Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia 2022 m. Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame įvertinama savivaldybių finansinė padėtis ir investicinė aplinka pagal 2021 m. duomenis. Lietuvos savivaldybių indeksas leidžia gyventojams bei politikams palyginti savo savivaldybę su kaimyninėmis bei kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis ir, svarbiausia, atveria kelius gerinti padėtį – tvarumo link.

Savivaldybių indeksu siekiama aprėpti pagrindinius rodiklius, matuojančius viešųjų finansų savivaldybėse būklę bei pokyčius. Pirmiausia yra vertinamas savivaldybės biudžetas. Matuojamas savivaldybės skolos lygis ir stebima, kaip savivaldybė valdo savo skolą ir laikosi įstatymo nustatytų tvarumo rodiklių. Taip pat atsižvelgiama į savivaldybės surenkamų savarankiškų pajamų dydį bei vykdomus vidaus sandorius. Aukšti skolos santykio su prognozuojamomis pajamomis, vykdomų vidaus sandorių lygiai ir didėjanti priklausomybė nuo valstybės dotacijų rodo augančią riziką savivaldybės valdomo biudžeto tvarumui. Antra, indekse vertinamas savivaldybių indėlis kuriant palankią aplinką investuotojams ir verslo plėtrai. Į vertinimą yra įtraukiamas materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų, verslo liudijimų bei statybos leidimų skaičius, grynosios gyventojų migracijos savivaldybėje rodikliai. Itin svarbus yra lyginamasis tyrimo aspektas.

Indekso dėka savivaldybės turi galimybę pamatyti, kaip pagal tuos pačius rodiklius jos atrodo tiek regioniniame, tiek nacionaliniame kontekste. Rodiklių reikšmės atspindi, kokiose srityse savivaldybė pasirodo geriau ar blogiau už kitas. Atitinkamai paaiškėja sprendimai, kurie yra būtini užtikrinant tvarius viešuosius finansus. Savivaldybių pareiga yra užtikrinti kuo geresnę mokestinę aplinką, panaikinti barjerus, trukdančius naujoms įmonėms žengti į rinką, o veikiančioms įmonėms – užtikrinti veiklos tęstinumą ir plėtrą.

Taigi, aukštais balais įvertinamos savivaldybės, kurios:

• yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų;
• efektyviai valdo skolą ir laikosi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio

įstatymo nustatytų reikalavimų;

• mažina vykdomus vidaus sandorius arba jų nevykdo;
• sudaro sąlygas materialinių ir užsienio investicijų augimui;
• sklandžiai ir greitai išduoda statybos leidimus;
• sudaro sąlygas gyventojų savarankiškai veiklai ir verslumui.

Nuo išvardintų veiksnių priklauso savivaldybės gebėjimas efektyviai valdyti turimus išteklius ir veikti jų ribose, neprisiimant nereikalingų funkcijų ir paliekant jas privačioms įmonėms bei nevalstybinėms organizacijoms, kurti konkurencinę aplinką bei užtikrinti palankias sąlygas vartotojams gauti kokybiškas paslaugas. Savivaldybės, kurios Lietuvos savivaldybių̨ indekse pasižymi aukštesniu įvertinimu, yra finansiškai tvaresnės.

Tarp mažųjų savivaldybių Kėdainių rajonas Lietuvos savivaldybių indekse pagal finansinį tvarumą ir investicinę aplinką (turėdamas 49 balus) kartu su Širvintų ir Jonavos rajonu dalijasi 11-13 vietas.

Ypač džiugina rodikliai pagal Tiesiogines užsienio investicijas (TUI). Ši tyrimo dalis rodo, kad Kėdainiai tarp mažųjų savivaldybių kartu su Mažeikių ir Švenčionių rajonais pasirodė  geriausiai. Šio trejeto (TUI) vienam gyventojui 2021 metais vidutiniškai siekė 8000 eurų.

Analizuojant mažųjų savivaldybių Grynosios migracijos pokyčius pastebima, kad geriausius rodiklius pasiekė Kėdainių rajono savivaldybė, joje atvykstančių gyventojų skaičius padidėjo 15 kartų palyginti su 2020 metais.

Visą Lietuvos savivaldybių̨ indeksą 2022: savivaldybių finansinis tvarumas ir investicinė aplinka galite rasti ČIA.