Vos tik orai leis, Kėdainių Kauno gatvės kapinėse turėtų prasidėti pirmojo rajone kolumbariumo statyba. Jos darbai po konkurso patikėti mažajai bendrovei „Kėdainių akmenukas“.

Kėdainių kolumbariumas bus statomas trimis etapais, kurių kiekvienas truks apie dvejus metus. Pirmąsias urnas kolumbariume ketinama pradėti saugoti jau šiųmetės vasaros pabaigoje.

Kauno gatvės kapinėse atsisariantis kolumbariumas bus statomas iš gelžbetoninių korpusų ir granito. Iš viso planuojama pastatyti aštuoniolika dviejų metrų aukščio nesieksiančių korpusų, kurių kiekvienas talpins po dvylika kriptų. Pabaigus statybas kolumbariume, turėtų atsirasti vietos kiek daugiau negu tūkstančiui kriptų.

Žinia apie kolumbariumo statybų  planus paskatino pasidomėti Kėdainiuose esančio vienintelio šalyje krematoriumo veikla.

Kremavimų skaičius auga

„Kalbėdami apie savo veiklą sakome ne „deginimas“, bet „laidojimas kremuojant“, nes būtent šis žodžių derinys atspindi Lietuvoje naujo laidojimo būdo esmę. Tarpukariu kalbininkai siūlė kremavimą vadinti „pelenėjimu“, tačiau šis žodis neprigijo. Taigi apžvelgdami darbo rezultatus galime pasakyti, kad darbų pernai turėjome daugiau: užpernai buvo palaidota kremuojant 1360 mirusiųjų, pernai – 2118. Pastebime, kad daugiausia kremavimų buvo žiemos mėnesiais ir tai siejame su oficialia statistika, skelbiančia, jog šaltuoju metų periodu padidėja mirčių skaičius“, − sakė UAB „K2 LT“, valdančios krematoriumą, direktoriaus pavaduotojas Vidas Andrikis (nuotr.). 

Anot krematoriumo darbuotojų, didėjantis kremavimo skaičius liudija, kad lietuviai pamažu keičia laidojimo tradicijas ir vis dažniau renkasi ne tradicinį laidojimą, bet laidojimą kremuojant.

„Kaip ir visos tradicijos, taip ir ši, įsitvirtina lėtai. Juo labiau, kad tai susiję su žmogui ypač jautriu gyvenimo momentu“,  − sakė V. Andrikis. 

Domisi ir senjorai, ir jaunimas

Sunku būtų apibrėžti pasirinkusiųjų laidojimą kremuojant amžių, gyvenamąją vietą ar išsilavinimą – kremuojami ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jauni, ir kūdikiai. Galbūt labiau laidojimo kremuojant procesu ir su tuo susijusiomis dokumentų tvarkymo procedūromis domisi vyresnio amžiaus žmonės. Jų daugiausia sulaukiama atvykstančių į pažintines ekskursijas ir pavienėmis šeimomis, ir kartu su įvairių bendruomenių grupėmis. „Kremavimas domina ne tik vyresnius asmenis, bet ir jaunimą. Pavyzdžiui, buvo atvažiavusi Kauno technologijos universiteto aplinkos inžineriją studijuojantys studentai su dėstytojais. Jie domėjosi ne tik krematoriume esančia moderniausia Rytų Europoje valymo įranga, bet ir kremavimu bei su juo susijusiomis paslaugomis. Taip pat krematoriume apsilankė ir dvi grupės kėdainiečių moksleivių“, − pasakojo krematoriumo vadovas.

Krematoriumo kolektyvas iš anksto buvo įsivertinęs lėtą laidojimo tradicijų Lietuvoje kaitą, todėl netikėtų rezultatų nėra. Tad ir darbų intensyvumas atitinka lūkesčius, nors dabartinė apkrova per metus yra vos pusė galimos, t. y. 4000 kremacijų. Eilių krematoriume nėra. Žmonės, apsisprendę savo mirusius artimuosius laidoti kremuojant, gali registruotis pageidaujamu laiku ne tik per laidojimo paslaugas teikiančias įmones, bet ir kreipdamiesi tiesiogiai į krematoriumo administraciją arba internetu, krematoriumo svetainėje www. krematoriumai.lt. 

Pažintis keičia požiūrį

„Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl ir mūsų veikla yra atvira visuomenei. Taip tikimės griauti nepagrįstus mitus apie kremavimą ir pratinti žmones prie minties, kad mirtis, kaip ir gimimas, yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Prisiminkime mūsų senolius, kurie mirčiai ruošdavosi iš anksto: ir įkapes pasisiūdavo, ir karstus pasidirbinę laikydavo. Ir mūsų tautosakoje mirties motyvas buvo ganėtinai aiškus, todėl ji nebuvo tabu nei suaugusiems, nei vaikams. Pradėję rengti pažintines ekskursijas nesitikėjome, kad jos bus tokios populiarios. Tačiau žmonės šiais laikais domisi naujovėmis, o krematoriumas – irgi viena iš jų. Daugelis čia apsilankiusių sako, jog atvyko su „pagarbia baime“, o išvyksta su labai šviesiomis emocijomis, nes tai, ką pamatė, maloniai nustebino estetika ir pagarba išeinančiajam bei jį palydintiems. Be to, daugelis kremavimą vertina kaip ekologiškesnį ir net ekonomiškai naudingesnį laidojimo būdą. Juo labiau, kad nuo krematoriumo veiklos pradžios kremavimo ir su juo susijusių paslaugų kaina nesikeitė – 1650 Lt“, − apie socialinę atsakomybę kalbėjo direktoriaus pavaduotojas. 

Skausmą slopina menu

Krematoriumas nėra uždaras ir meno visuomenei. Jame surengtos net kelios parodos, kuriose savo kūrybą eksponavo žinomi šalies menininkai. „Patys domimės įvairiomis meno rūšimis, todėl jau statydami krematoriumo pastatą numatėme, kad fojė būtinai skirsime menininkų darbų ekspozicijoms. Kažkaip intuityviai jautėme, jog žmogui, kuris čia atvažiuos vieną sunkiausių gyvenimo dienų, perėjimas per erdvę, užpildytą menu, gali būti tarsi pagalba nesikoncentruoti į savo skausmą, praskiesti jį visai kitomis emocijomis. Ir menininkus renkamės tuos, kurių darbuose vyrauja abstrakcijos, suteikiančios vaizduotei erdvės. Esame atviri visuomenei, todėl krematoriume rengiamos parodos yra nemokamos ir jas aplankyti gali visi norintys – tiek kėdainiečiai, tiek miesto svečiai“, − sakė V. Andrikis, paklaustas, kaip kilo mintis krematoriume organizuoti parodas.

Nuo krematoriumo veiklos pradžios čia surengtos jau penkios profesionalių dailininkų parodos: Krematoriumo atidarymo dieną veikė tapytojo Valentino Ajausko darbų paroda ir keramiko Algimanto Patamsio urnų paroda, vėliau V. Ajausko tapybą pakeitė tapytojos ir scenografės Giedrės Riškutės-Kariniauskienės abstrakcijos, pirmąją savo kurtų urnų parodą pristatė keramikė Nomeda Marčėnaitė, o unikalios kristalinės glazūros keramikos autorius A. Patamsis čia atidarė personalinę parodą. Beje, pastarosios atidarymą pradėjo moterų vokalinis ansamblis „Eglė“ iš Vilniaus, vadovaujamas Eglės Juozapaitienės. Tuo norėta parodyti, jog krematoriumo erdvės tinkamos ne tik parodoms, bet ir kameriniams koncertams, kuriuose skamba a cappella atliekami kūriniai. „Ateityje planuojame rengti rimties vakarus, kurių metu būtų skaitoma poezija, vyktų pašnekesiai žmogaus būties tema“, − planais pasidalijo krematoriumo vadovas.  

Vilija Mockuvienė, „Kėdainių mugė“