Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo tarybai priklausanti rajono vicemerė Nijolė Naujokienė Kėdainių abiturientams iš sostinėje vykusio posėdžio parvežė žinią: 2014-aisiais jie laikys patobulintos programos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Primename, kad minėtas egzaminas yra privalomas. Kandidatai gali pasirinkti: laikyti mokyklinį ar valstybinį. Pokyčiai bendri abiem.  Be to, 2013-ieji buvo pirmi metai, kai gimtakalbiai ir tautinių mažumų kalba besimokiusieji abiturientai laikė tokį patį egzaminą.

Septyni autoriai 

Šių metų birželį minėtą egzaminą laikiusiems abiturientams teko kurti rašinį. Jiems buvo pateiktos dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinių temos. Taigi moksleiviai galėjo rinktis vieną iš keturių užduočių. Prie kiekvienos temos buvo nurodyta po 7 autorius. 

Laikiusieji valstybinį egzaminą ir pasirinkę samprotavimo rašinį privalėjo atskleisti pateiktą temą remdamiesi vienu iš autorių. Literatūrinį – dviem: vienu iš pateiktų septynių, o antrą galėjo išsirinkti patys. Valstybinis egzaminas truko 4 valandas. Abiturientai privalėjo parašyti 500–600 žodžių. Tautinių mažumų kalba besimokiusieji – ne mažiau kaip 400. 

Moksleiviams, pasirinkusiems laikyti mokyklinį egzaminą, rašant samprotavimo ar literatūrinį rašinius pakako vieno iš septynių autorių. Prie kiekvienos temos dar buvo pateikta po tris klausimus. Šie kandidatams turėjo padėti išsirinkti rašymo kryptį. Mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas truko 3,5 valandos. Per šį laiką abiturientai turėjo sukurti 350–400 žodžių rašinius. Tautinių mažumų kalba besimokiusieji – ne mažiau kaip 250. 

Palengvinta neteisėtai 

Tautinių mažumų mokyklų abiturientų rašiniai galėjo būti trumpesni švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio dėka. Teismas pripažino, kad ministro sprendimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Taigi D. Pavalkio įsakymas nuo šių metų rugsėjo 1 d. neteko galios. 

Blaško 

Rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė vicemerė N. Naujokienė pasakojo: „Bendrojo ugdymo tarybos susirinkime analizavome 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino ypatumus. Šių metų egzaminas sukėlė nemažai diskusijų. Ypač daug ginčytasi ir svarstyta dėl to, kad egzamino nuostatose abiturientų reikalauta laikytis septynių autorių.“ 

„Didelis autorių skaičius labai iškreipia egzaminų rezultatus. Tampa neaišku, ar mokiniai gali laisvai samprotauti, interpretuoti, analizuoti. Kai yra pateikiami septyni autoriai, abiturientai įsivaizduoja, kad savo rašiniuose turi remtis kiekvienu. Sudėtinga ir tai, kad moksleiviai privalo apsispręsti, kurį pasirinkti geriausia. Tokie apsisprendimai reikalauja daugiau laiko. O egzamino metu papildomo laiko duota nebuvo“, – aiškino vicemerė. 

Keturiais mažiau 

„Drauge su kitais Bendrojo ugdymo tarybos nariais išanalizavę minėto egzamino rezultatus priėjome išvadą, kad būtų tikslinga apsiriboti trimis autoriais. Tiek pakanka. 

Visi 2014-aisiais valstybinį egzaminą laikysiantys abiturientai turės sukurti maždaug 500 žodžių rašinį, o mokyklinį – apie 350“, – pakeistas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino nuostatas pristatė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo tarybos narė N. Naujokienė. 

Ne palengvinti, o padėti 

Rajono vicemerė, paklausta, ar šie pokyčiai abiturientams palengvins egzaminą, ar tiesiog padės geriau atskleisti savo kompetenciją, nedvejodama atsakė: „Mes ieškojome ne kaip palengvinti egzaminą, o kaip sudaryti moksleiviams geresnes sąlygas parodyti per 12 metų sukauptas žinias, atskleisti, kaip jie geba tomis žiniomis naudotis. 

Per egzaminą neduodama daugiau laiko apsispręsti, kurį autorių ir kodėl pasirinkti. Abiturientas neturi pakankamai laiko gerai pagalvoti, ar jis galės savo pasirinkimą argumentuoti, įrodyti ir atskleisti temą. Minėti sprendimai pakankamai sunkūs. Sumažinus autorių skaičių, mokiniai mažiau blaškysis, lengviau apsispręs, galės geriau samprotauti bei interpretuoti.“ 

Visiems vienodas 

Rajono tarybos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė N. Naujokienė nepritaria vos ne akimirksniu suvienodintam gimtakalbių bei tautinių mažumų kalba besimokiusių abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui. 

„Aš domėjausi, ar tai išsprendžia tautinių mažumų problemą. Nemanau, kad ėjome teisingu keliu taip greitai pakeisdami egzamino tvarką. Nė nedvejoju – visi privalome mokėti valstybinę kalbą. Tik nereikia skubėti, neverta kurti įtemptų situacijų. Visada privalu duoti laiko pasiruošti. 

Dabar diskutuojama dėl matematikos egzamino. Norima jį, kaip ir lietuvių kalbos, padaryti privalomą. Žinoma, aš nesu prieš: išlavintas loginis mąstymas dar niekam nepakenkė. Tik nereikia galvoti, jog staiga įvedus privalomą matematikos egzaminą per metus ar dvejus visi pradės logiškai mąstyti ir šiandien egzistuojančios problemos dings. Taip nebus. Pirmiausia reikia paruošti deramas ugdymo programas. Kai šios bus iš tiesų gerai apgalvotos, tada jau galima keisti egzaminų tvarką ir nuostatas.“ 

„Pas mus visų pirma žengia pokytis, o tada sukame galvas, kaip prie jo prisitaikyti. Įtampą patiria visi: mokytojai, mokiniai, jų tėvai. Nueinama pačiu lengviausiu ir drauge nepalankiausiu keliu vaikui. 

Mokytojas darys viską, kad abiturientas išlaikytų egzaminą. Bet, pakeitus tvarką staiga, vaikui tebus suteikiamos privalomos žinios. O norint suformuoti loginį mąstymą, visų pirma reikia turėti puikiai sudėliotą žinių sistemą, žymiai platesnį suvokimą. Dar privalu gebėti disponuoti turimomis žiniomis. O tai – jau ne metų ir ne dvejų darbas. 

Jei į minėtus dalykus būtų kreipiamas dėmesys, tada egzaminai ir jų rezultatai atitiktų lūkesčius. Mokiniai iš tiesų ateitų pasitikrinti savo žinias, nes abiturientams būtų suteiktos tinkamos sąlygos bei galimybės suformuoti reikiamą žinių bagažą“, – kalbėjo vicemerė N. Naujokienė. 

Pokyčiams – taip. Tik neskubant 

Pastaraisiais metais lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas vis keitėsi. 

„Egzaminai keičiami atsižvelgus į kasmetinių egzaminų rezultatų analizes, pedagogų siūlymus, pastabas. Nuolat ieškoma būdo, kuris padėtų geriau atskleisti mokinių gebėjimus. Labai sunku pasakyti, kad štai radome geriausią būdą ir jis bus nekintamas. 

Pokyčius diktuoja laikas, daugiametė egzaminų organizavimo patirtis. Taip pat domimasi užsienio šalyse vykstančiais šios srities pokyčiais ir sukaupta patirtimi. Manau, kad tai teisinga. Visada reikia ieškoti ko nors naujo, tik neskubant. 

Turime ieškoti kelio, kaip mokiniui lengviausiu būdu, bet kokybiškiausiai atskleisti per 12 metų sukauptas žinias ir įgūdžius“, – savą požiūrį atskleidė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo tarybos narė N. Naujokienė. 

Literatūrai – išskirtinė vieta 

Nuo 2008 m. lietuvių kalbos ir literatūros egzamine atsisakyta gramatikos užduočių, liko – tik literatūros. Klausiame rajono tarybos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės N. Naujokienės, galbūt tiksliuosius mokslus besiruošiantiems studijuoti abiturientams per egzaminą pakaktų atlikti kalbines užduotis, o literatūra telieka humanitarams? 

„Literatūroje – mūsų tautos istorija, gyvenimas, kultūra, be kurios mes esame žmonės be ateities. Nepakanka gyvenime tiesiog taikyti išmoktas taisykles. Kiekvienas esame veiklos žmogus. Veikdami susiduriame su įvairiais doriniais klausimais. Interpretuodami, analizuodami literatūros kūrinius mokiniai parodo savo vertybines nuostatas, parodo, ką išsineša į gyvenimą. Parodo sau ir kitiems. 

Abiturientai, egzamino metu kurdami rašinius pateiktomis temomis, atskleidžia, kaip jie yra pasiruošę vertinti, analizuoti tai, apie ką kalbama literatūros kūrinyje. Samprotaudami moksleiviai drauge parodo savą požiūrį į šiandien mus supančią aplinką, atskleidžia vidinę patirtį, išreiškia tam tikras moralės nuostatas. Tai sudėtingi dalykai, bet jų mums reikia kasdien“, – kalbėjo vicemerė. 

„Be jokios abejonės, reikia ir tų labai konkrečių, pritaikomų taisyklių, žinių, gebėjimų. Tačiau mes diena iš dienos atsiduriame situacijose, kai tenka priimti vienokius ar kitokius sprendimus vadovaujantis moralės normomis. Teisingai tai padaryti galime tik tada, jei turime kažką prasmingą savy sukaupę: iš savo gyvenimiškos patirties, iš to, ką gavome iš knygų, iš mus supančios aplinkos. Turi nebijoti tai parodyti. Maža to, privalai mokėti tai atskleisti. 

Manau, kad mokyklos suole ruošiantis gyvenimui literatūra ypač svarbi. Ji formuoja žmogaus vidinį pasaulį, emocinius santykius su įvairiais dalykais, vertybines nuostatas. Literatūra labai intensyviai ruošia jauną žmogų gyvenimui bendrąja prasme“, – pridūrė N. Naujokienė. 

Linki deramai pasiruošti 

Vicemerės N. Naujokienės teigimu, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino turinio pokyčiai atskleidžia netgi mūsų pačių nuostatas, viltis ir lūkesčius. Parodo visuomenei, kas kiekvienam piliečiui turėtų būti svarbu, ką abiturientai, baigdami mokyklą, savo širdyse ir galvose turėtų išsinešti į gyvenimą. 

„Aš pritariu tiems ieškojimams, analizei ir po jų sekantiems bendrai apsvarstytiems pokyčiams. Abiturientams norėčiau palinkėti deramai pasiruošti 2014 m. egzaminui. Privalu stengtis išvengti skubos ir bereikalingos įtampos. Šitaip kiekvienas moksleivis galės parodyti savo žinias“, – šiltai šypsodamasi pokalbį baigė N. Naujokienė.

Akvilė KUPČINSKAITĖ, „Kėdainių garsas"