Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos bibliotekoje įvyko renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pranešimus skaitė kalbininkai prof. dr. I. Smetonienė ir doc. dr. A. Smetona, pristatyta knyga „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“. Pasveikinti geriausiai Nacionalinį diktantą parašę kėdainiečiai A. Verbliugevičienė ir P. Macionis bei jo mokytoja L. Juškauskaitė. Įteikta rajono vadovo Sauliaus Grinkevičiaus padėka bibliotekininkei V. Čerenkovienei.

Įžangoje – sveikinimai ir apdovanojimai

Renginyje dalyvausi savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė pasveikino visus gausiai susirinkusius kėdainiečius, o ypač spaudos atstovus, kalbininkus, bibliotekininkus:

„Šioje mūsų bibliotekos salytėje matau veidus ir spaudos atstovų, ir kalbininkų, ir bibliotekininkų, kurių pagrindinis darbas yra susijęs su spauda, kalba, knyga. Sveikinu visus! Spaudos darbuotojams linkiu kuo didesnės laisvės ir tiesos žodžio sėkmingų paieškų, bibliotekininkams linkiu, kad ne tik kitus žmones įkvėptų skaityti, o ir patys rastų laiko maloniai knygai kaip poilsiui, kalbininkams, mokytojams lituanistams linkiu optimizmo, juk mūsų kalbos padėtis yra nebloga ir turbūt toks rezultatas yra ir dėl Jūsų pastangų“.

Mero pavaduotoja O. Urbonienė savivaldybės mero S. Grinkevičiaus pasirašytą padėką įteikė bibliotekininkei Vidai Čerenkovienei. „Esame Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, o jis, kaip žinome, XVI a. parašė himną lietuvių kalbai. Ši vieta labai tinka kalbėti apie kalbą, tautą, valstybę, kaip apie svarbiausias lietuviškos tapatybės jungtis. Šiame pastate dirba žmogus, kuris nuoširdžiai stengiasi, kad lietuvių kalba būtų puoselėjama, kad būtų kuo gražesnė. Tai yra bibliotekininkė Vida Čerenkovienė“,− kalbėjo O. Urbonienė, įteikdama mero padėką ir dovaną.

„Praėjo 114 metų nuo to laiko, kai po 40 m. draudimo buvo atgauta teisė Lietuvoje rašyti, skaityti lotyniškais rašmenimis, leisti ir platinti lietuviškai parašytas knygas, periodinius leidinius. Kiekvienais metais surengdami vienokį ar kitokį renginį, paminime šią dieną, kuri yra ypač svarbi spaudos atstovams, knygininkams, spaustuvininkams, bibliotekininkams, kalbininkams.  Bet ši diena iš tikro svarbi mums visiems, nes turbūt nėra nei vieno, kuris neskaitytų laikraščių ar žiniasklaidos portalų, neskaitytų popierinių ar elektroninių knygų, pagaliau visi mes kalbame, rašome lietuviškai ir domimės savo šalies valstybine, o daugumai mūsų gimtąja kalba, diskutuojame apie ją ir vis jos dar mokomės. Visi esame kalbos vartotojai, kūrėjai, puoselėtojai, tyrinėtojai“, − sakė renginį vedusi savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė.

Renginio buvo atkreiptas dėmesys ir į dar du žmones. Tai savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Aušra Verbliugevičienė ir Josvainių gimnazijos 6 klasės mokinys Pijus Macionis. Jie šiemet rašė diktantą ir iš 300 kėdainiečių, dalyvavusių Nacionalinio diktanto konkurse, tik jie du pateko į II etapą. Tad, norint juos pagirti, paskatinti ir padėkoti, buvo įteiktos atminimo dovanėlės. Taip pat dovana buvo įteikta ir Pijaus mokytojai Laimai Juškauskaitei.

Kalbininkai – apie pagrindines vertybes

„Lietuvių kalba – dabarties mitologija ir visuomeninis būvis“ − toks pavadinimas buvo žymaus Lietuvos kalbininko Antano Smetonos paskaitos, kurioje jis bandė atkreipti dėmesį į populiariausius mitus, parodyti jų silpnąsias vietas ir taip, ko gero, bent dalį žmonių išvadavo nuo nepamatuotų baimių, atsakė į klausimus, ar verta labai jaudintis dėl lietuvių kalbos padėties.

„Sumaištis galvoje ir kalboje. Kas su mumis nutiko, kad nebesugebame pamatyti pasiekimų ir jais pasidžiaugti, kodėl eilinės reformos ar pokyčiai priimami kaip pasaulio pabaiga ir kur slypi tikrieji pavojai mūsų kalbai ir kultūrai“, – taip būtų galima trumpai nusakyti Antano Smetonos paskaitos esmę.

Renginio metu buvo pristatyta nauja knyga „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“. Šios knygos autoriai yra trys: prof. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona ir prof. Irena Smetonienė. Trys Vilniaus universiteto kalbininkai Lietuvoje dar netaikytais metodais ėmėsi tirti vertybes pavadinančius žodžius, jų semantiką, suvokimą ir vartojimo kontekstus. Ar tikrai sąvoka „namai“ šiandien reiškia tą patį, ką reiškė prieš, sakykim, šimtą metų? Ar žodyne pateikta žodžio „laisvė“ reikšmė kelia tokius vaizdinius, kurie mums asmeniškai iškyla? Ką reiškė kažkada žodžiai „ugnis“ ar „vanduo“ ir ką dabar? Ar mes tikrai esam kosmopolitai ir žodis „Europa“ mums siejasi tik su gerais jausmais? O vertybės „darbas“, „šeima“ , „garbė“ – ar vis dar pirmauja tarp vertybių? Į tokius ir panašius klausimus atsakinėjo Irena Smetonienė.

„Naujas reikšmės supratimas. Ji imama suprasti kaip atitinkamų sąvokų – konceptų – egzistavimas mūsų sąmonėje. Ką žmonės mąsto ar turi galvoje, kai pavartoja žodį. Tyrimai atskleidžia žmonių mąstymo būdą, žinias apie pasaulį, vertybių sistemą, išryškina lietuviškos tapatybės fragmentus. Kalba yra raktas į šias žinias, tik reikia mokėti tuo raktu pasinaudoti“, – tokia buvo pagrindinė Irenos Smetonienės paskaitos tema.

Taigi, abu kalbininkai Smetonos su kėdainiečiais kalbėjosi apie pagrindines mūsų vertybes, ypač kalbą, taip pat ir apie šeimą, darbą, laisvę, garbę. Tokia tema labai aktuali šiais metais, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja