Originalūs Vinco Svirskio kryžiai, esantys Kėdainių krašto muziejuje, papuoštų bet kurį Europos muziejų. Deja, nei apie šiuos kūrinius, nei apie jų autorių užsienyje žinoma nedaug.

,,Jei šių kūrinių autorius būtų, tarkime, italas, jį žinotų visa Europa“, - Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai tokią frazę girdi po dažno užsieniečio apsilankymo salėje, kurioje eksponuojami Vinco Svirskio kryžiai.
Tačiau likimas V.Svirskiui lėmė gimti Lietuvoje, tad užsieniuose nei apie jį, nei apie jo darbus, deja, žinoma nedaug.

Pats nesuko galvos
Aštuoniolika itin originaliais drožiniais išdabintų V.Svirskio kryžių galima pamatyti nuolatinėje Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijoje.
Dailėtyrininkai šiuos kryžius linkę priskirti vadinamajam liaudies barokui.
Toks apibūdinimas ypač įdomus prisiminus, kad tikrasis barokas klestėjo 17-ojo šimtmečio antrojoje pusėje, o V.Svirskis gyveno 19-ojo ir 20-ojo amžių sandūroje.
Pats V.Svirskis dėl savo kūrinių stiliaus, ko gero, visiškai nesuko galvos: keliaudavo po Vidurio Lietuvos kaimus, sustodavo ten, kur pasiūlydavo darbo, maisto bei pastogę, ir triūsdavo.
Toks gyvenimo būdas neskatino kurti šeimos, tad drožėjas iki pat įžengimo Anapilin liko ir be jos, ir be atžalų. Neturime net jo portreto ar fotografijos.
Iš kartos į kartą teperduodami pasakojamai, esą V.Svirskis, žvelgdamas į savo drožtą kryžių, sunkiai atsidusdavo:  ,,Padariau Tave, Dievuli, ir pragėriau.“

Drožinėti pradėjo piemenaudamas
Išlikę duomenys byloja, kad V. Svirskis gimė 1835 metais prie dabartinės Kėdainių ir Panevėžio rajonų ribos esančiame Krekenavos valsčiaus Glitėnų kaime. Jo tėvai buvo neturtingi laisvieji valstiečiai.
Pasakojama, kad būsimasis kryždirbys drožinėti pradėjo piemenaudamas.
Spėjama, kad V.Svirskis lankė parapijinę Krekenavos mokyklą. Lietuviškai jis mokėjo ir skaityti, ir rašyti, gerai kalbėjo lenkiškai, šiek tiek – rusiškai.
Be to, jaunuolis sugebėdavo skaityti ir giedoti lotyniškai, todėl padėdavo dabartinio Kėdainių rajono šiauriniame pakraštyje esančių Truskavos ir Ančiškio bažnyčių vargonininkams.
Spaudos draudimo metais V.Svirskis palaikė ryšius su knygnešiais, platindavo jas ir pats.
Mirė Vincas Svirskis 1916 metais prie pat dabartinės Kėdainių ir Panevėžio rajonų ribos esančiame Burvelių kaime.
Kryždirbys palaidotas Kėdainių rajone, Surviliškio parapijos kapinėse.

Kapą tvarkė bankininkas
V.Svirskio kapą jau šiais laikais padėjo sutvarkyti buvęs Lietuvos banko valdytojas Romualdas Visokavičius – mat jo motina su kryždirbiu turi kraujo giminystės ryšių.
Dievdirbio kapą puošia jo paties kažkada daryto kryžiaus kopija. Originalas – vienas iš tų, kurie saugomi Kėdainių krašto muziejuje.
R.Visokavičius buvo ne kartą atvažiavęs į V.Svirskio amžinojo poilsio vietą, tarėsi su kitais giminėmis, padėjo įsigyti ir atsigabenti reikiamas medžiagas.
Darbus organizuoti padėjo tuometis Surviliškio Vinco Svirskio vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Buivys.

Daug kryžių pražuvo
Manoma, kad iš viso V.Svirskis padarė apie 200 kryžių.  Beveik visi jie stovėjo Vidurio Lietuvoje – tarsi trikampyje tarp Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio.
Kryžius V.Svirskis skobdavo tik iš ąžuolo.  Jo medieną sunkiau apdirbti, tačiau ji gana ilgai netrūnija net po atviru dangumi.
Šventųjų horeljefais, augalų bei gyvūnų atvaizdais V.Svirskis savo kryžius dabindavo iš visų pusių – neretai būdavo sunku nustatyti, kur jų frontonas.
Žmonės tikėdavo, kad tokie kryžiai saugo nuo piktųjų jėgų, tad statydavo juos pakelėse, arti kapinių, sodybvietėse.
Menotyrininkai V.Svirskio kryžiais susidomėjo tik 20-ojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje.
Daug V.Svirskio kūrinių tuo metu jau buvo pražuvę: nuvirtę, papuvę, o kai kurie – net supjaustyti malkoms.
Nemažai išlikusių kryžių suvežta į Vilnių.  Dabar jie eksponuojami Taikomosios dailės muziejuje.
Kita dalis apskaitytųjų kryžių buvo sukrauta į Kėdainių rajono evangelikų liuteronų bažnyčios palėpę, kur dūlėjo iki pat 2000-ųjų vasaros, kol buvo perkelti į jau minėtą Krašto muziejaus nuolatinės ekspozicijos salę.

Sukėlė pro langą
Kryžių pergabenimu į naujas patalpas rūpinosi Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.  Jo teigimu, tai buvęs vienas atsakingiausių gyvenimo darbų.
,,Naujosios patalpos įrengtos antrajame aukšte, tad kryžius iš statybininkų pasisamdytu kranų į jas kėlėme pro langą.
Apstulbę praeiviai stebėjo, kaip virš siauros senamiesčio gatvelės siūbavo masyvūs kryžiai, o aš šluosčiausi prakaitą ir tylomis spėliojau, į kokius šipulius sutrupėtų patrūnijusi mediena, jei jie atsikabintų ir nukristų“, - prisiminė muziejaus vadovas.
Perkraustymas baigėsi sėkmingai. Nuo to laiko jau beveik 12 metų kryžių ramybės drumsti nereikėjo: jie iki šiol stovi specialiai tam pritaikytose patalpose ir tapo viena įspūdingiausių Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijų.

Artūras Navickas ("Kėdainių mugė")