Šalies žemės ūkio ministras nusprendė, kad šiais metais derlingose mūsų rajono žemėse įrengtų melioracijos sistemų priežiūrai bei remontui pakaks 863 tūkst. litų, nors rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistai teigė, kad, norint patenkinti pačius kukliausius sausinimo sistemų poreikius, reikėtų bent 300 tūkst. litų daugiau.

Pareigas eina patyręs specialistas

Tarnybą palikus Broniui Kontrimui melioraciją kuruojančio specialisto vieta savivaldybėje ilgokai buvo tuščia. Laimei, buvo susigriebta laiku ir šios pareigos, prieš prasidedant darbų sezonui, patikėtos aukštos klasės melioracijos specialistui, hidrotechnikos statybos inžinieriui Vidmantui Servai.

Anksčiau V. Serva užsiėmė individualia veikla ir daugiausia dirbo prie hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos bei kelių remonto projektų.

Pasidomėjus, kuo Žemės ūkio ministerijos specialistai motyvavo mažesnį, nei reikiamą, lėšų skyrimą mūsų rajonui,V. Serva sakė, jog ministerijoje lėšos buvo skirstomos pagal tai, kiek atskiruose rajonuose yra melioruotos žemės, kiek užtvankų, polderių, tvenkinių ir kitų melioracijos statinių. Specialisto nuomone, atskirų rajonų poreikiai nebuvo tinkamai įvertinti, į savivaldybių prašymus buvo atsižvelgta per mažai.

Paklaustas, kuriose vietose bus mažinamos rajono melioracijos darbų programos lėšos, Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyr. specialistas teigė, jog mažiau pinigų teks magistralinių melioracijos griovių priežiūrai. Be to, tikimasi nemažai sutaupyti skaidriai organizuojamų konkursų melioracijos statinių remonto darbams atlikti dėka.

„Jau vyko konkursas techninių projektų, kuriems programoje buvo numatyta skirti 55 tūkst. litų, rengimui. Jam pasibaigus paaiškėjo, kad projektavimo įmonės visus reikiamus projektus parengs už 42 tūkst. litų, tad likusius 13 galėsime skirti kitiems darbams atlikti“, – apibendrino V. Serva.

Platus darbų spektras

Didžiausia rajono melioracijai skirtų lėšų dalis, jei melioracijos darbų programą patvirtins rajono Taryba, teks griovių remonto darbams ir techninei priežiūrai. Tam numatoma išleisti 310 tūkst. litų. Beje, Jaugylos sausinimo sistemos nuvedamojo tinklo ir jo statinių remonto darbų projektas jau parengtas, todėl būtent nuo šio objekto, pasak V. Servos, ir prasidės šiųmetinis darbymetis.

Avarinės būklės hidrotechninių statinių remontui melioracijos darbų programoje numatyta skirti 75 tūkst. litų, o užtvankų ir tvenkinių tvarkymo darbams atseikėti 38 tūkst. litų.

Didelė suma, net 50 tūkst. litų, yra skiriama Juodupio sausinimo sistemos, esančios Pernaravos seniūnijoje, melioracijos griovių remonto ir priežiūros darbams atlikti. Šiomis lėšomis siekiama pagerinti seniūnijoje esančių kaimų gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas bei pagerinti šios vietovės bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę, taip pat sumažinti gyventojų ar kitų subjektų nuostolius dėl blogos vandentvarkos statinių būklės.

Melioracijos darbų programoje taip pat numatytos lėšos valstybei priklausančių tiltų priežiūros ir remonto darbams atlikti bei Vilainių polderio tvarkymui.

Tenkinami gyventojų prašymai

Bene labiausiai gyventojus domina, kaip bus atliekamas valstybei priklausančių drenažo sistemų rinktuvų ir kitų melioracijos statinių remontas pagal žemės naudotojų prašymus.

Iš karto galima pasakyti, kad melioracijos darbų programoje tam yra numatyta 240 tūkst. litų, o darbai bus atliekami visose seniūnijose.

Net aštuonių ūkininkų žemėse melioracijos statiniai bus remontuojami Pernaravos seniūnijoje, septynių – Pelėdnagių, penkių – Dotnuvos seniūnijoje.

Po keturis ūkininkus sutvarkytomis sausinimo sistemomis turėtų džiaugtis Kėdainių miesto, Josvainių, Krakių, Surviliškio ir Vilainių seniūnijose.

Šiek tiek nuskriausti galėtų jaustis Šėtos seniūnijos žemdirbiai, nes čia remonto darbus planuojama atlikti tik Arvydo Rastausko ir Viktoro Ragaišio žemėse, bei gudžiūniškiai, kur drenažas bus tvarkomas tik Vaidoto Žičiaus žemėje.

Iš kitos pusės, galbūt aplink Šėtą ar Gudžiūnus drenažo sistemos veikia be sutrikimų, jei mažai ūkininkų kreipėsi prašydami jas suremontuoti. Jei taip nėra, tai, anot V. Servos, žemdirbiai bet kuriuo metu gali kreiptis į rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyrių dėl valstybei priklausančių sausinimo sistemų remonto.

„Tikimės, kad po konkursų darbams atlikti atsiras papildomų pinigų, kurių dėka galėsime tenkinti naujus ūkininkų prašymus“, – kalbėjo V. Serva.

Dainius Šepetys, „Rinkos aikštės“ korespondentas