Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais; Sąjūdžio metais; Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metais; Lietuvos skautų judėjimo metais; Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais; Simono Daukanto metais; Vydūno metais; Adolfo Ramanausko-Vanago metais; Tėvo Stanislovo metais.

Diskutuodami dėl šių pasirinkimų ar akcentų, tai galime priimti kaip grupės žmonių inicijuotas akcijas. Tačiau ir tokie pranešimai ar kvietimai nebūtinai tampa iššūkiais, nes ragina telktis bendraminčius. Puoselėdami atminties kultūrą, galime ne tik pažodžiui priimti praeities reikšmes, bet jas permąstyti, susieti su savo laikmečio kontekstais, vertybėmis, konkrečiomis erdvėmis, asmeniniais potyriais. Istorijai ir kultūrai galime suteikti naujos gyvybės, dėl pakitusių vietos ir laiko realijų galime kurti savo patirtines sampratas ar net mitus.

Yra rengiamos arba jau parengtos paskelbtų metų programos, joms įgyvendinti numatomos lėšos valstybės biudžete. Taip dar kartą išskirtiniu dėmesiu susitelkiama ties lemtingais Tautos ir Valstybės įvykiais ar reiškiniais, iš dalies aktualizuojamos asmenybės ir jų darbai, įamžintos atmintinos vietos ne tik iškyla krašto panoramoje, bet ir sustiprina mūsų dvasią.

Pagal Seimo nutarimus apžvelgiame, ką ir kodėl Seimas nutarė prisiminti, pažinti, pagerbti ir (ar) iš naujo aktualinti. Beje, visi 2018-ųjų paminėjimai susiję su jubiliejais.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai

2018 metais bus minimos Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo akto šimtosios metinės. Seimo nutarime akcentuojama, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas žymi išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį ir pradeda Lietuvos, kaip nepriklausomos ir demokratinės valstybės, istoriją.

Lietuvos vyskupai nutarė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio sukaktį palydėti bažnyčių varpų skambesiu: 2018 m. vasario 16 d., 12.30 val., visoje Lietuvoje skambės bažnyčių parapijų varpai; bus organizuojama valstybingumo eisena, skirta savo miesto (regiono) valstybingumo keliams atrasti ir pristatyti. Kviečiama prisijungti prie visoje Lietuvoje vykdomų kompanijų „Ačiū“ ir „Šimtmečio dovanos“.

Yra parengtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Kėdainių rajono savivaldybėje planas, kuris prisidės ugdant visuomenės valstybinę savivoką ir pilietinę atsakomybę.

Primintina, kad 2018-aisias bus minimi ir Estijos (vasario 24 d.) bei Latvijos (lapkričio 18 d.) nepriklausomybės šimtmečiai.

Sąjūdžio metai

2018 metais sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė (Sąjūdžio diena minima birželio 3 d.), įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose. Seimo nutarime 1988–1990 metai išskiriamas kaip ypač svarbus Lietuvos istorijos laikotarpis, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas. Be to, pabrėžiama, kad Sąjūdžio veikla kaip tautos valios išraiška prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metai

2018 m. rugsėjo 4 d. bus švenčiamas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus. Seimo nutarime pabrėžiama, kad Trakų šventovė ir joje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas, artimai susiję su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu ir Lietuvos valstybingumo istorija, yra neatskiriama Lietuvos dvasinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Nutarime primenama, kad Trakų Dievo Motinos paveikslas yra seniausias Dievo Motinos paveikslas Lietuvoje, pirmasis Romos Popiežiaus karūnuotas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir antrasis Abiejų Tautų Respublikoje, paveikslo karūnavimas atspindi Lietuvos svarbos pripažinimą; Trakų šventovėje minimi Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Trakinės) atlaidai yra seniausi ir iškiliausi pagarbos Dievo Motinai Lietuvoje ženklai; Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas yra gerbiamas katalikų, stačiatikių ir musulmonų, o Trakų šventovė nuo seno gausiai lankoma piligrimų iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų kraštų.

Lietuvos vyskupai paskelbė 2018-uosius Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metais. Jie prasidėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir baigsis 2018 m. rugsėjo 8 d.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia 2017 m. rugsėjo 3 d paskelbta Bazilika (Bazilika – tai garbės titulas, popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms visame pasaulyje). Vytauto Didžiojo funduotoje bažnyčioje pastatyti du nauji varpai: Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, varpas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio varpas.

Lietuvos skautų judėjimo metai

2018 metais sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurtas pirmasis skautų vienetas, padėjęs pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Pasak Lietuvos skautijos vadovų, „per 100 metų šis judėjimas Lietuvoje vaidino svarbų vaidmenį ugdant jaunimą, skatinant pilietiškumą ir meilę tėvynei.“ Pagrindinis skautų šūkis – Dievui, Tėvynei ir artimui.

Lietuvos katalikių moterų sąjungos metai

2018 metais sukanka 100 metų, kai buvo atgaivinta Lietuvos katalikių moterų sąjunga, veiklą kaip draugija pradėjusi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir atkurta po 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Seimo nutarimu siekiama pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę organizaciją ir jos nares. Pabrėžiama sąjungos nuveiktų darbų reikšmė, siekiant Lietuvos valstybės ir žmonių gerovės, akcentuojama aktyvi veikla išeivijoje, skatinant ir palaikant tautos laisvės troškimą sovietų okupacijos metais.

Simono Daukanto metai

2018 m. spalio 28 d. sukanka 225-eri metai, kai gimė Simonas Daukantas – lietuvių istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas ir pirmosios Lietuvos istorijos (1822 m., išspausdinta ... m.), parašytos lietuviškai, autorius. Seimo sprendimas priimtas siekiant paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei. Nutarime pabrėžiamas asmens indėlis į tautinės savimonės formavimą, jo raštuose skatinamas lietuvių tautinės savivertės pojūtis ir tikėjimas tautos ateitimi.

Beje, 2018 m. gruodžio 31 d. bus minimos lietuvių tautinio sąjūdžio lyderio Vinco Kudirkos 160-osios gimimo metinės.

Vydūno metai

2018 m. kovo 22 d. sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas). Kultūros ministerijos parengtame veiksmų plane teigiama: „Vydūnas atskleidė ir labai aiškiai bei įtikinamai parodė tautiškumo ir žmoniškumo dermės būtinumą: tautiškumas jam yra svarbus ne tik kaip vertybė pati sau, jį svarbu puoselėti kaip sąlygą universalesnei vertybei – žmoniškumui – reikštis. Tikrąjį dvasingumą įkūnijantis žmoniškumas prireikus tampa pačia patikimiausia, jokia galia neįveikiama tautos apsigynimo tvirtove. Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią.“

Adolfo Ramanausko-Vanago metai

2018 m. kovo 6 d. minėsime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, 1949–1956 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Seimo nutarime pabrėžiama Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarba kovojant su sovietų okupacija. 1949-ųjų deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.

Tėvo Stanislovo metai

2018 m. rugsėjo 29 d. bus minimos 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio tėvo Stanislovo-Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo metinės. Seimo nutarime akcentuojamas tėvo Stanislovo indėlis į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, pastangos gelbstint krašto žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms.

Tėvas Stanislovas – Kėdainių krašto garbės pilietis (1997 m.), 1918 m. spalio 27 d. pakrikštytas Dotnuvos bažnyčioje, tarnavo Dotnuvos ir Paberžės parapijose, 1990–2002 m. vadovavo kapucinų vienuolynui Dotnuvoje, paliko liturginių reikmenų, drabužių, knygų rinkinius, palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje. 2009 m. į iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių šimtuką įrašytas tėvo Stanislovo vardas: Vilniaus Vingio parke 2009 atidengtas skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Rolando Paleko paminklas ,,Vienybės medis“, granitinės verpstės apskritime įamžintas ir tėvas Stanislovas. Kun. Antano Saulaičio SJ pastebėjimu, reikėtų ,,apsidairyti dar šiais laikais, atpažinti pavyzdingus, savo gyvenimu, mokslu ir ypač tarnyste ryškius Kristaus sekėjus, nuostabios įžvalgos ir suvokties moteris“, tame „palaimintųjų, palaimingųjų žmonių sąrašėlyje“ matytų ir tėvą Stanislovą. Šio žymaus dvasininko pagerbimo tradicija formuojasi Paberžėje ir Dotnuvoje.

..........................

Akcentuoti Valstybės lygmens įvykiai, reiškiniai, atmintinos vietos ar garbingi asmenys gali būti suvokiami kaip ženklai, kurie pasakoja apie Lietuvos idėją, valstybingumo kūrimą, kultūros galią. Daug kas priklauso nuo mūsų – mūsų pastangų ir apsisprendimų, bendraminčių telkimosi ir talkos, turinio ir pasirinktų raiškos formų. Kai kurios savivaldybės skelbia savo metus, skirtus reiškiniui, asmeniui ar įvykiui. Mes neretai irgi galėtume atsiremti į Kėdainių krašto garbės piliečių gyvenimus, krašto istorijai reikšmingesnes datas. Taip iš naujo ar šiek tiek kitu žvilgsniu atrastume, praeitį įistorintume dabartyje. Valstybės ir Tautos tęstinumas taptų mūsų savimonės dalimi, nuoseklia prasminga elgsena ir patirtimis.

Parengė Rytas Tamašauskas, Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas