Kėdainių krašto muziejus šiuo metu kuria ir tradicinių amatų centrą atnaujintuose Arnetų namuose, ir dalyvauja tarptautiniame projekte, kurio pagrindinis tikslas sukurti virtualųjį muziejų ir keistis tarpvalstybine patirtimi kultūrinės edukacijos srityje, sudarant galimybe plačiajai visuomenei naudotis kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo vertybėmis, o svarbiausias uždavinys − sukurti virtualią ekspoziciją, suvienijus muziejų tyrinėjimus ir patirtį bei atskleidžiant glaudžius kultūrinius ir istorinius ryšius tarp trijų kaimyninių regionų miestų − Gardino, Rėzeknės ir Kėdainių.

Kuriamas inovatyvus kultūrinės edukacijos ir pažintinio turizmo produktas su bendra duomenų baze 

„Virtuali praeitis – ateities muziejų ekspozicijų pagrindas“ − taip vadinasi šis rudenį jau pasibaigsiantis projektas. Kėdainių krašto muziejaus partneriai yra Rėzeknės aukštoji mokykla, Latgalos kultūros ir istorijos muziejus (Latvija) ir M. Bahdanovičiaus memorialinis muziejus (Gardinas, Baltarusija). Šio projekto rėmėjas – EKPP Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa. 

Kai bus baigtas projektas, tikimasi, bus sukurtas inovatyvus kultūrinės edukacijos ir pažintinio turizmo produktas su bendra duomenų baze – virtualusis muziejus, šiuolaikiškai ir atraktyviai atspindintis iki šiol tik statiškai pristatomą kultūros ir istorijos paveldą, o kartu atskleidžiantis ir jo stereotipišką interpretavimą. Naujausių technologijų pagalba sukurtas virtualusis muziejus bus interaktyvus, siūlys įvairius jo lankymo būdus, atitiks jaunimo pomėgius, kvies potencialius turistus ir bus lengvai suprantamas. Taip bus sudaryta galimybė naudotis internetine duomenų baze ne tik gretimų regionų, bet ir visiems interneto vartotojams. 

1600 unikalių eksponatų iš Rėzeknės aukštosios mokyklos, Latgalos kultūros ir istorijos muziejaus Rėzeknėje, Maksimo Bahdanovičiaus muziejaus Gardine ir Kėdainių krašto muziejaus rinkinių aprašymai ir įvairūs pristatymai sudarys virtualiojo muziejaus pagrindą. Kėdainiečiai jau yra pateikę daugiau nei 300 eksponatų, atspindinčių senuosius tradicinius mūsų krašto amatus.

Virtualųjį muziejų sudarys galerija ir edukaciniai žaidimai 

Keturių kultūros ir švietimo įstaigų sukurtą virtualųjį muziejų sudarys galerija ir edukaciniai žaidimai. Galerijoje bus pristatomos 4 pagrindinės kolekcijos („Latgalos sąvokos”, „Latgalos keramika”, „Senieji amatai Kėdainiuose”, „Literatūrinis Gardino kraštas“), kurios parodo kiekvieno projekte dalyvavusio partnerio specifiką, padeda suvokti lankytojui muziejaus kolekciją kaip visumą. Galerijos aplankymas padės geriau suprasti edukacinius žaidimus, kurie leis lankytojams kūrybiškai susipažinti su kolekcijų turiniu ir panaudoti gautas žinias bei įgūdžius. 

Edukaciniai žaidimai yra sukurti tam, kad sukeltų įvairių amžiaus grupių vartotojų, ypač mokinių ir jaunimo norą susipažinti su virtualiųjų galerijų turiniu ir kūrybiškai pasitikrinti gautas žinias bei įgūdžius. 

Kėdainių virtualioji galerija 

Virtualiajame muziejuje bus pristatoma dauguma amatų, kadaise praktikuotų Kėdainių amatų cechuose ar už jų ribų. Keičiantis epochoms, keisdavosi ir amatai, vieni išnykdavo, atsirasdavo kiti, todėl muziejaus chronologinės ribos apims nuo žvejų gyvenvietės laikotarpio XIV a. iki senuosius amatus atkuriančių amatininkų darbų XX a. pabaigoje. Visi eksponatai bus iš Kėdainių krašto muziejaus fondų arba jo skyrių. Didžiausia dalis fonduose saugomų daiktų čia pateko iš vietovių, buvusių ar esančių Kėdainių apskrities ir rajono teritorijų ribose. 

Virtualiojo muziejaus lankytojai išsamiau supažindinami su dviem Kėdainių krašto muziejuje saugomomis kolekcijomis. Archeologinių radinių kolekcija pristatoma amatininkų dirbiniais, kurių chronologinės ribos apima XIV–XIX amžius. Daugiausia tai keramikos dirbinių fragmentai ar jų rekonstrukcijos, kalvystės, tekinimo, kauladirbystės pavyzdžiai. 

Medžio drožinių kolekcija suskirstyta į epochas nuo XV iki XXI a. Kurtuose kūriniuose būdavo akcentuojamos to meto religinės, dvasinės ir visuomeninės gyvenimo aktualijos. Kėdainių krašto medžio meistrų sugebėjimai nebūtų kaip reikiant atspindėti nepademonstravus ir kitų medžio dirbinių. Eksponuojami kasdienės buities daiktai, kuriuos dirbino įvairių medžio amatų atstovai: kubiliai, klumpdirbiai, staliai, baldžiai. Tai kibirai, kubilukai, klumpės, namų bei darbo apyvokos daiktai, taip pat atlikę ir tautinio dekoro funkciją – lėkštės, dėžutės, prieverpstės. 

Nebus užmiršti ir kiti amatai, be kurių kasdienė buitis nebuvo įsivaizduojama. Kėdainių miestas ir apylinkės buvo garsūs pynėjais, pynusiais krepšius, krepšelius, pintines. Demonstruojama šiaudinių dirbinių įvairovė nuo pintų aruodų, vadinamųjų krabių, sėtuvių ir batų iki sudėtinga technika suklijuotų kalėdinių papuošalų eglutei. Supažindinama su šikšnininkystės amatu, kurio kai kurie anksčiau kiekviename turguje parduodami dirbiniai – pakinktai, naginės ar žvanguliai, dabar randami tik ekskliuzyvinėse parodose. 

Trečia didžiausia eksponatų grupė – tekstilės dirbiniai. Jų išraiškos įvairovę atspindi audimo, nėrimo, siuvinėjimo, mezgimo pavyzdžiai. Dažnai viename užtiesale ar užvalkale galima pamatyti kelių tekstilės amatų įgūdžius: audimo, siuvimo, siuvinėjimo, pynimo. Kad toks gaminys pasiektų vartotoją, nuo gaminio žaliavų paruošimo pradžios reikėjo naudoti darbo įrankius, kuriuos gamino keliolika amatų meistrų. Staliai, tekintojai, ratelninkai, kalviai, šaltkalviai dirbino įvairias stakles, ratelius, pinikų pynimo volus ir nesuskaičiuojamą daugybę įrankių. Kai kuriuos iš jų, daugelį metų tarnavusiais gaminant pačius įvairiausius buities dirbinius ar maisto produktus, galima bus pamatyti virtualiojoje ekspozicijoje. 

Renginys Rėzeknėje 

Vykdant projektą reikia surengti 3 edukacinius seminarus (po vieną kiekvienoje projekte dalyvaujančioje šalyje), taip pat keturis tradicinės kultūros renginius kiekvienoje iš projekte dalyvaujančių šalių. 

Balandžio 24–26 d. Rėzeknėje buvo surengtos Latgalos puodžių dienos, kurių renginiuose dalyvavo ir kėdainiečių grupelė – istorikai, amatininkai – vadovaujama Krašto muziejaus direktoriaus ir šio tarptautinio projekto administratoriaus Rimanto Žirgulio. Dalyvauta edukaciniame seminare „Virtualus muziejus. Latgalos keramika“, Latgalos keramikos parodos atidaryme ir kituose renginiuose. 

Bene įdomiausia buvo lankytis amatininkų, užsiimančių keramikos gaminių gamyba, sodybose ir stebėti, kaip kūrenamos didžiulės krosnys, kaip į jas dedami nužiesti puodai, puodeliai, kiti dekoratyviniai gaminiai, kaip jie išimami ir kt. 

Apie istoriko Vaido Banio pranešimą seminare Rėzeknėje 

Seminare Kėdainių krašto muziejaus istorikas V. Banys pristatė muziejaus medžio dirbinių rinkinį, kurį galima suskirstyti į vaizduojamosios tautodailės kūrinius (skulptūros, kryžiai ir pan.) ir taikomosios tautodailės darbus (tai daugiausiai buityje naudojami mediniai indai, žaislai ir kiti daiktai). Pirmajai kategorijai priklausytų senosios liaudies ir profesionaliosios medžio plastikos darbai, sovietmečio medžio darbai, Vinco Svirskio kryžiai ir stogastulpiai, Vytauto Ulevičiaus skulptūros ir kryžių maketai. 

Neužmiršta aptarti ir taikomosios tautodailės darbų. Tai dekoruotos lėkštės, žaisliukai, drožinėtos, lazdos ir pan. Paminėti ir baldai. Rinkinyje yra tiek dvaruose stovėjusių XVIII a. komodų ir vienetinių drožinėtų kėdžių, tiek liaudies meistrų spintų ir kitų baldų. 

Prie medžio dirbinių rinkinio galima priskirti ir smulkius medžio dirbinius: įrankius, ūkio arba buities daiktus. Fonduose yra nemažai smulkiųjų ūkio įrankių: kultuvių, rinčių, brauktuvių, spragilų, vadinamųjų bezmenų, samčių ir pan. Yra keletas stambesnių medinių įrankių: audimo staklės, rateliai, vytuvai, krijeliai. 

Apie istoriko Valdo Sedeikos pranešimą Rėzeknėje 

Mūsų istorikas Valdas Sedeikapristatė kėdainiečių ruošiamą virtualųjį žaidimą, taip pat padarė gana išsamų pranešimą apie gyvenamųjų namų statybą XVII a., kai Kėdainiai buvo kunigaikščių Radvilų giminės Biržų−Dubingių šakos atstovų valdomas privatus miestas. Autentiškus bruožus išlaikė trys XVII a. sklypai. Tai Jurgio Beneto ir Jokūbo Grėjaus sklypai prie Didžiosios g. bei Šiglio sklypas prie Senosios g. Apie šiuos namus daugiausia ir pasakojo Sedeika. Taip pat kalbėjo apie tai, kokios mūrinių namų statybai Kėdainiuose XVII a. naudotos vietinės medžiagos, kur gamintos plytos ir kt. 

Susipažinę su to meto namų statyba, seminaro dalyviai galėjo ir patys pabandyti virtualiai statyti taip pat tuo laikmečiu pastatytą Arnetų namą. Susidomėjimas kėdainiečių virtualiuoju žaidimu buvo didžiulis! 

Renginys Kėdainiuose 

Nepraėjus nė mėnesiui, gegužės 22 ir 23 dienomis, Kėdainiuose bus suorganizuotas kultūrinis renginys „Pažink Kėdainių krašto folklorą ir amatus“. 

Gegužės 22 d. 11 val. Daugiakultūriame centre prasidės edukacinis seminaras „Virtualusis muziejus. Senieji Kėdainių amatai“, o 23 d. 10 val. Arnetų name bus surengtas renginys „Pažink Kėdainių krašto folklorą ir amatus, vyks parodos „Amatų tradicijos Kėdainių krašte“ atidarymas. Renginiuose kviečiami dalyvauti moksleiviai ir visi kiti kėdainiečiai, besidomintys amatais, paveldu bei kuriamu virtualiuoju muziejumi. 

Projekto vykdymas padeda kurti Amatų centrą Arnetų name 

Dalyvaujant šiame projekte ir kuriant virtualųjį muziejų, kartu kuriamas ir amatų centras, nes virtualiajame muziejuje Kėdainiai bus rodomi kaip kažkada, dar net 16 a., buvęs reikšmingas Vidurio Lietuvos ne tik administracijos, religijos, kultūros, bet ir prekybos, amatų centras. 

Taigi kėdainiečiams reikia ir amatų centre, ir naujajame virtualiajame muziejuje rodyti amatus, su juo susijusius objektus. 

Gerai yra tai, kad už šiuos projektui skirtus pinigus galima ne tik kurti virtualųjį muziejų, rengti tradicinės kultūros renginius, edukacinius seminarus, bet ir įsigyti ir kai kurios įrangos, skirti lėšų ir patalpoms įrengti, tad dalis projekto lėšų bus panaudota ir Arnetų namams. Kartu virtualusis muziejus bus ir reklama ne tik Arnetų namuose įrengto amatų centro, bet ir pačių Kėdainių, jo paveldo, kultūros. 

Šiuo metu šios dvi veiklos iriasi į priekį. Kartais atrodo, kad nuo pačių pradžių, nes, deja, amatininkų, kurie moka senuosius tradicinius amatus ir juos plėtoja naudodami senąsias technologijas, mūsų krašte beveik nėra. O reikia juos rasti, radus padėti jiems vėl užsiimti senaisiais amatais. 

„Projektas yra labai svarbus mūsų muziejui, suteikia tiesioginę naudą, galimybę plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir, žinoma, turi praktinę išliekamąją vertę, nes liks baldai ir terminalas Arnetų name, virtualusis muziejus, kurį galėsime pildyti ir toliau“, – sako Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

 

Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė