Jau antra savaitė Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veikia penkių jaunų tekstilininkų − Renatos Vinckevičiūtės, Monikos Kreivės, Manto Televičiaus, Gretos Gritėnaitės bei Aleksandros  Glušinaitės darbų paroda ,,Manipuliacijos“. Paroda veiks iki kovo 30 d.

Pasveikino su Naujaisiais metais  

Pirmosios šiais metais parodos atidarymo metu Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazadauskienė pasveikino visus susirinkusius su pagal kiniečių kalendorių vasario 9 d. prasidedančiais Naujaisiais metais, linkėjo daug sveikatos, menininkams – kūrybinės energijos, kad į kiekvieno namus ateitų tik šiluma, gėris ir džiaugsmas. 

Parodos atidarymo pradžioje pakiliai nuteikė svečių iš Vilniaus, jaunųjų smuikininkų  iš Suzukio mokyklėlės mini koncertas, kurio metu skambėjo J. Bramso, J. S. Bacho bei G. F. Hendelio kūriniai.

   

Viena iš parodos kuratorių – Asta Fedaravičiūtė -Jasiūnė pastebėjo, jog menas yra būtent ta sfera, kur galima manipuliuoti žiūrovų jausmais ir dėl to nelikti kaltiems ir smerkiamiems. Žiūrovai patys pasiduoda menininko manipuliacijoms ir įtaigai. 

Šios parodos pagrindinis tikslas – Kėdainiuose pristatyti jaunųjų Lietuvos tekstilininkų kūrybos kolekcijas. Tekstilininkai manipuliuoja gvildenamomis temomis bei kūrinių išraiškai pasirinktomis tiek tradicinėmis, tiek netradicinėmis medžiagomis. Parodoje pristatyti penki menininkai – trys jau baigę Tekstilės magistro studijas – tai Renata Vinckevičiūtė, Monika Kreivė ir Mantas Televičius ir dvi labai gabios ir produktyvios Tekstilės specialybės bakalauro ketvirtojo kurso studentės − Aleksandra Glušinaitė bei kėdainietė Greta Gritėnaitė.

Kita parodos kuratorė Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Tekstilės katedros vedėja Laura Pavilonytė pasidžiaugė turėdama galimybę vėl sugrįžti į šį muziejų-galeriją, kadangi 2006 metais ji yra dalyvavusi čia vykusio tarptautinio simpoziumo „Veltinis 2006“ parodoje.

 Kūriniai iš švitrinio popieriaus 

Parodoje dalyvavusios  kaunietės menininkės Renatos Vinckevičiūtės pagrindinis kūrybos bruožas ir atpažinimo ženklas − švitrinis  popierius, kuris menininkei yra įdomus  tiek idėjiniu, tiek technologiniu  dirbimo požiūriu, kuris leidžia kurti imitacijas, transformacijas, medžiagiškumo apgaules, siekiant sukelti emocinius ir vizualinius pabendravimus su žiūrovais. Pati menininkė kvietė pabūti jos meno kūrinių dalimi − nebijoti užeiti į imituotą ,,kambarį,“ atsisėsti ant sofos ar fotelio, paliesti rankomis užtiesalus ar staltiesę, kurie pagaminti iš švitrinio popieriaus. Maža to, iš tos pačios medžiagos padengtos ir lubos, sienos bei grindys.  

R. Vinckevičiūtės  nuomone, vienas iš meno kūrinio sudedamųjų dalių – žiūrovų reakcija.  

Ilgiausias darbas - 32 metrai 

Pristatydama jaunus menininkus, L. Pavilonytė  išskyrė Manto Televičiaus didžiausią ir ilgiausią  32 metrų darbą, kuris sukurtas naudojant mašininio ir rankomis mezgimo technologijas. Anot autoriaus, žodžius, kuriuos vartojame tekstilinėje kalboje, vartojame ir kasdieniniame bendravime, spręsdami, užmegzdami, tarpusavio santykius. Jo ilgasis kūrinys atspindi labai šiuolaikišką bendravimo formą − per SMS žinutes, galbūt žinutes interneto erdvėje, tai paremta tikra dviejų žmonių istorija, kurie niekada nebuvo susitikę, bet susirašinėjo ir  iš to ir gimė kūrinys, kurį jis sukūrė magistrantūros studijų metu. Tuomet autorius pradėjo domėtis meno terapija, šioje srityje jis dirba ir dabar. 

Kita menininkė − Monika Kreivė kaip pagrindinį aspektą savo darbuose pasirinko vyro įvaizdžio transformacijos tematiką. Ji analizuoja vyriškosios lyties pozicijų praradimą šeimoje ir visuomenėje, paliečia vyro seksualumo, gyvenimo ir tikslų temas. Parodoje savo darbams kaip išraiškos priemonę naudodama šilkografiją ir siuvinėjimą, daugiausiai nori įamžinti prisiminimus apie senelį, lyg nepripažindama jo išėjimo. 

Parodoje − ir kėdainietės kūryba 

Parodoje savo darbus eksponuoja dvi jauniausios menininkės – dar VDU Tekstilės katedros studentės, studijuojančios paskutiniame kurse − Aleksandra Glušinaitė ir kėdainietė Greta Gritėnaitė. Jos abi, kaip pastebi katedros vedėja, nuo studijų pradžios turėjo savitą braižą, būdamos geros draugės jos abi įdomiai tarpusavyje dera – jų darbai eksponuojami vienoje galerijos salėje. Merginos yra labai individualios bei kūrybingos. Nepaisant to, jog studijų metais atliko skirtas užduotis, bet susiformavo individualų stilių. Aleksandra labiau pamėgusi veltinį, o Greta savo kūryboje išsiskiria sarkastišku, šmaikščiu būdu.

Geriau apžiūrėti darbus nei klausytis apie juos  

 Aleksandros bei Gretos nuomone, atėjus į parodą labiau verta skirti dėmesį darbams, o ne ,,plepalams“ apie darbus, todėl žiūrovus merginos ragino eiti ir apžiūrėti jų darbus nei klausytis apie juos.

Tačiau vėliau Aleksandra atsivėrė: ,,Visi mano darbai sukurti besimokant akademijoje, tai duotų temų interpretacija- praktikavimasis ir mokymasis, išreiškimas savo nuomonės, gal darbai nėra stiprūs menine prasme, tačiau juose matosi jų pačių progresas. Dažniausiai naudoju vėlimo techniką – tai yra vėlimas rankomis, badant adata bei siuvinėjimo technika. Įkvėpimas yra pati aplinka – tai ką skaitau, ką matau, apie ką kalbam su draugaus. Tai apskritai bet kokia veikla ir pats gyvenimas. Kaip mes gyvename, tą mes ir kuriame. Mano pirmoji taisyklė – būti sąžiningam pačiam sau, o po to eina visa kita. Ši paroda –ryškesnis mano debiutas, nors vietinės reikšmės parodėlių esu parengusi. Eksponuojant darbus šioje oficialioje aplinkoje yra toks nejaukumo ir pasimetimo jausmas, nes mes neturime praktikos, kaip mes turėtume elgtis ir ką kalbėti. Mes norime, kad tas pirmas blynas geriau būtų neiškepęs, nei prisvilęs“. 

Iš Kėdainių kilusi Greta pasakojo taip pat pristatanti studijų metu sukurtus darbus, kuomet gavusi temas, jas savaip interpretavo. Įkvėpimo sakė irgi kaip  draugė Aleksandra semiasi iš gyvenimo, iš kasdieninių akimirkų, kitų menininkų, interneto, žodžiu, iš supančios aplinkos. ,,Jaučiu didesnę įtampą, nes daug kas mane pažįsta ir iš manęs kažko tikisi. Malonu sutikti senus pažįstamus, draugus iš Dailės mokyklos, kurie atėjo pasveikinti ir pasidžiaugti. Kūryba man yra kasdienė veikla ir gyvenimo būdo dalis“, - atvirai kalbėjo G. Gritėnaitė.

Asta RAICEVIČIENĖ, „Kėdainių garsas“