Gegužės 19 d. Paberžėje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas, taip pat 1863 metų sukilimo 150-ies metų paminėjimo šventė. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vado, Kėdainių rajono savivaldybės ir Kėdainių krašto muziejaus iniciatyva 1863 metų sukilimo 150 metų sukakties proga buvo pastatytas atminimo akmuo su sukilimo herbu.

Renginys prasidėjo šv. mišiomis Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Pamaldų metu giedojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Po mišių šventės dalyviai buvo pakviesti pažiūrėti 1863 metų sukilimo epizodo atkūrimo: kaip kunigas Antanas Mackevičius sako uždegančią kovai kalbą, skelbia manifestą, laimina sukilėlius ir visi išeina kovon, pagaliau įvyksta ginkluotas susidūrimas.

Istorinį įvykį ir jo dalyvius – sukilusius valstiečius ir sukilimą malšinusios caro armijos karius – atkurė istorinių „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, draugijos „Insurekcia“ (Lenkija), „9 rota 1863” (Lenkija), „LDK didžiosios buožės 1-as pėstininkų regimentas“ (Ukmergė) ir kitų klubų atstovai, vilkėję rekonstruota to meto apranga, ginkluoti veikiančiomis atitinkamo laikmečio ginklų kopijomis. Upelio vingiuotame slėnyje buvo įkurta įtvirtinta sukilėlių miško stovykla.

Visą sukilimo inscenizavimo epizodą komentavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šventės proga Paberžėje  buvo atidengtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu, skirtas 1863-ųjų metų sukilimo 150-osioms metinėms.  Akmenį pašventino Lietuvos kariuomenės kapelionas pulkininkas leitenantas Rimas Venskus.

Paminklo autoriai yra skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Vaidas Špečkauskas ir projekto vadovas − savivaldybės vyr. architektas Vytautas Kundrotas. Ant akmens matomas šio sukilimo herbas, kurį sudaro sukilime dalyvavusių tautų simbolika: Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Gudijos šv. Mykolas arkangelas. 

Šventėje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius skulptoriui Juozui Šlivinskui įteikė atminimo dovaną.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai surengė karinės technikos ir ginkluotės parodą, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas pristatė 105 mm haubicą, taip pat priešakinių stebėtojų įrangos ekspoziciją. 

Paskui vyko Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos pasirodymai. Kėdainių rajono folkloro kolektyvai taip pat atliko programą. 

Šventėje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius ir kiti Lietuvos kariuomenės aukšti pareigūnai, Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas, mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kacevičius, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Gudžiūnų seniūnijos seniūnas Regimantas Valiauskas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Šventėje dalyvavo ir rajono tarybos nariai, Kėdainių krašto garbės pilietis dailininkas Aloyzas Stasiulevičius, daugybė kitų garbių žmonių.  Taip pat atvyko ir gyvieji Lietuvos laisvės liudininkai – Lietuvos partizanai. Lietuvos kariuomenės vadas asmeniškai pagerbė Lietuvos kovų sąjūdžio tarybos štabo viršininką Vytautą Balsį – Uosį garbingo 90 metų jubiliejaus proga. Lietuvius sveikino ir užsienio svečiai – Latvijos partizanai. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė