Sėdimas gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas darbe ir mažas fizinis aktyvumas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Priežasčių, dėl kurių suaugę gyventojai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, gali būti pačių įvairiausių: asmens sveikatos būklė ir amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, geografinė padėtis, fizinė aplinka, fizinė bei psichinė negalia, psichologinės problemos ir t. t.

Bendram fiziniam aktyvumui padidinti tinka pati paprasčiausia veikla: vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu ar kita mechanine transporto priemone, o ne vairuoti automobilį, lipti laiptais, o ne keltis liftu ar eskalatoriumi, trumpinti laiką, praleidžiamą pasyviai sėdint namuose ar darbo vietose, bendruomenėse organizuoti ilgalaikes, nemokamas fizinio aktyvumo veiklas ir pan. Kaip žinoma, žmogaus bendrasis fizinis aktyvumas matuojamas sudedant visą fizinį aktyvumą, vykstantį keturiose gyvenimo sferose: laisvalaikio, profesinėje (jei asmuo dirba), namų ruošos ar ūkio, mobilumo (arba transporto), pridedant ir sportą – profesionalų, mėgėjišką ar laisvalaikio.

Lipimas laiptais daugumai žmonių yra prieinama, natūrali, gerai įvaldyta, nereikalaujanti papildomo laiko ir lėšų fizinė veikla, kurią galima sėkmingai kultivuoti kasdieniame gyvenime, siekiant padidinti bendrojo fizinio aktyvumo lygį ir suteikti papildomos naudos sveikatai.

Moksliniuose straipsniuose paprastai analizuojamos dvi lipimo laiptais aukštyn strategijos – lipimas vienu žingsniu per vieną laiptelį arba lipimas vienu žingsniu per du laiptelius – ir išmatuojamas šių lipimo būdų energijos sąnaudų skirtumas. Nustatyta, kad lipant laiptais aukštyn per vieną laiptelį, sunaudojama 8,5±0,1 kcal/min, o lipant per du laiptelius – 9,2±0,1 kcal/min. Nors tyrimo rezultatai rodo, kad lipant per du laiptelius suvartojama daugiau energijos, tačiau lipimas per vieną laiptelį yra energiškai vertingesnis norint išeikvoti kuo daugiau kalorijų per visą lipimo laiptais laiką, todėl, siekiant padidinti energijos sąnaudas ir suminį fizinį aktyvumą, yra geriau taikyti vieno žingsnio ir vieno laiptelio strategiją. Kaip ir vaikštant, lipant laiptais nereikia jokios specialios įrangos, lipimas yra laisvai prieinamas beveik visiems gyventojams. Tačiau, kitaip nei vaikščiojimas, lipimas laiptais yra fiziologiškai intensyvi fizinė veikla, jai reikia maždaug 8,6 karto daugiau energijos sąnaudų nei ramybės būsenoje, o lauke sunaudojama dar daugiau – apie 9,6 METs. Tyrimų rezultatai rodo, kad bendrosios energijos sąnaudos lipant laiptais yra 8,6–9,6 METs, o leidžiantis laiptais žemyn – 2,9–3,2 METs, t. y. lipant laiptais aukštyn išeikvojama 2–3 kartus daugiau energijos nei leidžiantis.

Lipimas savaime naudingas antsvorio turintiems asmenims – įveikdami gravitacijos jėgą jie atlieka didesnį darbą nei normalaus svorio asmenys, todėl reguliarus papildomas lipimas laiptais galėtų padėti jiems kontroliuoti svorį. Visgi, be daugelio privalumų, lipimas laiptais kartais gali ir sumažinti fizinį aktyvumą: netinkamos konstrukcijos ar pasvirimo laiptai gali būti kliūtis vaikščioti vyresnio amžiaus ir prastesnės sveikatos žmonėms, kurių pagrindinė fizinė veikla yra vaikščiojimas lauke.

Įvairių šalių moksliniai tyrimai patvirtina, kad suaugusieji yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, todėl lipimas laiptais yra tinkamas ir svarbus fizinio aktyvumo skatinimo būdas. Skatinimas rinktis laiptus, o ne eskalatorių ar liftą, yra vienas svarbesnių visuomenės sveikatos stiprinimo tikslų, siekiant padidinti gyventojų fizinį aktyvumą kaip būtiną kasdienio gyvenimo sudėtinę dalį.

Parengė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Simona Skorupskienė

Šaltinis: Remigijus Zumeras. Lipimas laiptais – naudinga kasdienė fizinė veikla. Slauga Mokslas ir praktika. 2023 T. 4. Nr. 3 (315).