Labiau atšalus orams ir suintensyvėjus kūrenimui, pasigirsta nusiskundimų, kad privačių gyvenamųjų namų kvartaluose oras tampa slogus, pasklinda aitrus dūmų kvapas.

Šildymo sezono pradžioje kai kuriuose gyvenamųjų namų kvartaluose susikaupia nemaža dūmų koncentracija, jaučiama smogo smarvė.

Specialistai aiškina, labiausiai oro užterštumas juntamas tada, kai slėgis krenta, oro temperatūra – žema ir nėra vėjo, kuris išsklaidytų atmosferoje pasklidusius teršalus.

Dūmų ir kvapo intensyvumas priklauso nuo pasirinkto kuro rūšies.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Kartu specialistai įspėja: jei kūrenama draudžiamomis medžiagomis, gresia bauda.

Kai kurie gyventojai patalpas šildo bet kuo: senais baldais, drabužiais, plastiko pakuotėmis ir net cheminėmis medžiagomis apdorotais bėgiais. Taip kūrendami žmonės teršia ne tik orą, bet ir gruntinius vandenis. Kurenamos atliekos labai teršia orą, tad žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, ypač kenkia savo sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ir kosulį. Taigi jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, ir pan.

Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą – deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį.

Reikia nepamiršti, kad  aplinką gali teršti ir likę pelenai. Vis dėlto yra žmonių, pelenus išbarstančių prie savo namų, sode, darže. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus išbarsčius, šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria rizikos grupei priskirtiems asmenims, pavyzdžiui, sergantiems lėtinėmis ligomis (astma, širdies ar plaučių ligomis), lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių: judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas).

Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.

Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai prašo apie aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba departamento Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.