Rugsėjo 28 d. pasaulis mini tarptautinę pasiutligės dieną. Apie kovos su pasiutlige rezultatus Kėdainių rajone pasakoja Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyr. specialistė L. Menčikovienė

Pasiutligė – labai sunki, neišgydoma infekcinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą.  Dažniausiai jos rezervuaras gamtoje yra plėšrūs šuninių giminės žvėrys: šunys, vilkai, hienos, lapės, usūriniai šunys ir kt. Sergantis gyvūnas didelį viruso kiekį išskiria su seilėmis, retai – su pienu. Sveiki gyvūnai ir žmonės užsikrečia nuo sergančių gyvūnų šiems įkandus, apdraskius ar aplaižius, kai virusas patenka į kraują esant nors mažiausiam odos arba gleivinės pažeidimui.
Vykdomos epidemiologinės pasiutligės priežiūros tikslas  – mažinti žmonių užsikrėtimo pasiutlige riziką.
Pastarąjį dešimtmetį visose Kėdainių rajono seniūnijose buvo nustatoma gamtinių pasiutligės židinių.  Daugiausia pasiutusių gyvūnų (net 77) Kėdainių rajone buvo nustatyta 2006 m. Pradėjus laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, situacija pastebimai pasikeitė. Lietuvoje 2012 m. registruoti vos 5 gyvūnų pasiutligės atvejai. Kėdainių rajone paskutinis gyvūno pasiutligės atvejis užregistruotas 2009 m. Šiuo metu gamtinė situacija pasiutligės atžvilgiu Kėdainių rajone yra palanki. Rizika užsikrėsti pasiutlige – minimali.

Visgi net ir žymiai sumažinus gamtinių pasiutligės židinių skaičių bei išsprendus valkataujančių šunų problemą, nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų skaičius sumažėjo labai nežymiai. 2012 m. Kėdainių rajone nuo gyvūnų jau  nukentėjo 113 asmenų (2011 m. -125). Iš jų 67,2 proc. buvo sužaloti sveikų, žinomų, šeimininkus turinčių gyvūnų. Manome, kad daugeliu atvejų asmenų nukentėjimo nuo žinomų gyvūnų priežastis yra tikėtinas gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, kai naminiai gyvūnai yra neskiepijami nuo pasiutligės, šunys vedžiojami be pavadėlių ir antsnukių.         
Pasiutligė laikoma viena iš pavojingiausių ligų pasaulyje, todėl, nepaisant palankios gamtinės situacijos, tiriamas  kiekvienas naminio ar laukinio gyvūno įkandimo atvejis. Pasiutligės židinių epidemiologiniai tyrimai padeda išsiaiškinti galimo žmonių apsikrėtimo priežastis bei įvertinti įvykio aplinkybes, išsiaiškinti visus galimus nukentėjusiuosius ir numatyti tolesnes priemones, kurių reikėtų imtis. Jeigu gyvūnas gyvas, skiriama veterinarijos specialistų priežiūra (šunų ir kačių stebėjimo laikas –14 d.). Jei gyvūnas negyvas, jo smegenys siunčiamos į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (ar jo teritorinį skyrių) patvirtinti pasiutligės diagnozę.
Siekiant išvengti žmonių susirgimo pasiutlige atvejų, profilaktiškai nuo pasiutligės skiepijama dauguma nukentėjusių nuo gyvūnų Kėdainių rajono gyventojų.
Dėl visų vykdomų  priemonių pastarąjį dešimtmetį  pasiutlige nesusirgo nei vienas Kėdainių rajono gyventojas.
     


Parengė
Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Menčikovienė