Konferencija, skirta Vietovardžių metams, pradėta gan romantiškai ir neįprastai – po ekskursijos „Isos slėnis: Kelias“, išgėrus pievų arbatos, pažiūrėjus gyvai ir ekrane į Nevėžio upę, pasiklausius poezijos. Taip neįprastai jaustis ir elgtis skatino konferencijos aplinka ir tema. Renginys surengtas žymiojo poeto, rašytojo, Nobelio literatūrinės premijos laureato, Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo gimtinėje, o kalbėta jame daugiausia apie šio krašto vietovardžius.

Vietovardžiai padeda pažinti žymiojo kūrėjo aplinką

Kaip žinoma, gimtinės aplinka sudarė žymią Nobelio literatūrinės premijos laureato tapatybės dalį. O nesuvokus aplinkos, negalima iki galo suvokti rašytojo kūrybos gelmių. Suvokti, pažinti aplinką padeda ir vietovardžiai. Kaip sakė prof. Jolanta Zabarskaitė, vietovardį galima palyginti su kaleidoskopo akute, pro kurią žvelgdami galime pamatyti įdomiausių dėlionių – istorinių, socialinių, kultūrinių, geografinių.

Č. Milošo premijos laureatas – konferencijoje

Prieš prasidedant konferencijos rimtajai daliai, t. y. lektorių pranešimams, renginio vedėja savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė priminė, kad per Miesto šventę buvo įteikta jau trečia Česlovo Milošo premija. Poetas, vertėjas Vytas Dekšnys tapo premijos laureatu už Andrzejo Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ vertimą iš lenkų kalbos. O pirmosios premijos laureatas buvo tarp renginio dalyvių ir organizatorių. Tai Kėdainių krašto muziejaus archeologas, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas Algirdas Juknevičius, kuris tądien visiems ir aprodė Č. Milošo žemės svarbiausias vietoves.

Įdomiausias vietovardis – Devynduoniai

Renginio pradžioje buvo paskelbti įdomiausių vietovardžių rinkimų rezultatai. Konferencijos dalyvius sveikinusi ir žodį tarusi administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Mykolaitienė paskelbė, kad kaip įdomiausią vietovardį kėdainiečiai išrinko Devynduonius. Antroje vietoje buvo Babėnai, o trečia vieta dalijosi Kalnaberžė ir Žebgraužiai.

Rinkimus ir konferenciją, skirtus Vietovardžių metams, organizavo Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybė.

Konferencijos ekskursija – apie Isos kelią

2 val. trukmės pažintinėje ekskursijoje, kurią vedė archeologas Algirdas Juknevičius, „Isos slėnis: kelias“ (Apytalaukis–Šventybrastis–Šeteniai) konferencijos dalyviai susipažino su senuoju keliu, vedusiu XV–XX a. I pusėje iš kairiojo kranto Kėdainių į Upytę. Kelias paminėtas XVII a. vidurio šaltiniuose. Juo į pavieto centrą Upytę buvo keliaujama iš Kauno: kelias ėjo per Vilijampolę, suko prie Raudondvario į šiaurę, ėjo per Babtus, Labūnavą, Kėdainius, Apytalaukį, Šetenius, Šventybrastį, Krekenavą iki kelių sankryžos prie Upytės. Ten kelias šakojosi – viena atšaka vedė į Biržus, kita – į Rygą. Teigiama, kad XV a. tai jau buvo prekybos traktas. Juo į Kauną ir Rygą pirkliai gabeno miško žaliavą. Kelio reikšmė išaugo XVII a., pradėjus eksportuoti javus. Šalia perkybos trakto iš pelningo verslo praturtėję dvarininkai kūrė sodybas, laikė smukles. Autentiška 11 kilometrų senojo kelio atkarpa tarp Repengių ir Šventybrasčio eina per vaizdingą Nevėžio slėnį. Jį romane „Isos slėnis” išgarsino Nobelio literatūrinės premijos laureatas, poetas, rašytojas, eseistas Č. Milošas. Gimtuosiuose Šeteniuose Milošas patyrė vaikystės pasaulio atradimus: gamtos grožį, gimtinės jaukumą, žmonių dvasinį gilumą ir dosnumą.

Šiame kelyje ekskursijos dalyviai stabtelėjo Apytalaukyje, Šventybrastyje ir atvyko į Šetenius, kur ir vyko konferencija. Ypač ekskursijos dalyvius sužavėjo Šventybrastis. Įsitikinta, kad šioje vietovėje šventa viskas: Kristaus Atsimainymo bažnyčia, šventoriaus kapinaitės, 1863 m. sukilėlių kapai ir paminklas jų garbei, ąžuolų giraitės galiūnai ir vietos žmonių atmintyje gyva pagonių mitologija.

1885 m. Šventybrasčio bažnyčioje susituokė Milošo seneliai Zigmantas Kunatas ir Juzefa Sirutytė. Po dvejų metų bažnyčioje buvo pakrikštyta jų pirmagimė Veronika Kunataitė, būsimoji poeto motina, o 1911 m. spalio 31-ąją ir pats poetas. Šventoriuje palaidotas Milošo senelis Zigmantas Kunatas, prosenelis Simonas Sirutis, jo pirmoji žmona EufrozinaKosakovskytė-Sirutienė, antroji žmona Veronika Sirutienė, Milošo prosenelė Joana Bagdonavičiūtė-Kunatienė.

Konferencijos pranešimai ir protų mūšis – apie vietovardžius

Skaityti pranešimų buvo pakviesti trys lektoriai.

„Č. Milošo gimtinės vietovardžiai“, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistas, kraštotyrininkas, vietovardžių tyrėjas Rytas Tamašauskas.
„Isos slėnio kultūrinis pirmavaizdis; Č. Milošo GINIE ir lietuviškų vietovardžių kontekstas“, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja, doc. dr. Nijolė Taluntytė.
„Kuršių pėdsakai Klaipėdos krašto vietovardžiuose“, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja, dr. Dalia Kiseliūnaitė.

Pranešimų santraukos

Renginio pabaigoje smagiai žaistas protų mūšis, kurio klausimai buvo susiję su vietovardžiais.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija