Retas kėdainietis nepažįsta Kėdainių krašto kultūros premijos laureatės Dalios Lopez Madronos, kuri dabar jau keleri metai gyvena Švedijoje. Jai dirbant Kėdainiuose Rotušės dailės galerijos vedėja, labai suaktyvėjo dailės galerijos parodų ir koncertų  veikla, ryšiai su užsienio šalių menininkais. Malonu kėdainiečiams priminti, kad jos veikla susijusi ir su dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus, kuris štai greitai per Miesto šventę bus nominuotas Kėdainių garbės piliečiu, darbais.

„Aloyzas Stasiulevičius. Tapyba“ – knyga meniškai įrišta kraštietės Dalios
Tiems, kas nori išsamiau susipažinti su Aloyzo Stasiulevičiaus kūryba, vertėtų susirasti knygą (tiksliau – albumą) „Aloyzas Stasiulevičius. Tapyba“, išleistą 2006 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos. 

Du egzemplioriai šios knygos Dalios Lopez Madronos buvo įrišti oda, o vienas albumas  2006 m. buvo apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos premija Knygos meno konkurse, eksponuotas 2007 m. Vilniaus knygų mugėje, taip pat ir personalinėje Dalios parodoje „Meno nišoje“ Vilniuje.
Knygą sudarė Aušra Poškutė. Albume reprodukuota apie šimtas dailininko kūrinių. Mintimis apie kūrybą dalijasi pats autorius, taip pat skelbiamas platus dailėtyrininkės Nijolės Tumėnienės straipsnis apie jo tapybą. Pateikiami išsamūs A. Stasiulevičiaus kūrinių ir parodų sąrašai, bibliografija.

Pokalbis su Dalia Lopez  Madrona (Bečeliene) ir apie dailininką, ir apie knygą-albumą, ir apie ją pačią

Kaip susipažinote su A. Stasiulevičiumi?
Mano pažintis su tapytoju Aloyzu Stasiulevičiumi prasidėjo  1991 metais, Kėdainiuose įkūrus Rotušės dailės galeriją ir man pradėjus dirbti šios galerijos vedėja.

Kokį jį pažinote kaip žmogų ir menininką?
 Kas kartą, aplankydamas Kėdainius, dailininkas nepamiršdavo užsukti į galeriją. Šie  apsilankymai  man tapdavo edukaciniais patyrimais ir ne vien plečiant supratimą ir žinias tapybos ar apskritai meno  srityje. Kartu jie tapdavo įsimintinomis pamokomis apie Kėdainių praeitį, istoriją bei paveldą. Drįstu teigti, kad daugelį iki šiol  žavi  talentingo kūrėjo  A. Stasiulevičiaus unikalus charakterio ypatumas, galbūt šiek tiek prieštaringa Dievo dovana  ‒  menininko bei  politiko maištautojo  (gerąja prasme)  derinys.  A. Stasiulevičius  niekada nebijojo  kritikuoti visuomeninių  įvykių ir  reiškinių, rekomenduoti įdiegiant  įvairiausias drąsias idėjas, kurios iš pirmo žvilgsnio sudrumsdavo nusistovėjusią tvarką, tačiau anksčiau ar vėliau šios idėjos subrandindavo teigiamų vaisių.

Ko gero, ne viena paroda buvo surengta Kėdainiuose
Jis net keletą kartu eksponavo Rotušėje savo kūrybą, buvo kelių Lietuvos tapytojų plenerų Kėdainiuose ir Paberžėje  įkvėpėjas. A. Stasiulevičius apskritai man daug padėjo  galerijos organizaciniuose darbuose, taip pat atvykdavo į Kėdainius su žymiais Lietuvos kūrėjais, rašytojais, intelektualais. Taip pat jis inicijavo paminklo Radviloms atsiradimą Kėdainiuose.
Jis įžvelgdavo kartais mums, kėdainiečiams, mažiau pastebimų mūsų krašto lobių svarbą. Turiu omeny Antano Svirskio kryžių unikalią kolekciją, kuri, pasak A. Stasiulevičiaus, prilygsta pasaulinės  liaudies kūrybos šedevrams.

Jums išvykus gyventi į Švediją ar teko susitikti su A. Stasiulevičiumi? Gal Švedijoje rengėte jo parodų?
Besidarbuodama Kraperupo dailės galerijoje, jaučiau pareigą pakviesti gerbiamą tapytoją eksponuoti savo kūrinius 2005 m. surengtoje  Lietuvos dailės parodoje. Vėliau keletą kartų turiningai bendradarbiavome, dailininkas maloniai priimdavo mano organizuotas meno gerbėjų švedų grupes savo studijoje Vilniuje.  

O kaip sugalvojote meniškai įrišti jo knygas oda?
2006‒2007 metais buvau ypatingai pagerbta ir pamaloninta  A. Stasiulevičiaus dėmesio  asmeninio kūrybinio užsakymo prasme.  Buvau ką tik pradėjusi  savo naujosios profesijos ‒ meninės knygrišybos studijas  Šveicarijoje ir  tai, kad žymus tapytojas pasitikėjo manimi ir atsiuntė savo neįrištus kūrybos albumus man „pertvarkyti“, teikė daug džiaugsmo, vilties, o ir nerimo.
Sukūriau dvi odines knygas „Aloyzas Stasiulevičius. Tapyba“, kurių viena šiuo metu saugoma Kazio Varnelio muziejuje Vilniuje. Šios mano sukurtos knygos 2007 m. buvo eksponuotos p mano darbų parodoje „Meno nišoje“ bei Vilniaus knygų mugėje.

Kokia Jums pasirodė esanti A. Stasiulevičiaus kūryba?
Be galo daug  yra parašyta, pasakyta  apie tapytojo A. Stasiulevičiaus kūrybą. Neturiu ambicijų įžvelgti naujų rakursų ar išsamiai analizuoti garsaus  menininko kūrinius. Man asmeniškai įdomus faktas, kad A. Stasiulevičius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti koliažo techniką. Meninėje knygrišyboje ir  įvairiuose savo kūriniuose dažnai taikau šią techniką ir visada prisimenu Aloyzo  kūrinius, jo išmoningai aliejinėje tapyboje įdrapiruotas dienraščių ir drobės skiautes, kurios, pasak Lino Poškaus, suteikia literatūriškumo dailininko kūriniams. Literatūra, knygos menas mane lydi kasdien, inspiracijų semiuosi iš įvairiausių meno žanrų ir kūrinių.

O kas ypač žavi menininko darbuose?
A. Stasiulevičiaus kūryboje mane labai žavi išgryninta spalva ir  abstrahuotas ritmiškas  objekto perteikimas. Visiškai sutinku su įvairių meno tyrinėtojų argumentais, kad Stasiulevičiaus tapyba yra be galo ritmiška ir muzikali. Jis tikras architektūros ir kompozicijos rimto meistras! Negali nesižavėti jo tvirtai sudėliota tapybine paveikslo struktūra  bei kiekvienos atskiros spalvos niuansais.  Aš jį pavadinčiau didžiuoju Vilniaus meniniu kartografu. Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos drobės ‒ tai tarsi modernūs mūsų sostinės panoraminiai žemėlapiai. Tuščios seno miesto gatvelės, vadinamieji bromai, didingi bažnyčių bokštai, stogai –  tarsi  ištuštėjusio Kėdainių senamiesčio reminesencija.  Džiugu, kad šis didis menininkas galiausiai tampa mūsų krašto garbės piliečiu.

O jūs pati – ką dabar veikiate, kuo užsiimate, ką kuriate?
Ką tik pabaigiau dvejų metų meninės knygrišybos ir  knygos dizaino bei restauracijos studijas čia, Švedijoje, gavau diplomą. Dabar pertvarkau savo dirbtuves, nes žadu rengti savo kūrybos parodas. Kitais metais ketinu dalyvauti dviejose knygrišių parodose:   šiaurės kraštų meninės knygrišybos parodoje Kopenhagos karališkojoje bibliotekoje („Juodasis deimantas“) bei tarptautinėje meninės knygrišybos parodoje Nobelio muziejuje Stokholme. Tad dabar kuriu darbus šioms parodoms.

Galbūt atvyksite į jubiliejinę Miesto šventę ? Labai Jūsų lauktume...
Tikrai labai norėčiau dalyvauti šventėje, bet kol kas nežinau, ar pavyks ištrūkti dėl darbo galerijoje. Vasaros metu mūsų Kraperupo dailės galerijoje Hogano mieste nėra poilsio dienų.

Dėkoju už pokalbį

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė