Lietuvos savivaldybių asociacija atliko savivaldybių apklausą, siekdama išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria savivaldybės, vykdydamos kultūros paveldo apsaugos funkcijas. Remiantis šios apklausos išvadomis, kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires.  Mūsų savivaldybė taip pat susiduria su tomis pačiomis bėdomis kaip ir kitos savivaldybės, tad taip pat lauks pertvarkos.

LSA apibendrino savivaldybių nuomonę apie kultūros paveldo srities problemas
Savo atsakymuose asociacijai savivaldybės akcentavo, jog joms ir Kultūros paveldo departamentui priskirtos funkcijos dubliuojasi, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nesuderintas su Vietos savivaldos įstatymu bei kitais teisės aktais. Ypač aktualus ir finansavimo klausimas, kadangi nėra aiškių kultūros paveldo objektų apsaugos prioritetų, numatančių, kokiems objektams reikėtų suteikti valstybės apsaugą.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas savivaldybės siūlo sudaryti prie KPD teritorinių padalinių arba didžiuosiuose miestuose – juose yra pakankamai reikiamos kvalifikacijos kultūros paveldo apsaugos specialistų, kurių trūksta kaimiškose savivaldybėse.
Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsena, savivaldybių nuomone, turi būti vykdoma kiekvienais metais, o ši funkcija patikėta KPD teritorinių padalinių inspektoriams.
Didžioji dalis sunykusių ar neprižiūrimų kultūros paveldo objektų savininkų yra privatūs asmenys ir kai kurie jų netinkamai prižiūri kultūros paveldo objektą. Tokiais atvejais savivaldybės su KPD surašo reikalavimus išsaugoti kultūros paveldą, tačiau nėra mechanizmo, kaip savininkus priversti tuos reikalavimus vykdyti. Be to, savininkai dažnai kreipiasi į savivaldybę prašydami įvertinti objektų būklę bei padėti juos restauruoti tik tada, kai objektai yra avarinės būklės. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių juos vykdyti.
Savivaldybės taip pat pastebi, jog Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro sąrašuose yra sunykusių ar reikšmingumo bei vertės kriterijų neatitinkančių objektų ir vietovių, kuriuos būtina išbraukti iš sąrašų. Taip pat apgailestaujama, kad KPD ne tik nederina minėto sąrašo su savivaldybės administracija, bet pastarosios ne visada gauna informaciją apie jų teritorijose esančių objektų įrašymą į registrą.
Daugumos savivaldybių nuomone, išskirtinę reikšmę turintys kultūros paveldo objektai turėtų būti saugomi valstybės, o jų priežiūrai skiriamas valstybės finansavimas.
Remiantis šios apklausos išvadomis, kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gaires.

Kėdainių rajono savivaldybės paminklosaugininkai taip pat susiduria su problemomis
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė sako pritarianti ir besidžiaugianti LSA iniciatyva dėl kultūros paveldo, nes ši sritis yra labai svarbi visuomenei, ir pateikia pagrindines problemas, su kuriomis mūsų savivaldybė susiduria nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.

Savivaldybės organizuojama kultūros paveldo apskaita
Nėra išspręstas paminklų, skluptūrų, fontanų, memorialinių akmenų, mažosios architektūros objektų perdavimas savivaldybėms pagal perdavimo–priėmimo aktus, nėra atlikta techninė inventorizacija bei teisinė registracija, nes, pasak VĮ Registrų centro, nėra tokių objektų darbų atlikimo bei įkainavimo metodikos.
Kultūros paveldo objektų ar vietovių skelbimas saugomais savivaldybės
Problema yra ta, kad, norint objektus paskelbti savivaldybės saugomais, reikia Vertinimo tarybos akto su vertingųjų savybių nustatymu, specialaus plano, todėl būtina numatyti lėšas dokumentams parengti. Taigi funkcijos numatytos, o lėšų – ne. Akivaizdu, kad sprendimas vertinimo tarybas steigti prie savivaldybių nepasiteisino, nes trūksta lėšų, darbuotojų, o ekspertų kvalifikaciją turinčių ir galinčių būti Vertinimo tarybos nariais specialistų yra tik didžiuosiuose šalies miestuose. Be to, kultūros paveldo objektą paskelbus saugomu savivaldybės, visos funkcijos jo atžvilgiu pereina savivaldybei, taigi ir objekto tvarkybos darbų finansavimas.

Savivaldybės vykdoma kultūros paveldo objektų stebėsena
Nėra aiškaus dokumento, reglamentuojančio kultūros paveldo būklės apžiūros akto parengimą. Todėl kiekviena savivaldybė juos rengia skirtingai. Kokybiškas akto parengimas užima daug laiko,  juolab kad departamentas reikalauja, kad tie aktai būtų įdedami į interneto svetainę. Savivaldybės negauna grįžtamojo ryšio iš KPD apie atliktos kultūros paveldo objektų ir vietovių stebėsenos rezultatus.

Nesklandumai, kylantys dėl Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių funkcijų dubliavimosi
Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktu, savivaldybės paveldosaugos padaliniai valstybės saugomų objektų atžvilgiu įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinius teisės pažeidimo protokolus. Tačiau pagal Civilinį kodeksą šios funkcijos savivaldybės paveldoasaugos padalinys negali atlikti.  Įstatymai nesuderinti tarpusavyje. Dauguma kultūros paveldo objektų valdytojų neturi apsaugos sutarčių (iki galo nėra išspręsta, kaip tai atlikti), trūksta apsaugos reglamentų. Valstybė turi paskelbusi daug objektų valstybės saugomais, tačiau nenustatyti prioritetai, neužtikrinamas finansavimas apsaugai ir kt.

Neįteisinus nuosavybės, negaunamas finansavimas bažnyčių tvarkybos darbams
Kėdainių rajone yra 26 bažnyčios ir koplyčios. Iš jų 11 yra Kultūros vertybių registre, bet tik keletos sutvarkyti nuosavybės dokumentai. Neįteisinus nuosavybės, kultūros objektų valdytojams (parapijoms) nėra jokios galimybės gauti finansavimą iš valstybės ar kitų fondų, o patys lėšų tvarkybos darbams sako, kad  neturi. Kadangi kitose savivaldybėse padėtis panaši, problema skubiai turi būti sprendžiama atitinkamu lygiu.

Parengė Rūta Švedienė pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus informaciją