antakalnyje. Sodas įkurtas 1781 metais, priklauso Vilniaus universitetui. Per savo gyvavimo laikotarpį sodas keletą kartų keitė vietas, o pastaruoju metu yra dviejose vietose: Kairėnuose ir Vingyje. Šiuo metu šis botanikos sodas ne tik didžiausias Lietuvoje (užima 199 ha žemės plotą), bet ir turtingiausias augalų kolekcijų, nes čia auginama per 10 000 pavadinimų augalų. Botanikos sodas yra populiari, vilniečių ir miesto svečių gausiai lankoma vieta. 2012 metais sodą aplankė per 65 000 lankytojų. Kadangi mūsų grupė buvo didžiulė, ji buvo perskirta į dvi dalis, mums buvo skirti du gidai, kurie per porą valandų parodė gražiausias sodo vietas. Aplankėme sodo rododendryną, gal daugiau nei 100 rūšių įvairiaspalvių jurginų kolekcijas, japonišką sodą, fontaną, pamatėme daugybę įvairių augalų, krūmų, medžių. Nors ir rudens metas, daugelis augalų stebino savo spalvomis. O grynas parko oras neleido pavargti  vaikščiojant po jį ir apžiūrinėjant augalus.

Apžiūrėję botanikos sodą skubėjome į Gedimino pilies bokštą. Gedimino pilis – vienas iš objektų nuo senų laikų tapęs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simboliu. Pilis įsikūrusi Gedimino kalno aikštėje ir yra puikiai  matoma iš viso senamiesčio. Pilies istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus kūrimosi istorija. Kaip ir Vilniaus miestas, taip pat ir pilis pirmą kartą paminėta 1323 metais. Gedimino pilis kartu su kitomis pilimis yra sėkmingai atlaikiusi ne vieną kryžiuočių puolimą. Šiandien Gedimino pilis yra gausiai lankoma turistų, joje veikia muziejus. Užlipę ant pilies bokšto stogo, mūsų ekskursijos dalyviai galėjo grožėtis Vilniaus miesto panorama.

Nusileidusi nuo Gedimino pilies kalno mūsų grupė pasidalino į 2 dalis ir vieni žmonės nuėjo į Lietuvos banko Pinigų muziejų, o kiti − į Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus. Tokių didelių grupių, kokia buvo iš Pelėdnagių, pastarieji objektai vienu metu priimti negali, dėl to ir reikėjo pasidalinti pusiau. Pinigų muziejus duris lankytojams atvėrė 1999 metais. Per du aukštus išsidėsčiusiose penkiose salėse galėjome susipažinti su visa pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Moderniame Pinigų muziejuje turėjome galimybę ne tik apžiūrėti vertingus eksponatus ir susipažinti su informaciniuose stenduose pateikta informacija, bet ir patys galėjome aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Galėjome nusikalti suvenyrinę plokštelę, pasisverti ant specialių svarstyklių ir sužinoti, kiek kuris kainuotume, jei būtume auksiniai, sidabriniai ar platininiai. Labai įdomiai gidė pasakojo Pinigų muziejuje, tai ir neįtikėtinai greit 1,5 valandos jame prabėgo. Baigiantis ekskursijai „išlaikėme egzaminus“ ir kiekvienas turėjome galimybę gauti išspausdintą banknotą su savo atvaizdu.

Aplankius Pinigų muziejų, liko dar vienas lankomas objektas, pastaraisiais metais bene labiausiai kėlęs daug diskusijų, − tai Valdovų rūmai. IV–VIII a. šioje vietoje jau egzistavo įtvirtinta gyvenvietė. XVI a. Žygimantas Senasis rekonstravo savo rezidenciją, rūmuose apsigyveno jo sūnus Žygimantas Augustas su motina itale Bona Sforza. Anuomet rūmai klestėjo: čia lankėsi garsūs dailininkai, buvo kaupiamos meno vertybės, surinkta visoje Europoje garsi biblioteka. Deja, po dviejų šimtmečių ji sugriauta. Valdovų rūmai, nors ir iki galo dar neįrengti, buvo atidaryti 2009 metais liepos 6 dieną, minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę ir Lietuvai švenčiant tūkstantmečio jubiliejų. Šiuo metu čia galima pamatyti buvusių rūmų liekanas, gausybę eksponuojamų radinių. Viena iš vertingiausių ir įspūdingiausių radinių kolekcijų yra XV–XVI amžių koklių rinkinys, kuriam gausumu ir įvairumu neprilygsta jokia kita analogiška kolekcija Europoje. Nuo 2003 metų buvo pradėtas formuoti istorinių baldų, gobelenų, paveikslų, kitų gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko epochų vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių rinkinys. Tarp interjerų ekspozicijai sukauptų kūrinių savo verte išsiskiria XV–XVII amžių itališkų, prancūziškų, vokiškų baldų rinkinys, XVI–XVII amžių gobelenų kolekcija su unikaliu Žygimanto Augusto herbiniu gobelenu, Lietuvos, Lenkijos bei Saksonijos bendro valdovo Augusto Stipriojo stiklo taurių, taip pat lituanistinių knygų bei žemėlapių rinkinys. Mums lankantis Valdovų rūmuose buvo galima pamatyti ir dar vieną unikalų eksponatą, − Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę, kuri yra apdrausta 2,5 mln. eurų. Tai išskirtinis renesanso epochos auksakalystės šedevras, papuoštas beveik 200 unikalių papuošalų, brangenybių, sukurtų XV–XVI a. Skrynutė sukurta iš 6,6 kg sidabro, 700 gramų aukso, daugiau nei 800 perlų, beveik 370 rubinų, 300 deimantų, safyrų, smaragdų ir įvairių kitų brangių akmenų. Skrynutė į Valdovų rūmus atkeliavo iš Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo muziejaus. Ji buvo užsakyta Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto, sukurta Vokietijoje ir padovanota Jadvygai Jogailaitei, o vėliau kaip kraitis pateko į Rusiją. Šią brangenybių skrynutę Valdovų rūmuose galima pamatyti iki gruodžio 12 dienos.

Prisivaikščiojus po Valdovų rūmus, visiems norėjosi pailsėti ir kelionės pradžioje planuotus aplankyti Aušros Vartus teko palikti kitam kartui. Susėdus į autobusą ir pajudėjus namų link, dar ilgai buvo dalinamasi patirtais kelionės įspūdžiais.

Už saugų važiavimą kelionės metu dėkojame Egidijui Liužinui, o už malonų bendravimą ir pasakojimus apie lankytinas vietas gidei Editai Mongirdaitei. 

Pelėdnagių seniūnijos informacija