Regis, smulkmena – kabutės, tačiau labai dažnai dėl jų rašymo ar nerašymo žmonės klausinėja, tad surašysiu labai trumpai kelis atvejus, kada jų tikrai nereikia. Kada reikia – atskira kalba. Jei trumpai, tai: kabutėmis išskiriami simboliniai pavadinimai, tiesioginė kalba, citatos. Taip pat su kabutėmis gali būti rašomi netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori tarsi atsiriboti, pateikti kaip svetimus. Spaudoje dažnai matau, kad kabutės dėliojamos reikia nereikia.

Kartais jas rašant bandoma į tekstą įterpti nevartotinų žodžių, barbarizmų, o kartais tiesiog nežinoma, kad tas pats žodis turi kelias reikšmes. Sakykim, parašyta: Tolimoji Čilė – šalis, kurios lietuviai dar „neatrado“. Šio žodžio viena reikšmių ir yra:  ką nors nauja rasti (pvz., kraštą, reiškinį), tad tikrai nereikia kabučių.

Nereikia rašyti su kabutėmis:

Terminų, terminizuotų junginių
Sakykim, dažnam yra neaišku – ar reikia rašyti kabutėse žodžių junginį vieno langelio principas. Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 77-2975) įtvirtinto vieno langelio principo pavadinimas rašytinas be kabučių. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.
Lygiai taip pat nereikia kabučių ir rašant gyvybės langelis (vieta, kur nenorintys auginti savo vaikų tėvai gali anonimiškai juos palikti), pvz.: Lietuvoje pradėti steigti gyvybės langeliai.
Nereikia kabučių rašant pelė (kompiuterija), balnas (matematika), sliekas (technika) ir pan. Tai terminai.

Šokių pavadinimų 
Įvardijant bendrinius šokių pavadinimus kabutės taip pat nerašomos: mokytis šokti polką, valsą, tango, salsą, tvistą, ča ča ča ir pan.  Su kabutėmis pavadinimas gali būti rašomas, kai yra konkretaus autoriaus kūrinys, pvz.: Juozo Lingio „Polka su ragučiais“ ne tokia turtinga ir sudėtinga kaip vėlesni jo darbai: „Kūgiukas“, „Greitpolkė“, „Šventinė polka“, „Pasiutpolkė“ ir kt.
 
Metaforų, frazeologizmų
Kartais mėgstama rašyti kabutėse įvairius frazeologizmus. Tikrai nereikia. Sakykim, suabejojama dėl tokių pasakymų: šypsotis į ūsą, pigiau grybų, išeiti iš veido, įeiti į vėžes, eiti į kūną ir pan. Šie pasakymai yra lietuviški frazeologizmai, rašomi be kabučių.
Figūrinis lėktuvo skridimas kreiva uždara linija vertikalioje plokštumoje vadinamas mirties kilpa. Tai metaforiškas pasakymas, taip pat rašytinas mažąja raide ir be kabučių. Pavyzdžiui: Atsiduso ji ir vėl dirstelėjo į orlaivį, kuris, padaręs mirties kilpą, nulėkė tolyn.
Dažnas klausimas – ar lietuvių kalboje vartojamas pasakymas pinigai į rankas, ar reikia jį rašyti kabutėse (pvz., Noriu gauti 1 000 eurų į rankas). Į rankas nėra vertalas, tai lietuvių kalboje vartotinas frazeologizmas, būdingas šnekamajai kalbai. Jis vartojamas reikšme „suma, atskaičiavus mokesčius“. Oficialiuose raštuose tokio pasakymo nederėtų vartoti, bet paprastuose tekstuose – galima, tik kabučių nerašykite.

Paplitusių simbolinių pavadinimų, tapusių bendriniais žodžiais
Labiau paplitę kalboje simboliniai pavadinimai paprastai linkę virsti bendriniais ir tada jie adaptuojami, t. y. pritaikomi prie lietuvių kalbos – rašomi pagal apytikrį tarimą, be kabučių, mažąja raide, pvz.: fordas, tojota, nošpa, kroksai, skaipas ir pan. Tačiau taip nerašoma, kai reikia oficialumo, tikslumo, t. y. kai rašome dalykiniu stiliumi. Tada reikia rašyti: „kalbėjomės naudodami programą „Skype“, avėjo firmos „Crocs“ batus“, „atvyko automobiliu „Toyota“.

Tiesioginių įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimų
Pavadinimai su gimininės reikšmės (įmonės, įstaigos, organizacijos bendrinį vardą, rūšinį pavadinimą reiškiančiais) žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai ir rašomi be kabučių, pvz., AB Šiaulių bankas (ne AB „Šiaulių bankas“), VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“), uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai (ne uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“), Kėdainių senamiesčio vaistinė, Šėtos socialinis ir ugdymo centras, viešoji įstaiga Kėdainių ligoninė. Tokie pavadinimai linksniuojami, taigi – viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės kolektyvas (ne Viešosios įstaigos „Kėdainių ligoninė“ kolektyvas).
Kabutėse rašomi tik simboliniai pavadinimai (daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme; tai žmonių ir mitologiniai vardai, upių ar ežerų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimai, daiktavardžiai su prielinksniais ir kitokios prasmingos konstrukcijos, tai pat dirbtiniai žodžiai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius), pvz: UAB „Kėdbusas“, kavinė „Roma“, kirpykla „Pas Joną“, parduotuvė „Sagatė“, vaistinė „Camelia“, Akademijos pensininkų draugija „Saulėlydis“ ir pan.
Jei prieš simbolinį pavadinimą nėra parašyto nomenklatūrinio ar gimininio žodžio (pvz., bankas, bendrovė ir pan.), tokie pavadinimai (jei įmanoma) linksniuojami, pvz.: „Swedbanko“ lankytojai, „Saulutės“ prekės, reikia užbėgti į „Kėdbusą“.
Tačiau jei prieš simbolinį pavadinimą yra nomenklatūrinis ar gimininis žodis, nelinksniuojama, pvz.: banko „Swedbank“ lankytojai, prekybos centro „Saulutė“ prekės, reikia siųsti sąskaitą uždarajai akcinei bendrovei „Kėdbusas“, gavau kvietimą ateiti į VšĮ „Sporto gijos“ ir pan.

Lietuviškų kabučių grafinė raiška – „Abc“
Žiniasklaidoje galima rasti didelės ir klaidingos kabučių rašymo / nerašymo įvairovės. Tame pačiame puslapyje ir „Kėdainių optika“ (nereikia kabučių), ir individuali įmonė Enrikė (čia kabutės būtinos). Kažkodėl be reikalo su kabutėmis rašomi tiesioginiai įmonių pavadinimai (kaip Pajūrio mėsinė, Kėdainių šeimos klinika), o ten, kur kabutės būtinos (aiškus simbolinis pavadinimas), kažkodėl jų nerašoma arba simbolinis pavadinimas rašomas kartu ir kabutėse, ir didžiosiomis raidėmis, o ir pačios kabutės – tai vienokios, tai dar kitokios, pvz., „BOVARIUS”, „Bovarius” (o turi būti „Bovarius“). Reklamoje ar prekių etiketėse galima kabučių ir nerašyti, simbolinius pavadinimus galima išskirti kitu šriftu, rašyti pasvirusiai, didžiosiomis raidėmis, bet paprastame tekste turi būti rašomos lietuviškos kabutės „Abc“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė
(Remtasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais ir patarimais (www.vlkk.lt)