Kėdainių daugiakultūriame centre neseniai atidaryta fotografijų paroda, skirta carinės Rusijos politikui Piotrui A. Stolypinui, kurio veikla buvo glaudžiai susijusi ir su Kėdainių kraštu. Parodą kėdainiečiams dovanojo Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybė Kaliningrade.

Pernai buvo minimos P. Stolypino 150-osios gimimo metinės.  Rugsėjo mėnesį Kėdainiuose šalia stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės buvo atidengta memorialinė lenta, skirta ryškiausiam ir žymiausiam mūsų krašto stačiatikių bendruomenės atstovui P. Stolypinui.   

Tąkart į Kėdainius ir į iškilmingą ceremoniją buvo atvykę Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade atstovai, Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovai bei kiti aukšti asmenys. Svečių priėmimo pas merą Rimantą Diliūną metu  ir buvo sutarta dėl šios parodos dovanojimo Kėdainiams. 

Lapkričio pabaigoje rajono meras R. Diliūnas su savivaldybės atstovais buvo išvykęs į Kaliningradą. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybėje Kaliningrade buvo surengta fotografijų paroda, skirta P. Stolypino 150-osioms gimimo metinėms, čia priimti kėdainiečiai, o  nuotraukos  iškilmingai perduotos Kėdainiams.  

Parodoje galima pamatyti kelias dešimtis nuotraukų, kurios atskleidžia svarbiausius  P. Stolypino gyvenimo momentus. Lankytojai gali išvysti įvairių laikotarpių P. Stolypino portretinių, šeimos nuotraukų, taip pat jo išvykų, susitikimų su svarbiais carinės Rusijos, Europos politikos, kultūros elito atstovais. 

P.  Stolypinas buvo politikas ir reformatorius. Reformomis jis daug nusipelnė Rusijai, bet paliko ryškių pėdsakų ir mūsų krašte. Viena svarbiausių jo reformų – agrarinė. Jis stengėsi išardyti bendruomeninį žemės ūkio valdymą ir sukurti vienkieminius ūkius vakarietiškojo fermerio ūkio pavyzdžiu.
XIX a. pab. Lietuvoje pradėjo kurtis dvarininkų žemės ūkio draugijos. 1900 m. įsikūrė Kauno gubernijos žemės ūkio draugija. Pirmasis jos vadovas buvo Rusijos ministras pirmininkas (tuo laiku dar tik būsimasis) P. Stolypinas. Draugijos nariai savo ūkiuose darė pirmuosius augalų veislių, tręšimo, sėjos, pasėlių priežiūros bandymus. 1911 m. Dotnuvoje Kauno gubernijos žemės ūkio draugija įkūrė žemės ūkio mokslo ir mokymo židinį – vidurinę žemės ūkio mokyklą. Ir dabar tas pastatas stovi, – ten veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ir Žemdirbystės institutas.
Anot Daugiakultūrio centro vadovės A. Pečiulytės, „P. Stolypino gyvenimas ir veikla yra glaudžiai susijusi su Lietuva ir Kėdainių kraštu. 1889–1902 m. P. Stolypinas, būdamas Kauno gubernijos apskrities bajorų vadovu, žiemą gyveno Kaune, o visą vasarą praleido savo dvare Kalnaberžėje. Stolypinai Lietuvoje užaugino savo vaikus – penki iš jų čia gimė. Taigi galima teigti – kad Kėdainių žemė yra mažoji Stolypinų tėvynė.“

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė