Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame buvo išskirti šeši didieji miestai ir 54 mažosios savivaldybės. Šiame reitinge Kėdainių rajono savivaldybė užima aštuntą vietą.

2015 metais buvusi keturioliktoje vietoje šiemet mūsų savivaldybė pakilo per šešias pozicijas. Kėdainių rajono savivaldybė surinko 67 balus iš 100 ir užima 8 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių.

Mūsų rajone geriau įvertintos beveik visos sritys, tačiau didžiausia pažanga pasiekta „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ rodiklių grupėje. „Turto valdymas“ bei „Investicijos ir plėtra“ taip pat pasižymėjo didesniu balų kiekiu.

„Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityje 2015 m., lyginant su 2014 m., gerėjo beveik visi rodikliai. Sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (5,4 proc. → 4,2 proc.), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (7,1 proc. → 4,1 proc.), bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (8,3 proc. → 7,7 proc.), ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (24,3 proc. → 19,3 proc.).

Sparčiausiai iš mažųjų savivaldybių Kėdainiuose mažėjo socialinės rizikos šeimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų. Suprantama, prie gerėjančios socialinės aplinkos prisidėjo palankios sąlygos verslui ir investicijoms.

Kėdainių rajono savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos augo itin sparčiai (4 935 EUR/gyv. 2013 m. → 5 408 EUR/gyv. 2014 m.).

Geriau tvarkomasi ir su savivaldybės nuosavu turtu. 2015 m. parduotų nuosavų pastatų ir patalpų plotas beveik tris kartus viršijo 2014 m. parduoto NT plotą, o nenaudojamo nuosavo NT, savivaldybės teigimu, visai nebuvo.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Tyrimo rezultatai kasmet patvirtina, kad laisvė veikti yra pagrindinė gerovės prielaida, todėl indekse geriau vertinamos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius bei veikia skaidriai.

Lietuvos savivaldybių indekso rezultatai parodė, jog tos savivaldybės, kurios pasižymi aukštesniu įvertinimu, yra geriau ekonomiškai išsivysčiusios. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog ekonominę laisvę didinantys sprendimai padeda pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę. 

Sudarant savivaldybių indeksą buvo siekiama aprėpti pagrindines veiklos kryptis, kuriančiomis ekonominę laisvę bei formuojančiomis bendrą laisvės supratimą. Pirma, matuojama, kaip savivaldybė veikia gyventojo atžvilgiu. Vertinama, ar sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams (kas savo ruožtu užtikrina žemesnes kainas vartotojams).

Taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos sritis, kuriose vertinamos savivaldybės sudaromos sąlygos privačiam sektoriui bei konkurencijai.

Antra, indekse vertinamas savivaldybės indėlis kuriant palankią aplinką investuotojams ir verslo plėtrai. Taigi, aukštais balais vertinamos tas savivaldybės, kurios:

• taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;

• savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;

• mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;

• efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;

• atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;

• savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;

• mažina administracinę ir biurokratinę naštą. Apibendrinant, indeksas matuoja ekonominę laisvę Lietuvos savivaldybėse.

Ekonominę laisvę savivaldybėse tirti yra svarbu, nes tokiu būdu identifikuojami svarbiausi gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Tiriami tiek tie veiksniai, kuriems savivaldybė savo sprendimais daro tiesioginę įtaką, tiek tie, kurie pasireiškia kaip šių sprendimų pasekmė. Pavyzdžiui, nustačius žemus mokesčių tarifus, pritraukiama daugiau investicijų. Itin svarbus tyrimo aspektas – lyginamasis. Indekso dėka savivaldybės turi galimybę pamatyti, kaip pagal tuos pačius rodiklius jos atrodo tiek regioniniame, tiek nacionaliniame kontekste.

Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją