Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros, Piliakalnių, Tautinio kostiumo, Reformacijos, Ievos Simonaitytės, Algirdo Juliaus Greimo ir Sporto metais.

Galima diskutuoti, ar reikia ypatingo asmens, vietos, įvykio, reiškinio priminimo per kalendorinius metus. Galima suabejoti, ar vienkartinės iškilmingos akcijos netaps tik deklaruotomis abstrakcijomis. Todėl švietimo ir kultūros bendruomenės turėtų apsispręsti dėl kai kurių veiklos prioritetų ir veiksmų. Tikime moraline laikysena ir pilietine pozicija visų tų, kurie jausmais, mintimis ir konkrečiais veiksmais stengiasi, kad šeimoje, mokykloje, gyvenamosios vietos bendrijoje, tautoje, valstybėje būtų auginamas pilietis.

Tikėtina, kad Seimo paskelbti įvairūs priminimo ir jubiliejiniai metai turi įtakos, kad galėtume aktualinti, geriau pažinti ar naujai įvertinti. Ieškotini atsakymai: 1) kokia asmens, vietos, įvykio, reiškinio svarba šalies ar regiono istorijoje, kultūroje ir konkretaus žmogaus gyvenime; kokie aktualinimo poreikiai, kokios galimos naujos perskaitymo, suvokimo prasmės šiandien; 2) ką ir kaip šiandienos švietimo ir kultūros įstaigose galime pasitelkti, atkreipti dėmesį, sureikšminti ir interpretuoti.

Glaustai apžvelgiama, kodėl Seimas paskelbė vienokių ar kitokių metų minėjimus, ką siekė įvertinti, pabrėžti, pagerbti ar į ką atkreipti dėmesį. Pagal Seimo nutarimus sudarytos komisijos, kurios parengė metų programas, joms 2017 metų valstybės biudžete numatytos lėšos.

Lietuvių kalbos kultūros metai

Seimas, pabrėždamas moksleivių (/mokinių) lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą ir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uosius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais.

Piliakalnių metai

Seimo nutarime akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (/Kunigaikštijos) valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Atkreiptas dėmesys, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės; daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Siekiama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse sutelkti tautą ir įkvėpti jai pasididžiavimo, pagerbti baltų – lietuvių, latvių ir prūsų – genčių atminimą.

Tautinio kostiumo metai

Seimas įvertino tai, kad viena svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas. Nutarime pabrėžta tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarba.

Reformacijos metai

2017 metais daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias Reformacijos metines, pažymėdamos 1517-uosius, kai Martynas Liuteris paskelbė savo tezes. Seimo nutarime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, tarp jų – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Joną Bretkūną, Abraomą Kulvietį. Be to, Reformacija paskatino Europoje naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius ryškų pėdsaką ir Lietuvoje. Seimo dokumente pabrėžiama, kad Vatikane buvo sudaryta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kuriuo siekiama paminėti Reformacijos sukaktį kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas. Minint kultūriniam ir dvasiniam Lietuvos gyvenimui svarbų įvykį, siekiama artimesnės bendrystės su visomis krikščioniškomis bažnyčiomis ir visuomene.

Ievos Simonaitytės metai

Seimas įvertino tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. 2017 m. bus minimos Ievos Simonaitytės (1897-01-23–1978-08-27) 120-osios gimimo metinės, minėjimo programa bus skirta socialines, kultūros naujoves pralenkusių garsios asmenybės idėjų tęstinumui įprasminti, visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti, kultūros paveldo istorijai turtinti, kultūriniams ryšiams plėtoti.

Algirdo Juliaus Greimo metai

2017 m. bus minimos pasaulyje žinomo lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917-03-09–1992-02-27) 100-osios gimimo metinės. Jos yra įtrauktos į 2015-11-03–18 Paryžiuje vykusioje UNESCO Generalinės konferencijos 38-ojoje sesijoje patvirtintą UNESCO 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, kuriame yra per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų.

Sporto metai

Seimas priėmė nutarimą, kuriuo, pabrėždamas sporto naudą žmogui ir visuomenei, atsižvelgdamas į sporto vaidmenį propaguojant sveiko gyvenimo būdą, taip pat švietimo ir socialinio gyvenimo srityse, siekdamas skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną, paskelbė 2017-uosius Sporto metais.

Parengė Švietimo ir kultūros skyrius