J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai
Pradžia
Pradžia
Teisinė informacija
Teisinė informacija
Veiklos sritys
Veiklos sritys
E. demokratija
E. demokratija
Aktualijos
Aktualijos
Statinių projektiniai pasiūlymai
Statinių projektiniai pasiūlymai
Globalūs Kėdainiai
Globalūs Kėdainiai

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metis Kėdainiuose paminėtas jaunatviškai

Kovo 11-ąją šventiniai renginiai  Kėdainiuose pradėti  vidurdienį Mišių auka už Tėvynę Lietuvą Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje. Po Mišių padėta gėlių ant Nepriklausomybės akto signataro Povilo Aksomaičio kapo Kėdainių miesto Kauno g. kapinėse, o popiet Kėdainių arenoje vyko jaunatviškas koncertas „Jauni, nepriklausomi, kitokie“. Koncertavo beveik 500 dainininkų ir šokėjų. Iš viso pasirodė 25 Kėdainių miesto kolektyvai ir du iš rajono kaimų, taip pat keturi solistai. Po koncerto arenoje pagal Lietuvos kontūrus iš trijų spalvų kortelių  visi galėjo dėlioti  dėlionę „Vienintelė mūsų“.

Renginiuose dalyvavo LR Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Viktoras Fiodorovas, rajono meras Rimantas Diliūnas, vicemerė Nijolė Naujokienė, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, jo pavaduotojas Julius Lukoševičius, tarybos sekretorė Aldonas Paškevičiūtė, tarybos nariai, Kėdainių krašto garbės pilietis Jonas Dastikas, Nepriklausomybės akto signatarų artimieji. Negalėjusiųjų dalyvauti signatarų Mykolo Arlausko ir  Kęstučio Rimkaus, taip pat krašto garbės piliečių Vitolio Laumakio, Aloyzo Stasiulevičiaus sveikinimai bei mintys, kilusios Lietuvai sutinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, buvo perskaitytos renginio arenoje metu.

Rajono meras Rimantas Diliūnas
Kiek esu kalbėjęsis su jaunimu, savo vaikais, matau, kad jie labiausiai pripažįsta laisvę. Laisvę keliauti, tikėjimo, žodžio ir veiksmų laisvę, kūrybinę laisvę, laisvę rinktis norimą mokslą, prekę, amatą, gyvenimo kelią...
Norisi pakartoti: laisvė nėra amžina dovana. Jai išlaikyti būtinos kasdienės mūsų visų pastangos, kad vienintelėje mūsų tautai Dievo paskirtoje Visatos vietoje – Lietuvoje laisvi galėtų būti mūsų vaikai, kad kalbėtų ir dainuotų savo protėvių kalba; kad tvirtai stovėtų ant savo tėvų žemės, atvirai ir tiesiai žvelgdami vienas kitam į akis. Būti savimi savo šalyje – ne duotybė, o kantrus ir kruopštus darbas, širdžių deginimas. Tai tėvų, mokytojų, visų Lietuvos šviesuolių pastangos. Tai užsidegimas ir švietimas, kantrus, pasiaukojantis, šventas – žodžiais ir pavyzdžiais. Ne tik šeimoje, ne tik mokyklos suole. Bet ir kai niekas nemato. Linkiu visiems tai prisiminti nuolatos. 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Arlauskas:
Man Nepriklausomybė – tai sunkiai iškovota laisvė, tai naujo gyvenimo pamatai, tai šviesi mūsų jaunimo ateitis ir gražesnio gyvenimo siekiai.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kęstutis Rimkus:
Man Nepriklausomybė – išsipildžiusi tėvų, mano ir mano šeimos svajonė, galimybė laisvai reikšti savo nuomonę; galimybė pasirinkti gyvenimo būdą ir vietą; galimybė kalbėti gimtąja kalba, pažinti savo krašto istoriją. Nepriklausomybė – mūsų visų bendras darbas gražinant, puoselėjant, turtinant Lietuvą.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio  dukra Aušra Ščiukienė
Nepriklausomybė  – didžiulė atsakomybė. Prieš save, prieš šeimą, prieš tautą.

Aloyzo Stasiulevičiaus – Kėdainių krašto garbės piliečio, tapytojo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureato – sveikinimas:
Gerbiami kėdainiečiai! Lietuvos Nepriklausomybę iškovojome neregėtu pasaulyje būdu – dainuodami, susikabinę už rankų Baltijos kelyje. Taiki dainuojanti revoliucija – unikalus reiškinys pasaulyje, kaip ir knygnešystė lietuviškos spaudos draudimo metais. Per tamsiausius laikus išsaugojome savo kalbą, išsaugojome nepriklausomos valstybės viziją ir ją įkūnijome.
Mūsų tautos išgyventa istorija įkvepia mus ir šiandien – esame stiprūs, susitelkę galime sukurti tai, apie ką svajojame. Per nepriklausomybės metus užaugo laisvėje gimę vaikai – savimi pasitikinti, kūrybinga karta. Tai didžiausias krašto turtas. Turime kuo džiaugtis. Turime ką švęsti.

Kėdainių krašto garbės piliečiui Vitoliui Laumakiui Nepriklausomybė – ne būsena, ne duotybė – tai kasdienis sunkus darbas, siekiamybė būti savimi, būti svarbiam ne tik savo šeimai, bet ir savo žemei, upei, miškui, savo dainai, savo dangui.
Nepriklausomybė man – tai kiekvienas saulėtas rytas, švytinčios žalumos ir tvinksintis kraujas manyje, nepaliaujamai kartojantis – aš laimingas, turiu namus, draugus, artimuosius, turiu savo valstybę, vardu Lietuva.
 
Kėdainių krašto Garbės piliečiui Jonui Dastikui
Nepriklausomybė – tai galimybė pačiam pasirinkti gyvenimo būdą.

Nepriklausomybė Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojai Nijolei Naujokienei – tai ėjimas bendrystėje laisvės keliu, kuris augina mūsų Lietuvą ir mus pačius.

Man Nepriklausomybė, – sakė šio renginio režisierė Genovaitė, – tai galimybė išlaikyti gimtąją kalbą, kurią dovanai gavom iš protėvių. Galimybė išlaikyti papročius – tai, ką iš kartos į kartą perdavė mūsų seneliai ir tėvai.
Nepriklausomybė – tai privilegija ir garbė būti lietuviu.

Man Nepriklausomybė – sakė dailininkė Rima – tai visas gyvenimas.
Praeitis – skaudžia tėvelio tremtimi pažymėtas gyvenimas Igarkos ir Vorkutos lageriuose.
Dabartis – tai beribė erdvė kūrybinei raiškai. Tai – gimtoji kalba, nuostabi gamta ir didinga istorija.
Ateitis – tai šeimos laimė ir anūkėlio šviesus sapnas.
Nepriklausomybė – tai visų mūsų vienybė po lietuviška trispalve ir didinguoju Vyčiu.

Dešimtmečiui Pijui iš Keleriškių  Nepriklausomybė – tai galimybė laisvai kalbėti, galimybė išbandyti save, kur tik nori...  ir dar – tai galimybė nukeliauti į bet kurią pasaulio šalį.

Studentui Arniui Nepriklausomybė – tai jausmas, kuriame sutelpa daug gražių jausmų  – meilė, laimė, pasitikėjimas ir pasididžiavimas.
Nepriklausomybę kiekvienas turim pajusti širdimi.

Man Nepriklausomybė – sakė gydytoja psichologė Jolanta, – tai Gedimino bokšto trispalvė, Sausio tryliktosios laužai, Užgavėnės Rumšiškėse, Joninių vainikai Nevėžio upėje, žaliuojantis Karaliaus Mindaugo sostas Kernavėj, tūkstančius delnų sujungęs Baltijos kelias,
laukiantys žiburėliai jaukių namų languose ir baltos žvakės ant tėvo kapo,
mamos lopšinė ir šeimos Kūčių vakarienė prie balta staltiese užtiesto stalo...

Benas iš Krakių didžiuojasi siuvęs rekordinę 1000 metrų Lietuvos trispalvę ir sako, kad man Nepriklausomybė reiškia skrydį. Laisvą skrydį – žodžiu, mintimis ir darbais savo Tėvynei Lietuvai.

Renginį vedė Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius, radijo stoties ZIP FM DJ „radistai“. Renginio režisierė − Genovaitė Gustytė-Šaučiūnienė. Renginio organizatorius − Kėdainių rajono savivaldybė, rengėjas − Kėdainių kultūros centras.

Koncerto arenoje dalyviai 

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė
Renginio akimirkos Ramutės Šukienės ir Rūtos Švedienės nuotraukose