Pas rajono merą Rimantą Diliūną buvo susirinkę senamiestyje įsikūrusių įstaigų vadovai, taip pat gyventojai, turintys namus miesto širdyje. Tokį susitikimą inicijavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojai. Susitikimo tikslas − pasitarti visiems kartu, kaip reikėtų elgtis, kad senamiesčio namai būtų kuo gražesni, paremontuoti, nudažyti. Ir ne bet kaip. O susiderinus tarpusavyje.

 Dalyvavo susitikime rajono meras R. Diliūnas, jo pavaduotoja Nijolė Naujokienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kacevičius, miesto seniūnas Alvydas Kleiva, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas, vyr. specialistės Daiva Ramanauskienė ir Margarita Rukšienė. Atvyko VMI Kėdainių poskyrio vedėja Elvyra Kisielienė, UAB „Kėdainių butai“ Remigijus Naujokas, UAB „Skongalis“ direktorius Albinas Počiulpas, restorano-viešbučio „Smilga“ savininkas Anicetas Daukšas ir kt.

 

 Vyr. architektas V. Kundrotas labai prašo gyventojų dėl fasadų dažymo ir kitų namų tvarkymo darbų ateiti pasitarti į savivaldybę

 

Kėdainių mieste yra daugiau nei 90 kultūros paveldo objektų, iš jų apie 50 yra pastatai ar statiniai. Kėdainių senamiestis yra vienas iš septynių Lietuvoje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Trakai, Ukmergė, Telšiai) ir yra valstybės saugoma apie 90 ha teritorija, ribojama Smilgos upės, Šėtos, Pirmūnų, Daržų, S. Jaugelio-Telegos gatvių, Ramybės skvero bei Dvaro ir Lauko gatvių. Senamiesčio kultūrinė vertė yra architektūrinė, urbanistinė ir istorinė (kriterijai: autentiškumas, amžius, ansambliškumas, savitumas, tipiškumas); vertingi elementai ir dalys – XVI–XX a. susiformavusi planinė ir erdvinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės ir gatvių užstatymo pobūdis ir struktūra.

Pusė namo nudažyta vienaip, pusė kitaip – taip elgtis negalima

Pasitaiko, kad senamiesčio pastatai, jų aplinka yra visai netvarkoma arba, žiūrėk, fasadai nudažomi keliomis spalvomis, nederančiomis tarpusavy. Primintina, kad senamiesčio pastatų fasadų dažymo darbus reikia derinti su rajono vyr. architektu, o paveldo pastatų fasadų ‒ ir su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu.

„Žinoma, kad jei fasadas nebus nudažytas ar netinkamai nudažytas, į teismą žmogaus nepaduosi, bet turi būti bendras supratimas, kad senamiestis yra prestižinė vieta, čia eina turistai, čia patys žmonės gyvena, tad reikia turėti atsakomybės jausmą ir atitinkamai tvarkytis,“ – sakė vyr. specialistė M. Rukšienė.

Anot vyr. specialistės D. Ramanauskienės, statinių techninę priežiūrą atlieka patys savininkai, o savivaldybė turi teisę kontroliuoti. „Tačiau savivaldybės specialistai neturi tikslo specialiai rašyti aktus dėl vienokių ar kitokių smulkių pažeidimų, tiesiog norime apeliuoti į žmonių pareigos ir atsakomybės jausmus, kad žmonės patys tvarkytųsi ir nepažeidinėtų įstatymų. Turime siekti bendro supratimo, susitarimo tarp gyventojų, senamiestyje gyvenančių, besinaudojančių pastatais, ir tarp savivaldybės administracijos specialistų“.

 

 

Toks pastatas prieš pat Rotušę stovi jau ne vieneri metai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Ne vienas valdytojas - ne viena spalva, skirtinga apdaila 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Tokia spalvų  „košė“  tikrai senamiesčio nepuošia

 

 

 

 

 

 

 

„Kreipiamės į Jus, kad Jūs, senamiesčio gyventojai ir miesto patriotai, prisimintumėte, kad fasadus reikia susitvarkyti. Anksčiau tai buvo daroma gerokai intensyviau, nemažai esam bendravę, taręsi kartu, kaip geriau pasitvarkyti, nudažyti, o dabar visa tai yra kiek apmirę, – kalbėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas V. Kundrotas . – Blogiausia, kad kai dažot, tai dažot nesusiderinę, taip, kaip kam atrodo. Ir nudažot kartais pusę namo vienaip, pusę – kitaip“.

Vyr. architektas pakvietė prieš dažant ar norit dar kažkaip tvarkyti pastatus ateiti pas jį pasitarti, kaip tai geriau padaryti. Jis akcentavo, kad nebūtina dažyti brangiais dažais, bet būtina pasirūpinti, kad pastatas būtų tvarkingas.

Dalyvavę pasitarime pastatų savininkai sakė susiduriantys su lėšų trūkumų, taip pat su tuo, kad dažnai namo bendrasavininkis esti nežinia kur, išvykęs iš Lietuvos, tad neįmanoma susiderinti dėl fasadų tvarkymo ir kitų remonto darbų.

Pasitarime dalyvavusios senamiesčio gyventojos Benedikta Navickienė ir Salomėja Paulauskienė sakė, kad sunku susirasti meistrų, kurie nudažytų pastatus, tad norėtų, kad tokią paslaugą suteiktų „Kėdainių butai“.

Ir pastatas tinkamai nudažytas, ir rastas geras sprendimas, kaip gražiai aptverti statybvietę 

 

 

 

 

 

Rusva, gelsva, ruda, melsva spalvos labai tinka dažyti senamiesčio namų fasadams  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pagrindiniai reikalavimai pastatų valdytojams

Vyr. specialistės M. Rukšienė ir D. Ramanauskienė priminė pagrindinius reikalavimus pastatų valdytojams.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 punktu, statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Pagal 75 punktą, statinio techninė priežiūra yra statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo).

LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, todėl visi pastatai, statiniai ir aplinka, esantys senamiestyje, turi būti valdytojų prižiūrimi. Ir išvardijo pagrindinius reikalavimus, kurie būtų tokie:

Reikalavimai kultūros paveldo objektų tvarkybai:

1. Vadovaujantis LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9 straipsniu:

Valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, privalo pranešti savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam padaliniui (Rotušės a. 29) nes, atlikdamas darbus, valdytojas gali pažeisti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

Fasadų dažymas derinamas su rajono architektu. Atliekant didesnį remontą, pirmiausia rašomas prašymas Architektūros ir urbanistikos skyriui dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Šias sąlygos būtina derinti su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu. Pagal gautas projektavimo sąlygas valdytojas parengia projektą, kurį suderina su sąlygas išdavusiomis institucijomis.)

2. Vadovaujantis LR nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 14 straipsniu. Valdytojo teisės ir pareigos:

1. Valdytojas turi teisę:

1) naudotis savo valdomu turtu pagal paskirtį, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų;

2) gauti metodinę, techninę, finansinę ir (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, susipažinti su valstybės ir savivaldybių institucijų turima tyrimų medžiaga ir kita informacija apie kultūros paveldo objektą;

3. Valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo:

1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę: laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdynus ir želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius;

2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo;

3) leisti kultūros ministro patvirtinta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams ir pareigūnams ar jų įgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus.

Naudodamasi proga, norėčiau paraginti senamiesčio gyventojus rūpintis savo nuosavybe ir didžiuotis tuo, kad gyvena senamiestyje. Visame pasaulyje senamiesčiai yra prestižinė gyvenamoji vieta: butų kainos didesnės nei naujamiestyje ir pan., tačiau tai ir įpareigoja labiau rūpintis tiek savo nuosavybe, kartu saugant ir senamiestį – kaip visumą.

3. 29 straipsnis. Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimas (O žala ir būna padaroma atliekant remonto ar rekonstrukcijos darbus, neinformavus savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių ir nesuderinus su KPD).

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei neteisėtais veiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas, jei žalą padarė ne pats valdytojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 straipsniu: Nekilnojamųjų ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Reikėtų neužmiršti Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisykliųAtkreiptinas dėmesys, kad ir ne senamiestyje esančių pastatų savininkai turi kreiptis į savivaldybės administraciją, jei ketina perdažyti ar pertvarkyti fasadus, balkonus.Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-145 yra patvirtintų Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių 7 punkte rašoma: „Daugiabučių namų konstrukcijos, fasadai, balkonai pertvarkomi, dažomi tik gavus savivaldybės administracijos leidimą.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė