Lietuvos Respublikos Seimas atskirais nutarimais 2019-uosius paskelbė atmintinais metais: Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo, Jėzuitų misijos Lietuvoje, Lietuvos šaulių sąjungos, Pasaulio lietuvių, Vietovardžių, Žemaitijos, Laikinosios sostinės atminimo, Juozo Naujalio, Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos, Juozo Tumo-Vaižganto ir Jono Žemaičio-Vytauto metais.

Valstybės ar savivaldos lygmeniu priimami politiniai ir administraciniai sprendimai, kuriais bandoma formuoti, reglamentuoti ir įgyvendinti Lietuvos istorinės atminties politiką.

Tiesa, valstybei, tautai, piliečiams ir kultūrai svarbūs įstatymai ar kiti teisės aktai nėra itin nuoseklūs ir kryptingi. 2012–2015 m. buvo bandyta reglamentuoti Tautos istorinės atminties įstatymą, bet liko tik koncepcija. Turime Atmintinų dienų įstatymą (1997 m., išskiria svarbesnes Lietuvos istorijai datas), Seimo nutarimą apie Atmintinų metų nustatymo tvarką (2017 m., aptaria iškilių asmenybių jubiliejinių sukakčių ir atminties kultūros aktualinimo principus), kultūros ministras patvirtino Valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepciją (2018 m., nustato atmintinų metų atrankos ir skelbimo kriterijus). 2017 m. Seime sudaryta Valstybės istorinės atminties komisija.

Tikėtina, kad nesiorientuosime į atsitiktines iniciatyvas, bet kursime modelį ir ne kaip prievolę įgyvendinsime tai, kas skatina visuomenės savimonę ir išgrynina tapatybės raišką.

Dažnokai nuo mūsų požiūrio ir prioritetų, paabejojimo, entuziazmo ar perdėto sureikšminimo priklauso, kaip reaguojame į valstybės mastu paskelbtus atmintinus metus, kaip paminime žymių asmenų, istorinių įvykių ar kultūros reiškinių sukaktis, kaip aktualiname išskirtinių vietų svarbą. O kai vienais metais pasipila jubiliejų virtinės, tada neretai žvalgomės į gyvenamąją erdvę, reaguojame į šiandienos aktualijas. Pagaliau, tegul ir banalokai skambės, savivaldybės mastu prasminga komponuoti ir savus iškiliausių asmenų, įvykių, reiškinių ir atmintinų vietų sąrašus, įamžinimo ir paminėjimų prioritetus bei gaires.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinių įvykių, kultūros reiškinių, vietų ir žymių asmenų svarbą ir jubiliejines sukaktis, atskirais nutarimais 2019-uosius paskelbė atmintinais metais: Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais, Jėzuitų misijos Lietuvoje metais, Lietuvos šaulių sąjungos metais, Pasaulio lietuvių metais, Vietovardžių metais, Žemaitijos metais, Laikinosios sostinės atminimo metais, Juozo Naujalio metais, Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos metais, Juozo Tumo-Vaižganto metais ir Jono Žemaičio-Vytauto metais.

ISTORINIAI ĮVYKIAI

Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai

1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Seimo sprendimu siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą.

Dokumente pabrėžiama Nepriklausomybės kovų reikšmė tęsiant ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą okupacijų metais ir siekiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, puoselėjant krašto apsaugos savanorių tradicijas. Tikima, kad Nepriklausomybės kovų istorija yra svarbi ugdant pilietinę visuomenę, skatinant jos patriotiškumą.

KULTŪROS IR SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ SUKAKTYS

Jėzuitų misijos Lietuvoje metai

2019-aisiais sukanka 450 metų, kai Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu Lietuvoje 1569 m. įsikūrė Jėzaus draugija (jėzuitai). Dokumente primenama, kad Lietuvos jėzuitai 1570 m. įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, kuriai 1579 m., Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui išdavus Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o popiežiui Grigaliui XIII išleidus bulę, buvo suteiktas universiteto statusas; šis vyksmas padėjo pamatus institucinio Lietuvos švietimo sistemai.

Seimo nutarimu numatyta įvertinti iškilių jėzuitų nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, norima paremti Lietuvos jėzuitų socialinį dialogą, kuriuo siekiama plėtoti švietimo, mokslo, kultūros ir socialinę veiklą.

Lietuvos šaulių sąjungos metai

2019 m. birželio 27 d. sukanka 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo. Seimo nutarimu siekiama pabrėžti Lietuvos šaulių sąjungos svarbą Nepriklausomybės kovose, indėlį stiprinant Lietuvos saugumą, puoselėjant savanorystės tradicijas ir skatinant patriotiškumą.

Atmintinais metais norima pagerbti šios sąjungos narių, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose ir tremtyje, atminimą, deramai įvertinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklą.

Pasaulio lietuvių metai

2019 m. birželio 14 d. sukanka 70 metų, kai Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė Lietuvių Chartą, kuria buvo įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė. Seimo nutarime pabrėžiama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla nuo 1949 m. lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse buvo svarbi atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir integruojantis į Europos Sąjungą, kitas saugumo, kultūros organizacijas, bendruomenė prisidėjo kuriant šiuolaikinę modernią Lietuvos valstybę.

Taip pat regimas išskirtinis Pasaulio lietuvių bendruomenės vaidmuo šiuolaikinės Lietuvos diasporai (ją sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių). Seimo informacijoje apie nutarimą primenamos Seimo nario Stasio Tumėno formuluotės apie šių atmintinų metų siekius: sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams palaikyti kokybiškai naujus ryšius su užsienio lietuviais, jų bendruomenėmis; ugdyti istorinę sąmonę ir plėsti istorinį žinojimą; skatinti tautinės tapatybės apmąstymą, sklaidą ir įprasminimą; palaikyti lituanistinį švietimą, lietuviškos kultūros tąsą, kultūros paveldo perėmimą ir šiuolaikinį jo interpretavimą; telkti Lietuvos diasporą veiklai, kuri reikšminga Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui.

ATMINTIES VIETOS. ERDVIŲ IR LAIKOTARPIŲ JUNGTYS

Vietovardžių metai

Seimo nutarime konstatuojama, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija.

Dokumente pabrėžiama, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.

Žemaitijos metai

2019-aisiais bus minimos 800-osios metinės, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos vardas: Ipatijaus kronikoje (dar vadinamoje ir Voluinės kronika), aprašant Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį 1219 m., tarp sutarties sudarytojų yra ir du žemaičių kunigaikščiai – Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas.

Seimo nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė XIII–XIV a., kai formavosi Lietuvos valstybė ir kitos valstybės ar jų dariniai Baltijos jūros rytų pakrantėse, nes tuo laikotarpiu Vokiečių ordinas stengėsi nukariauti kuršių ir prūsų gentis. Pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu (nuo pirmojo kryžiaus žygio į Lietuvą iki Melno sutarties), 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės (1236 m.) ir Durbės mūšiuose (1260 m.), užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Seimo nutarime akcentuojamos dar dvi datos: 1413 m. Žemaitijos krikštas, kuris užbaigė tūkstantį metų (313–1413 m.) trukusį krikščioniškosios Europos formavimąsi; kristianizacijos istorijoje ypatingas „Žemaičių skundas“ Konstanco visuotiniame bažnyčios susirinkime 1415 m., nes tai lėmę viduramžių krikšto sklaidos pokyčius nuo užkariavimų iki nuostatos „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“.

Seimas sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Laikinosios sostinės atminimo metai

Sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas 1919–1939 m. de facto tapo laikinąja sostine (ir iki šiol yra simboliškai taip vadinamas) ir svarbiausiu Lietuvos miestu, čia 1920 m. susirinko Steigiamasis Seimas, buvo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta. Todėl Seimo nutarime išskiriamas Kauno ir jo istorijos vaidmuo Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos bei demokratinės valstybės tęstinumui ir Lietuvos valstybės atkūrimui.

Dokumente pabrėžiama, kad Kaunas du dešimtmečius nepriekaištingai atliko Lietuvos valstybės įtvirtinimo diplomatines funkcijas, čia formavosi moderniosios Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos ir stiprėjo tautinės tapatybės suvokimas, susiformavo Europoje jau pripažintos modernizmo architektūros tendencijos, kurių neabejotina įtaka išlieka ir šiuolaikinei Lietuvos architektūrai bei kultūrai.

ASMENYBIŲ JUBILIEJAI

Juozo Naujalio metai

2019 m. balandžio 9 d. sukanka 150 metų, kai gimė Juozas Naujalis (1869–1934) – lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas, vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų.

Seimo dokumente pabrėžiama išskirtinė J. Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaka Lietuvos muzikai, chorų sąjūdžio istorijai, pedagogikai, muzikinės spaudos leidybai, taip pat išskiriamas J. Naujalio indėlis į tautinės savimonės ir tautinės tapatybės formavimą, tautos žadinimą, patriotinių jausmų ugdymą savo kūryba ir veikla, išauginant vargonininkų-chorvedžių, kompozitorių ir muzikos pedagogų kartą.

Seimo sprendimu siekiama paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis J. Naujalio kūrybiniu palikimu, kaip tautinės lietuvių muzikos simboliu, kuris aktualus šių dienų žmogui ir valstybei.

Lietuvos tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos metai

2019 m. sukanka 100 metų, kai 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos valstybės tarybos buvo priimta nauja Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis tądien buvo išrinktas pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona (1874–1944). Seimo nutarime akcentuojamas A. Smetonos indėlis atkuriant Lietuvos valstybę ir jo pirmininkavimą Lietuvos tarybai.

Juozo Tumo-Vaižganto metai

2019 m. rugsėjo 20 d. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės (1869–1933). Nutarime pabrėžiama, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.

Jono Žemaičio-Vytauto metai

Kovo 15 d. sukanka 110 metų, kai gimė Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) – su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos vadovas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, faktiškai 1949–1954 m. ėjęs Respublikos Prezidento pareigas (tai pripažinta 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracijoje).

Dokumente pabrėžiamas Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarba kovojant su sovietų okupacija, išskiriama Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija (taigi 2019-aisiais sukanka 70 metų) kaip konstitucinės reikšmės dokumentas, kuris užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą. Visa tai susiję ir Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadu ir organizatoriumi, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriumi Jonu Žemaičiu-Vytautu.

Parengė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistas Rytas Tamašauskas