Pagal patvirtintą mokyklų tinklo pertvarkos planą  (tarybos sprendimas 2012 m. vasario 10 d. Nr. TS-4) dėl mažėjančio mokinių skaičiaus šiais metais  dvi rajono mokyklos-darželiai − „Puriena“ ir „Vaikystė“  turėtų būti pertvarkytos, t. y. numatyta šiose įstaigose nebekomplektuoti pirmos klasės nuo rugsėjo pirmosios.  Taip mokyklos-darželiai pamažu taptų darželiais. Taip pat jau šiais  metais turėtų prasidėti ir miesto pagrindinių mokyklų virsmas į progimnazijas.

Surengtas pasitarimas

Praėjusią savaitę rajono mero pavaduotoja, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė ir Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius lankėsi šiose ne itin palankiai būsimas naujoves priimančiose mokyklose-darželiuose, susitiko su šių įstaigų tarybos nariais, pedagogais, tėvais, o vakar, sausio 14 dieną, į savivaldybę buvo pakviesti atvykti ne tik šių mokyklų-darželių, bet ir kitų miesto mokyklų, susijusių su šia pertvarka, vadovai. Juk pasikeitimai vienose švietimo įstaigose lemia pokyčius kitose, tad būtina visiems viską gerai aptarti.

Švietimo skyriaus vedėjas pristatė esamą situaciją

Esamą ugdymo įstaigų situaciją nusakė bei artimos pertvarkos principus išdėstė Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.

Nuotraukoje: rajono mero pavaduotoja, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė ir Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius

„Nei vieną mokyklų tinklo pertvarkos planą rengiant nebuvo atiduota tiek jėgų, kaip rengiant šį. Mokyklų  tinklas yra kuriamas kompleksiškai, yra daromos poreikių bei kitos analizės, gerai apsvarstoma, nutariama ir laikomasi sutartų principų. Šiais metais bus dešimt metų, kaip buvo nutarta steigti antrą gimnaziją Kėdainių mieste, o štai pernai rajono taryba patvirtino sprendimą nuo 2015 m. steigti ir progimnazijas (2011 m. Švietimo įstatyme buvo įteisintas toks mokyklos tipas). Mažėjant mokinių skaičiui, vis lankstesnėms tampant mokyklų tinklo kūrimo taisyklėms, švietimo įstaigoms keliant vis aukštesnius kokybės standartus, didėjant reikalavimams ugdymo aplinkai, aprūpinimui šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, yra apsispręsta, kad  nuo 2017 m. Kėdainių mieste neturi likti mažų pradinių mokyklų. Šiandien mieste tokias turime dvi − „Vaikystę“ ir „Purieną“. Praėjusiais metais reorganizavus Mikalojaus Daukšos pagrindinę mokyklą, Kėdainių mieste iš esmės vyktų tik mokyklų vidaus struktūros pakeitimai.   Svarstant plano projektą buvo priimti tam tikri susitarimai. Tam projektui 2012 m. pritarė ir profesinių sąjungų susivienijimas. Buvo apsispręsta išgryninti Kėdainių mieste visus mokyklų tipus, t. y. būtų lopšeliai-darželiai (teikiantys ir priešmokyklinio ugdymo paslaugą), taip pat būtų progimnazijos ir keturmetės gimnazijos.  Pagrindinės mokyklos ateityje liktų tik kaimo vietovėse.  Rajono vadovybė laikosi šių susitarimų. Visuomenės viešasis interesas turėtų būti aukščiau už atskirų asmenų norus, − kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas, priminęs ir tai, kad tik pusė Lietuvos savivaldybių turi mokyklas-darželius.

Visi išsakė nuomones

Savo nuomones dėl mokyklų tinklo pertvarkos plano išsakė  rajono mero pavaduotoja, visi mokyklų ir mokyklų-darželių vadovai,  savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistai.

Nuotrauoje:  iš kairės mokyklos-darželio „Vaikystė“ direktorė Z. Petrokienė ir mokyklos-darželio „Puriena“ direktorė B. Naruševičienė

Mokyklos-darželio „Puriena“ direktorė Birutė Naruševičienė ir  mokyklos-darželio „Vaikystė“ direktorė Zita Petrokienė apgailestavo, kad bus vykdoma ši pertvarka, ir išreiškė norą, kad būsimi pirmokai visgi galėtų mokytis jų įstaigose. To pageidauja ir  tėvai. Įstaigų  priešmokyklinių grupių vaikų tėveliai kreipėsi su prašymu leisti nuo naujų mokslo metų formuoti pirmą klasę į mokyklos-darželio tarybą, o ši savo ruožtu kreipėsi į rajono Švietimo ir kultūros komitetą bei į savivaldybės tarybą. Tėvų nuomone, savivaldybė turėtų suteikti galimybę tėvams pasirinkti švietimo įstaigą, kurią lankytų jų vaikai. Vienas iš motyvų – tokiose mažose mokyklose vaikai jaučiasi jaukiau ir saugiau.

Rajono mero pavaduotoja N. Naujokienė sakė, kad šiose mokyklose-darželiuose ugdymo procesas yra geras, įvairiapusiškas, patenkinantis tėvų ir vaikų poreikius, tačiau interesus būtina derinti. „Šiuo metu reikia žiūrėti ne tik į savo ateitį, bet ir matyti bendras tendencijas dėl mokinių skaičiaus mažėjimo,  − sakė vicemerė, − jeigu diskutuojame dėl mokyklų-darželių ateities, tai iškyla klausimas ir dėl pagrindinių mokyklų, kuriose pagal tinklo pertvarkos planą, kai jos taps progimnazijomis, turėtų nelikti devintų ir dešimtų klasių, ateities. Šių mokyklų bendruomenės taip pat juk nenori pokyčių“.

Pasitarime dalyvausi Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Vitauskienė išsakė savo abejones dėl būsimų pokyčių būtinumo ir išreiškė norą, kad mokykloje visgi būtų leidžiama šį rudenį sudaryti devintą klasę.

Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė pritarė tai nuomonei, kad reikia laikytis susitarimų: „Juk jei mokyklose-darželiuose bus formuojamos pirmosios klasės, tai ir pagrindinės mokyklos norės sudaryti devintąsias klases, taigi − visas planas griūva. Manau, reikia vykdyti įsipareigojimus, mūsų gimnazija  taip pat yra įsipareigojusi sumažinti klasių, tai tą ir padarysime“, − sakė Šviesiosios gimnazijos direktorė.

 „Galima prigalvoti įvairiausių argumentų, kodėl reikia nedaryti pertvarkos, galima parašų pririnkti. Duokit man savaitę ir aš surinksiu pusantro tūkstančio parašų, kad „Aušra“ būtų vidurinė ir dar aukštosios mokyklos skyrius, − juokavo „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos direktorius Ovidijus Kačiulis ir siūlė laikytis to, kas jau sutarta. – Negali būti taip, kad vieni laikosi susitarimų, o kiti ne. Visi matėm tą projektą ir aš neprisimenu, kad tada kas būtų labai tam priešinęsis. Nebuvo tada nei demonstracijų, nei pareiškimų.“

Kad reikia išgryninti sistemą (kad darželiai būtų tik darželiai, o ne kartu ir mokyklos, taip pat, kad būtų progimnazijos ir gimnazijos) ir dabar nedaryti atsitraukimų (juk planas buvo žinomas jau gerokai anksčiau ir tada neprieštarauta),  pritarė beveik visi mokyklų vadovai. 

Pasitarime buvo akcentuota, kad mokyklos turi geresnes sąlygas (bibliotekos, pailgintos darbo dienos grupės (jei bus poreikis, jų bus įsteigta papildomai), socialiniai pedagogai, psichologai ir kt.). Buvo išsakyta nuomonė, kad mokyklose pradinį ketverių metų kursą išėję mokiniai, atėję į penktą klasę, jaučiasi adaptavęsi  prie mokyklos, o kai vaikas ateina iš darželio į dalykinę sistemą ir dar kartu į svetimą įstaigą, jis jaučiasi blogai, patiria dvigubą stresą. Kuo vaikas mažiau kartų keičia mokyklą, klasę, tuo jam pačiam geriau, jis jaučiasi saugesnis.

Pasitarime dalyvavusios Švietimo skyriaus  vyr. specialistės Rasa Petrėtienė ir Skinutė Jankevičienė taip pat išsakė nuomonę, kad reikia numatyto plano laikytis.

„Pasižiūrėjus į statistiką, matyti, kad rajone priešmokyklinio amžiaus vaikų, lankančių įstaigas,  šiemet yra 451, o pirmokų − 508.  Prognozuojame,  kad  rudenį 500 pirmokų jau nebus, pirmų klasių mažės. Gal visgi mums reikėtų laikytis plano ir gryninti darželius, o jų pedagogams ir vadovams ieškoti kitokių, įvairesnių ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių, kad būtų pritraukti tie  vaikai, kurie yra neugdomi, o laikomi namuose, auga socialinės rizikos šeimose“, − sakė  R. Petrėtienė.

 „Mokyklos-darželiai yra atsiradę tais laikais,  kai vaikų buvo labai daug, kai darželiuose ir mokyklose trūko vietų. Mokiniams sugrįžtant ten, kur jie ir turėtų būti, t. y. į mokyklas, toks tipas kaip mokykla-darželis turėtų visai išnykti. Turėtų išsigryninti tipai“, −  būsimai pertvarkai pritarė ir S. Jankevičienė.

Kad mūsų  darželiams ateityje reikėtų ieškoti kitokių  bendradarbiavimo formų su mokyklomis, pasirašyti sutartis, sakykim, tolesnio mokymosi mokykloje pagal Montesori pedagoginę sistemą arba tolesnio meninio ugdymo,  kalbėjo ir Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.

Vicemerė N. Naujokienė išsakė nuomonę, kad tokia švietimo sistema, kuri numatyta pertvarkos plane, turėtų ilgam išlikti, bet, be abejonės, reikės mokykloms ieškoti įvairesnių ugdymo formų, sakykim, gimnazijos galbūt praplės teikiamų paslaugų diapazoną, sukurs įvairesnę neformaliojo ugdymo sistemą. „Aš noriu, kad mūsų švietimas visada būtų pirmaujantis pagal savo ugdymo kokybę, pagal naujas idėjas, kaip ir buvo iki šiol,“ − sakė N. Naujokienė.

Vyraujanti pasitarimo nuomonė buvo ta, kad reikia laikytis mokyklų tinklo pertvarkos plano, bet prie vienos nuomonės pasitarime nebuvo prieita. Mokyklos-darželio „Puriena“ direktorė B. Naruševičienė ir  mokyklos-darželio „Vaikystė“ direktorė Z. Petrokienė buvo pakviestos atvykti į savivaldybę sausio 21 dieną. Šis mokyklų tinklo pertvarkos klausimas tądien bus aptariamas Švietimo ir kultūros komiteto posėdyje.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė