Septynioliktoje neeilinėje Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė” Kėdainių rajono savivaldybei  atstovaus 19 mėgėjų meno kolektyvų,  iš viso 380 dalyvių. Šiandien birželio 29 d. 12.00 val. Daugiakultūriame centre renkasi kolektyvų vadovai. Juos į Dainų šventę Vilniuje išlydės Savivaldybės vadovai.  

Renginiuose sostinėje dalyvaus Kėdainių kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Lankesa“, folkloro ansamblis „Jorija“ ir kamerinis choras „Ave musica“, Akademijos kultūros centro merginų liaudiškų šokių kolektyvas „Austėja“, jaunimo  liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“ ir folkloro ansamblis „Seklyčia“, Kėdainių muzikos mokyklos styginių, pučiamųjų instrumentų orkestrai ir liaudiškų instrumentų ansamblis „Jaugila“, „Ryto“ vidurinės mokyklos jaunučių, jaunimo chorai ir merginų liaudiškų šokių kolektyvas, Truskavos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Vermena“ ir merginų liaudiškų šokių kolektyvas „Vermenėlė“, Krakių kultūros centro folkloro ansamblis „Žiedupė“, Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Volungė“, Labūnavos pagrindinės mokyklos  folkloro ansamblis „Pėdelis“, „Atžalyno“ vidurinės mokyklos merginų choras, „Aušros“ vidurinės mokyklos merginų liaudiškų šokių kolektyvas „Volungė“.

Pasak organizatorių, dainų šventės „Amžių sutartinė“ eitynės turėtų tapti svarbia visos Lietuvos, jos savivaldybių ir kraštų reprezentacija. Kūrėjų sumanymu,  tiesioginė eitynių transliacija neapsiribos vien vaizdais iš Vilniaus gatvių. Žiūrovams bus pristatoma kiekviena savivaldybė. Iki balandžio 30 dienos Dainų šventės organizatoriams buvo pateikti mūsų kraštui būdingi reiškiniai ir žymios asmenybės.  Buvo pasiūlyta filmuotus siužetus rengti apie  Vincą Svirskį ir jo darbus (garsiausias į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas lietuvių kryždirbystės pavyzdys), Kėdainių reformatus intelektualus, lietuviškosios raštijos atstovus, garsinusius miestą kaip lietuvybės bastioną, (Steponas Jaugelis Telega, Samuelis Boguslavas Chylinskis, Samuelis Bitneris ir Tomas Ramza), Mikalojų Daukšą  ir Česlovą  Milošą, Paberžę ir Tėvą Stanislovą (kunigo A. Mackevičiaus kunigavimo ir 1863 m. sukilimo,  piligrimystės, dvasinės atgaivos vietą).

Plėtojant Dainų švenčių tradicijas svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, kurios sudaro sąlygas mėgėjų meno kolektyvų veiklai, skatina ir remia meno kolektyvų koncertinę veiklą, rengia rajono dainų šventes.

Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką ir tautinės kultūros gyvybingumą, puoselėja meilę  Tėvynei ir suburia skirtingas kartas.

Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė yra svarbiausias Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentas.

Tikimasi, kad šių metų liepos 1–6 dienomis Vilniuje vyksiančiuose renginiuose dalyvaus daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių.

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

Daugiau informacijos tinklalapyje http://www.dainusvente.lt/

Informaciją parengė Jorūnė Liutkienė