J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Nuo debesų iki feisbuko

Vis randasi naujų reiškinių, daiktų, priemonių, prietaisų, ypač sparčiai vystosi informacinės technologijos, tad kasdien atsiranda naujų žodžių ir sąvokų.

Kartais naujiems dalykams pavadinti sukuriami nauji lietuviški žodžiai, terminai, kartais adaptuojame žodžius, atėjusius iš kitų šalių, pritaikome svetimus žodžius prie mūsų kalbos sistemos.

Dažnai suabejojama, kaip geriau. Štai dažnas pasvarsto, kaip pavadinti – debesų kompiuterija ar debesija, o gal tiesiog debesys? Dažnam patinka panaršyti socialiniam tinkle, o gal tinklapyje? Apie tai savivaldybės kalbininkės Rūtos Švedienės straipsnyje.

Koks lietuviškas atitikmuo siūlomas angl. kompiuterijos terminui „cloud computing“?
Kalbos komisijos Terminologijos pakomisė yra pritarusi terminui debesija (angl. cloud, cloud computing).  Debesija – interneto paslaugų visuma, jungianti įvairiuose serveriuose esančius informacijos išteklius ir programinę įrangą, sudaranti sąlygas jais naudotis visiems. Pvz.: debesijos duomenų bazė, debesijos ištekliai, mobilioji debesija, privačioji debesija, skaičiavimai debesijoje, viešoji debesija. Terminas nėra iki galo nusistovėjęs, dar vadinama debesų kompiuterija.

Koks angliško kompiuterijos termino „web“ (www) lietuviškas atitikmuo?
Lietuviškas terminas yra saitynas (angl. Web, WWW, World Wide Web). Svarbiausia sudedamoji interneto dalis – pasauliniu mastu išskirstytas hipertekstinėmis nuorodomis tarpusavyje susietų dokumentų, failų ir paslaugų rinkinys. Tai – milžiniška elektroninė informacijos ir paslaugų biblioteka (laikoma interneto serveriuose, naudojančiuose HTTP hipertekstinių duomenų persiuntimo protokolą), kurioje galima įvairi paieška. Įvairiuose žodynuose teikiamas ir žodis žiniatinklis. Pasitaikantis žodis „vebas“ – nevartotina svetimybė.

Ar „tinklalapis“ ir „svetainė“ yra skirtingi kompiuterijos terminai?
Taip, tinklalapis ir svetainė yra skirtingi kompiuterijos terminai.
Tinklalapis (angl. web page, page) yra hipertekstu (hipertekstas – tekstas, kurio atskiros dalys siejamos saitais) parašytas žiniatinklio dokumentas, kitaip sakant HTML puslapis.
Svetainė (angl. web site, site) – rinkinys tinklalapių, kuriuos sieja bendra tematika, priklausomybė vienai įstaigai ar kitokie bendri dalykai. Svetainės adresu laikomas jos pradžios tinklalapio adresas. Pvz., Kalbos tvarkytojos Rūtos Švedienės parengtų kalbos patarimų ieškokite Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.kedainiai.lt (Sritys>Valstybinė kalba). Žodžio „interneto“ nebūtina rašyti, užtenka žodžio „svetainė“. Dar sakoma „interneto puslapis“ (ne internetinis !). Jis priklauso internetui, yra interneto dalis. Gali būti ir svetainės dalis, pvz., Kalbos klausimą rasite svetainės pradžios (pirmajame, pagrindiniame) puslapyje. Beje, netinka sakyti „interneto puslapis kraunasi“, sakytina „internetinis puslapis veriasi, atsidaro“. O jei nesiseka prisijungti prie interneto, pamėginkite kompiuterį paleisti iš naujo, o ne „perkrauti kompiuterį“. Pasakymas „perkrauti kompiuterį“ – nevartotinas.

Kuo vadinti feisbuką  – socialiniu tinklu ar socialiniu tinklalapiu?
Feisbukas –  socialinis tinklas internete, vienijantis tam tikrų bendrų interesų turinčių žmonių grupę, kuriančią svetainės turinį ir tarpusavyje bendraujančią automatizuotomis svetainės priemonėmis: Fei̇sbuko vidi̇nės grupės pagal interesus, pomėgius. Feisbuke užsiregistravę nariai̇ gali įkelti nuotraukų, paveikslėlių.

Kaip geriau: „Facebook“ ar feisbukas, „Skype“ ar skaipas?
„Facebook“ ir  „Skype“ yra tikriniai svetimžodžiai, sukurti kitoje šalyje, atėję į lietuvių kalbą iš kitos kalbos.  Paprastai svetimus tikrinius vardus, simbolinius pavadinimus, siekdami tikslumo, perrašome paraidžiui (pvz., dalykiniame stiliuje), o norėdami pritaikyti prie savo kalbos – adaptuojame pagal apytikrį tarimą (pvz., buitinėje vartosenoje ar vaikų literatūroje).
Taigi, jei norime būti labai tikslūs, sakykim, rengiame dokumentą, rašome taip: „socialinis tinklas „Facebook“, nuotrauka įdėta į „Facebooką“ ar „Facebook`ą“ (galima rašyti ir su apostrofu), o  jei, sakykim, rašome straipsnį rajono laikraščiui ar vaikų žurnalui, t. y. nesiekiame didelio tikslumo, galime rašyti tiesiog feisbukas. 
Taip pat ir su žodžiu „Skype“. Atsižvelgus į kontekstą, būtų galima rašyti keleriopai, pvz.: „Kalbėjomės per (naudodami) programą „Skype“ (taip dalykiniame, moksliniame stiliuje); Kalbėjomės per „Skype'ą“; Kalbėjomės per skaipą.
Neužmirškime: paplitę simboliniai pavadinimai adaptuojami – sulietuvinami pagal apytikrį tarimą – ir virsta bendriniais žodžiais, tada jie rašomi be kabučių mažąja raide. Kažkada ir žodį internetas rašėme taip: „Internet“, o dabar toks parašymas jau kelia šypseną.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)
(remtasi VLKK svetainės ir Terminų banko informacija)

Iliustracija iš svetainės elektronika.lt