Kėdainių miesto seniūnija yra Kėdainių rajono centrinėje dalyje. Apima ne tik Kėdainių miestą, bet ir gretimus 24 kaimus ir 3 viensėdžius. Miesto seniūnijos plotas – 4, 4 tūkst. ha. 2007 metais Kėdainių miesto gyventojų skaičius siekė 31 tūkst. 224, o šiandien gyventojų sumažėję iki 28 tūkst. 71. Iš jų 1909 asmenys yra įtraukti į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos sąrašą, kurie prisiregistravę prie rajono savivaldybės.  

Seniūnijoje didžiausia kaimiškoji gyvenvietė yra Keleriškių, kurioje gyvena 385 gyventojai, antroji pagal dydį Lipliūnai – 192 gyventojai, kitose žymiai mažiau, pavyzdžiui, Bartkūniškių – 71 , Kėbonių ir Daumantų – po 47, Pasmilgio – 9, o Novočėbės tik 4.
Miesto seniūnijoje yra įregistruotos 2 kaimo bendruomenės – Keleriškių ir Bartkūniškių. Itin stipriai veikianti ir aktyvi Keleriškių bendruomenė, kuriai vadovauja Stasė Albaitienė bei seniūnaitė Renata Verikienė. Jos abi, anot Kėdainių miesto seniūno Alvydo Kleivos, atstoja miesto seniūną ir puikiausiai tvarkosi savo teritorijose.

A. Kleiva atkreipė dėmesį į unikalų Kėdainių senamiestį, kuris yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas, užimantis 87 ha plotą, kuris yra išsaugojęs istorinius  gatvių tinklų, dailės ir architektūros vertybes, kultūrinį sluoksnį. ,,Mūsų miestu žavisi ne tik kėdainiečiai, bet ir turistai atvykstantys iš kitų miestų, tuo galime džiaugtis ir didžiuotis“,  – teigė miesto seniūnas.  

Labiausiai matomas
Miesto seniūnas A. Kleiva nuoširdžiai prisipažino, kad su visais rajono seniūnijų seniūnais sutaria draugiškai, nesijaučia, kuris yra didesnės ar mažesnės seniūnijos vadovas. A. Kleiva neslėpė, jog jis norėtų bent kuriam laikui pasikeisti pavyzdžiui su Gudžiūnų, kurioje apie 2 tūkst. gyventojų ar kitos seniūnijos seniūnu. Nors miesto seniūnas puikiai supranta, kad kiekviena seniūnija turi specifinių savitumų, tarkim, kaimiškųjų seniūnijų plotai dideli, reikia nuvažiuoti kone 30 kilometrų, kad pasiektum atokiausią seniūnijos kraštą, o mieste – atstumai mažesni, todėl rajono seniūnijų negalima lyginti su miestu.
,,Jaučiu ir suprantu, kad mano ir visos seniūnijos darbas labiausiai matomas ir stebimas tarsi per padidinamąjį stiklą. Kiekvienas menkniekis baksnojamas pirštu. Pavyzdžiui, vieną sekmadienį pravažiavau ,,vizitacijai“ per miestą, visur gražu, švaru, o po pietų pakilo vėjas, iš įvairiausių pakampių ir patvorių pripūtė popiergalių, lapų, polietileno atplaišų, todėl švaros neliko nė kvapo. Įsivaizduokit, kad reikia du kartus pravažiuoti miestą, kad galėtum užtikrinti tvarką“,  – sakė miesto seniūnas, šmaikščiai savo darbą sulyginęs su gydytojo, kuris vizitacijai ateina pas ligonį iš ryto ir po pietų – pasižiūrėti, kokia jo sveikata bei kaip jis jaučiasi. 

Skambučiai ir naktį
Būna, kad telefono skambutis seniūną pakelia ir naktį. Paskutinis toks buvęs iš Ramybės gatvės, kuomet iš miego pakeltam seniūnui buvo pranešta: ,,Mes skęstam“. Nors iš vakaro seniūnas buvo skambinęs į ,,Kėdainių vandenų“ dispečerinę, bet namas pagalbos nesulaukė. Tuomet paryčiais buvo pranešta seniūnui, kuris pats turėjo paskambinti, kad užsikimšusi kanalizcija ne pačiame name, bet prie namo esančiame šulinyje, todėl pradėjo semti rūsius.

Seniūno teigimu, tai tik vienas pavyzdys, kaip be seniūno įsikišimo nebuvo sutvarkyti net tokie, atrodo, kasdieniniai gedimai. Jo nuomone, draugiškai turi dirbti ir reaguoti visos tarnybos.

Kiekvienas laikmetis – su savo darbais
Kiekvienas metų laikas ateina su specifiniais metų darbais ir rūpesčiais. Pasak seniūno, jei braižytume darbų kreivę, priklausomą nuo metų laiko, mieste ji beveik tokia pati – nei kyla, nei leidžiasi, nuolat yra visokių darbų. Pavasaris prasideda miesto žaliųjų plotų apželdinimu, gėlynų laistymu. Jei vasara būna lietingesnė, žolę tenka šienauti porą kartų per savaitę. Nors šią paslaugą seniūnija perka, bet vis tiek turi nuolat sekti ir žiūrėti bei reikalauti, kad prižiūrimi plotai būtų gražūs. Visi darbai nuveikiami padedant ir talkininkams, ypač mokiniams. Pavyzdžiui, M. Daukšos pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su mokytojais tvarko ne tik savo teritoriją, bet prižiūri ir S. Dariaus ir S. Girėno parkelį, M. Daukšos ąžuolą. Pastovūs talkininkai ir ,,Ryto“ vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojais. Jau su jais sutarta, kad balandžio 19 dieną bus organizuojama didžiulė talka.

Kiekvieną pavasarį apie 200 mokinių sutvarko ir išblizgina Gegučių parkelį, o rudenį juo pasirūpina seniūnijos darbuotojai, o štai ,,Atžalyno“ gimnazija padeda tvarkyti Vytauto parkelį. Jau rengiami talkų planai, sudaromi grafikai, skirstomi tvarkymo plotai.

Balandžio mėnesį visų įstaigų ir organizacijų vadovai gauna raginimus su prašymais, kad susiderintų su miesto seniūnija, kurią dieną planuojamos talkos, nes seniūnija parūpina transportu, įrankiais, šiukšlių maišais, kad viskas būtų sutvarkyta iki gegužės pradžios. Žinoma, daug dėmesio skiriama ir kasmetinei talkai ,,Darom“. Ji šiais metais planuojama balandžio 21 dieną.

Rudenį, prasidėjus šalčiams ir slydmečiui, pasirodžius sniegui, kiekvieną dieną, taip pat ir naktį, ypač prasidėjus plikledžiui, būtina nuolatinė miesto važiuojamųjų kelio dangų priežiūra, šaligatvių, kelkraščių, pėsčiųjų takų, nuokalnių, laiptų, bei kitų vietovių tvarkymas. Tai reikalauja didelių pastangų ir savaime aišku – kaštų.

Iš viso seniūnijos prižiūrimo miesto plotas – apie 2670 ha. Tačiau dar reikėtų pridėti ir kaimo prižiūrimą teritoriją.

Laukia jubiliejiniai miesto metai
Miesto gėlynus prižiūri firma, laimėjusi savivaldybės skelbtą konkursą. Šiemet Kėdainių laukia jubiliejinis gimtadienis – 640 metų, todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas miesto šventei, kurios paruošiamieji darbai jau dabar vyksta. Būtina, kad mieste būtų pastatytos naujos šiukšliadėžės.  Vienus suoliukus ketinama pakeisti, kitus perdažyti, taip pat perdažyti tiltų turėklus, įvairias atramines miesto tvoreles, išpuoselėti miesto parką. Jau dabar parkas įgauna kitą įvaizdį – pastaruosius du mėnesius žmonės darbuojasi šiame parke, kadangi ten vyks pagrindiniai šventės renginiai – iki minareto baigiamos išpjauti medžių atžalos, parko teritorijoje vyko upės valymo darbai. Kėdainiečiai pamėgo parką, kurio plotas – 46 ha, jis yra valstybės saugomas, labai senas, todėl miestiečius seniūnas perspėja, jog pučiant stipriam vėjui, parke geriau nesilankyti.
Netrukus verslininkas Ruslanas Linevas atidarys dviračių sezoną – nemokamai jis ir vėl nuomos miestelėnams dviračius.

Miesto gyventojai – itin reiklūs
Kaip pastebi seniūnas, miesto gyventojai itin reiklūs – pamatę numestą šiukšlę ar kitokią netvarką, tuojau pat skambina seniūnui. A. Kleiva pripažino, kad nereaguoti negali. Gerai, kai žmonės savo iniciatyva pjauna krūmus, leidimo nereikia šalinant iki 8 cm storio krūmus, tačiau apmaudu, kai čia pat sukraunamos šakų krūvos. Seniūnija norėtų, kad būtų informuojama apie tokius nuveiktus darbus, tuomet operatyviai būtų visa tai išvežama. Negalima tokių šakų ir kitų žaliųjų ,,atliekų“ dėti ir prie konteinerio. Yra pavyzdžių, kai labai gražiai tvarkosi daugiabučių namų bendrijos, ,,užsikrečia“ viena nuo kitos, nemažai mieste yra ir ,,Gražiausiai tvarkomos aplinkos“ konkursų laimėtojų, kurie paskatinami ir premijomis. Seniūnas prašo ir kitų daugiabučių namų gyventojų nelaukti, kad atvažiuos seniūnas ar seniūnijos žmonės, jog išravėtų šalia namo esantį gėlių darželį, pasodintų gėlių ar išgrėbtų  iš gyvatvorės šiukšles. ,,Turėtų patys gyventojai nesėdėti ir pro langus nežiūrėti, bet išeiti į savo namo kiemą, pakvėpuoti grynu oru ir patiems pasitvarkyti“,  – ragino seniūnas.

350 litų už 16 val. darbo?
Beveik visi darbai seniūnijoje atliekami pasitelkus žmones, dirbančius viešuosius darbus. Antrajam ketvirčiui įvairiems darbams yra skirti 28 žmonės. Vasaros laikotarpiu žmonių viešiesiems darbams skiriama mažiau, o rudenį, prasidėjus lapų tvarkymui, būna net apie 40 talkininkų. Viešuosius darbus dirba žmonės, kurie yra atsiųsti iš Darbo biržos, nes yra sudaryta trišalė sutartis su savivaldybe, seniūnija ir Darbo birža.

,,Aišku, ateina įvairaus kontingento, bet ne taip, kaip  kaimiškose seniūnijose, mes turime iš ko pasirinkti ir renkamės, kadangi bedarbių skaičius yra didelis ir mes nesitaikstome su tais, kurie nenori dirbti ar kažkokiu būdu išsisukinėja – mes tuoj pat tokius keičiame į kitus. Be šių žmonių seniūnijoje darbuojasi žmonės, kurie turi atidirbti už socialines pašalpas – po 4 valandas per dieną, iš viso 16 valandų. Jiems skiriamos konkrečios užduotys, o jas atlikus, miesto priežiūros inspektorius priima darbus. Yra tokių, kurie nenori dirbti, tokiems žmonėms teikiami tik maisto talonai, o piniginių išmokų jie negauna. Tokių žmonių seniūnijoje per mėnesį būna nuo 12 iki 20.

Socialinių pašalpų gavėjų daugėja, tačiau mes nieko negalime padaryti, nes tokie yra įstatymai. Manyčiau, kad rajono Tarybai reikėtų spręsti klausimą dėl didesnio darbo valandų skaičiaus, nes gauti 350 litų už 16 darbo valandų yra pernelyg geras uždarbis. Tokių atlyginimų niekur nėra. Suprantama, jie dirba ne už šiuos pinigus, juos valstybė remia, kad jie išgyventų, tačiau vis tiek, jie turėtų dirbti daugiau. Paprasčiausiai, tai piktina tuos žmones, kurie sąžiningai dirba kiekvieną dieną po 8 val. tegaudami minimumą,“ – savo nuomonę dėstė miesto seniūnas, pastebėjęs, kad pastaruoju metu žmonės yra pripratę bei išlepinti, kad tik jiems duotum, o jie nesistengia tai atlyginti savo darbu, nes supranta, kad lengviausia yra gauti.

Darbo diena prasideda anksčiau
Paklaustas, kada prasideda jo darbo diena, seniūnas sako, jog vasarą ji prasideda 6 val. ryto, kuomet atsikėlęs apvažiuoja miestą, nes savo akimis pamačius galima įvertinti, kokia yra situacija, kokie darbai turi būti numatyti. Būna taip, kad kitos dienos darbus seniūnas planuoja popietiniu ar vakariniu apvažiavimu po miestą. ,,Tokia vizitacija būna kiekvieną dieną – tiek žiemą, tiek vasarą. Tačiau neretai rytojaus dieną situacija pasikeičia iš esmės dėl oro sąlygų, būna ir žmonių skambučių, pasitaiko ir bėdų bei problemų, kuomet keičiasi planai, nes darbus tenka vykdyti ,,kitame fronte“ – sako A. Kleiva.

Seniūnui patys maloniausi momentai būna tuomet, kai žmogus atvykęs iš kito Lietuvos krašto arba dar geriau, kai pats seniūnas būdamas kitame mieste išgirsta, kad Kėdainiai – labai gražus miestas.
,,Dėl tokių akimirkų ir verta stengtis“, – sakė seniūnas.

Laiku ir kokybiškai
Visiems akivaizdu, kad Kėdainiuose verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, kone kiekvieną dieną kažkur kažkas vyksta. Kultūrinis gyvenimas neužmirštas ir kaimo bendruomenėse. Rašydamos projektus ir juos laimėdamos, išvažiuoja netgi į keliones, kaip pavyzdžiui, Keleriškių bendruomenė.

Miesto seniūnas gyrė Lipliūnų bendruomenės, kuri veikia prie Keleriškių, veiklą. O mieste vykstančios šventės labiausiai matomos, kurias organizuoja Kultūros centras, rajono savivaldybė. ,,Mums svarbu, kad ne tik sklandžiai vyktų džiugūs renginiai, bet kad po švenčių viskas būtų operatyviai sutvarkyta ir, kad ta teritorija atrodytų taip, kaip nieko nebuvę“,– sakė pašnekovas.

Pasidomėjus, kokiu principu A. Kleiva vadovaujasi savo darbe, šis atsakė, jog penktus metus dirbant miesto seniūnu labai praverčia ankstesnių darboviečių patirtis.

 ,,25 – erius metus esu dirbęs agronomu, todėl manyje jau įaugęs reiklumas, ypatingai sau, o tai turbūt mato ir kiti, jei kartą nutarta kažką padaryti, negali būti nepadaryta, svarbu – nesikartoti, nes jei prie to paties klausimo sugrįžtume kelis kartus, negalėtume dirbti kitų darbų. O darbai turi būti nuveikti greitai ir kokybiškai. Bet kuriame darbe šitos savybės turi būti pačios svarbiausios“, – pažymėjo Kėdainių miesto seniūnas.     

A. Raicevičienė, „Kėdainių garsas“