Po penkerių ar šešerių metų Kėdainių kultūros centras lankytojus pasitiks visiškai pasikeitęs. „Senajame pastate gyvename paskutines dienas. Gal neprireiks nė pusmečio, kaip centre prasidės renovacija“, − Naujuosius metus ties pokyčių slenksčiu sutiko Kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė.

2014 metais valstybės biudžete Kėdainių kultūros centro rekonstrukcijos darbams numatytas 1 milijonas litų. Kiek iš viso kainuos rekonstrukcijos darbai, paaiškės po darbų viešųjų pirkimų konkurso. Rekonstrukcijos projekto vadovas, UAB „Šiltas namas“ architektas Robertas Gaurelis prasitarė, kad Kėdainių kultūros centro atgimimui dešimties milijonų gali neužtekti. „Kaina paaiškės po viešųjų pirkimų konkurso, tačiau praktika byloja, kad panašiems objektams atnaujinti reikia nuo 10 iki 15 ir daugiau milijonų litų“, − sakė R. Gaurelis. 

Neatitinka reikalavimų 

Pasak Kultūros centro direktorės Onos Mikalauskienės, 1961 metais statytas pastatas neatitinka šiandienos reikalavimų. „Tik Kėdainiai ir Šakiai beturi tokias senas, su dabartimi prasilenkiančias įstaigas. Visi kiti rajonai pagrindinius kultūros židinius jau yra atnaujinę“, − sakė O. Mikalauskienė. 

Direktorės teigimu, sunku būna į Kėdainius prisikviesti teatrų, mat nei žiūrovų salė, nei scena nėra palanki profesionaliai vaidybai su didesnėmis dekoracijomis. „Gal kam atrodo, kad mes galime gyventi ir tokiuose namuose, tačiau taip nėra. Sunku sutilpti ir visiems mėgėjų meno kolektyvams, negalime organizuoti kokybiškų renginių. Naujoji sporto ir pramogų arena neatitinka kultūros centro funkcijų. Ten gali vykti masiškesni renginiai, o miestui reikia labai plataus profilio pramogų“, − savo nuomonę dėstė Kultūros centro vadovė. 

Namai taps erdvesni 

Po rekonstrukcijos Kėdainių kultūros centro pastatas taps daugiau kaip dvigubai didesnis už dabartinį. Svarbiausioji jo dalis – renginių salė – bus erdvesnė, su didesne scena, joje bus 450 vietos vietoj dabar esančių 325 vietų. 

Architekto Roberto Gaurelio teigimu, iš dabartinio kultūros centro pastato liks tik dviaukštė dalis, kurioje yra darbuotojų kabinetai ir mažoji salė. Dabartinė renginių salė bus griaunama. 

Salė bus įrengta naujoje pastato dalyje, kuri su senąja bus sujungta stikline galerija. Galerijoje greta kitų patalpų numatyta vieta porai garažų. Pagrindinis įėjimas į pastatą persikels į pusę nuo Lakštingalų gatvės. Didžiosios salės žiūrovų kėdės bus išdėstytos 16 eilių, nuo antrosios eilės prasidės pakilimas. Paskutinioji eilė bus maždaug penkiais metrais aukščiau už pirmąją. Scena bus 118 kvadratinių metrų – pusantro karto didesnė už dabartinę. Greta jos bus įrengti šiuolaikiški grimo kambariai su sanitariniais mazgais, dušais. 

Šalia salės planuojama įrengti kavinę, į kurią bus galima patekti ir iš lauko, ir iš holo. 

Numatytas ir šviesus holas, kuriame bus rengiamos parodos. Mažesniems renginiams suplanuota ir dar viena, maždaug 100 vietų universali salė, kurioje nebus scenos, kėdės bus statomos pagal poreikį. 

Rekonstrukcijos metu taip pat bus atnaujinta ir senoji pastato dalis, joje įsikurs administracijos kabinetai, repeticijų kambariai. 

Pastate suplanuota daug įvairių pagalbinių patalpų dekoracijoms, kitiems dalykams sandėliuoti. Viso pastato plotas prasiplės iki 3 610 kvadratinių metrų vietoj dabartinių 1 475 kvadratinių metrų. 

Naujojo pastato apdaila skels jį horizontaliai į dvi dalis. Apatinė dalis bus iš skaidraus stiklo profilito. Viršutinė dalis bus iš tamsių plokščių, o iškilusi salės „kepurė“ – betoninė. 

Keisis ir aplinka 

Be pokyčių neliks ir Kultūros centro aplinka. Jau kuris laikas kalbėta, kad vasaros renginiams šalia centro gerai būtų turėti amfiteatrą. Kultūros centrui priklauso beveik pusantro hektaro žemės sklypas. Jo pievoje, kairėje pusėje nuo dabartinio pagrindinio įėjimo, planuojama įrengti 125 vietų amfiteatrą su nedidele scena vasaros renginiams. 

Prie centro numatytos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, iš viso bus 105 vietos. Pasak architekto, tiek turėtų užtekti skaičiuojant pagal salėje būsimas sėdimas vietas. 

Privažiavimas į centrą liks iš Dvaro gatvės, kaip dabar. Į centrą bus galima ateiti ir senuoju pėsčiųjų taku, tik jis bus atnaujintas. 

Dabartinio ūkinio pastato nebeliks, jo vietoje bus pastatyta dujinė katilinė. 

Kultūros centro direktorei būsimi rekonstrukcijos darbai – nemenkas galvos skausmas. „Kamuoja nežinia dėl ateities. Veiklos nenutraukiame, tik turėsime kažkur ir kažkaip prisiglausti. Manome, kad iki vasaros dar gyvuosime dabartiniuose namuose, o kaip dirbsime vėliau, negaliu pasakyti. 

Prasidėjus rekonstrukcijos darbams teks išsikraustyti. Kiek mūsų blaškymasis truks, net nespėlioju. Jei finansavimas ateis laiku, galbūt rekonstrukcijai užteks kokių penkerių metų, tačiau tas laikas gali ir prasitęsti. Kur rekonstrukcijos metu dirbsime, paaiškės po patalpų nuomos konkurso. Juk mums reikia ir salės, ir rūbinių, ir bilietų kasų. Galbūt priglaus kokia mokykla, gal kita įstaiga“, − gana atsargiai apie ateitį kalbėjo O. Mikalauskienė. 

Neatmetama, jog Kultūros centras su visu inventoriumi ir darbuotojais gali persikelti į kurį laiką jau neveikiantį pramogų centrą „Vikonda“. 

Vilija Mockuvienė, „Kėdainių mugė“