Per miesto gimtadienio šventę kėdainiečiai turi unikalią galimybę prisiliesti prie kitaip pateiktos savo krašto istorijos – rugpjūčio 10-ąją 15 valandą Janinos Monkutės-Marks muziejuje kino studija „Mėgėjas“ kvies į kino popietę. 

Gal kas paklaus, kuo tai išskirtina? Ogi tuo, kad „Mėgėjo“ trijulė: Vitolis Laumakys, Adolfas Morėnas, Algirdas Raila, ir kiti užfiksavo tokius vaizdus, kurie vertinami kaip unikalus paveldas ir juos pasirengta pristatyti UNESCO komisijai Vilniuje. 

Apie save „Mėgėjo“ senbuviai neseniai priminė tradiciniuose vasaros kino vakaruose „Ant kalno“, parodę net devynis savo kūrinius, tarp kurių garsioji „Mugė“, skirta Kėdainių gimtadienio 600-osioms metinėms, prieš 42 metus sukurta „Begalinė vaga“ apie pasiruošimą artojų varžyboms, 1980-aisias susukta juosta apie septynerias laidotuves. 

Juostos  keliaus į muziejų

Kėdainiečiai gali didžiuotis turėdami „Mėgėją“, kurio atstovai buvo dažni festivalių laureatai, dalyviai, išmaišę ir užsienį. Studijos istorija truko per keturiasdešimt metų – nuo 1962-ųjų iki 2004-ųjų, kai buvo susukta paskutinė juosta.

„Turime sukūrę netoli 100 kūrinių. Dabar juos skaitmeniname. Iš juostų į skaitmeninį formatą pervertėme 69 filmus, liko – tik 18. Kad viską sutvarkytume, dar prireiks kokių dvejų metų. Dažnai girdime klausimą, kur mūsų darbai atguls? Atsakymas vienas  − originalias juostas gaus Valstybinis archyvas, o pirmines kopijas – Kėdainių karšo muziejus“, – sakė Vitolis Laumakys. 

Nestokojo optimizmo

Kėdainiečiai kino kūrėjai sukūrė nemažai filmų, tačiau juos pamatyti galima gana retai. Kodėl? „Kad mes su savo kūryba nelabai kam įdomūs. Manau, dabar taip užgrūstos žmonių smegenys kasdiene rutina ir mikimauziniais vaizdeliais per televiziją, kad kur čia beeisi ir ką jau bežiūrėsi. Mūsų visuotiniu optimizmu ir lengva ironija persunktų juostų ne daug kam reikia. Mes sukūrėme savotišką metraštį“, – sakė V. Laumakys. 

Kėdainiečius „ant kalno“ su savo kūriniais pakvietę V. Laumakys ir Adolfas Morėnas prisipažino, jog ir šiandien norėtų filmuoti, kurti, tačiau nemato prasmės. 

„Per daug ši veikla išplitusi, visko per daug. Mėgėjai turi neribotas technines galimybes, puikias kameras. Be to, nebelikę diferenciacijos tarp mėgėjų ir profesionalų. Anuomet buvo. Nepaisant to, buvome spaudžiami dirbti kokybiškai“, – sakė V. Laumakys. 

Savo filmuose Kėdainių kinomanai stengėsi pasirūpinti ne tik siužetu, bet ir kinematografija – kinuose panaudojo nuotraukas, kas tuomet buvo visai neįprasta ir kt., be to, kūrėjai rizikavo ir nepaisydami draudimų panaudojo užsienio atlikėjų „Pink Floyd“ dainą filmo garso takeliui. Anot V. Laumakio, dabartiniam jaunam žmogui, kuris kuria kiną, sunku suprasti, ką reiškė kiną kurti tada ir ką reiškia dabar, kai viskas beveik savaime darosi, technikos galimybės didelės. „Viskas mūsų juostose išgyventa, daug laiko ir darbo dėta. Visi filmai brangūs, nes mes gyvenome ir kūrėme viltimi“ ,– sakė žinomas kino kūrėjas. 

Vilija Mockuvienė „Kėdainių mugė“