Kėdainių rajono savivaldybėje lankėsi etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos vertinimo komisija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Etninės globos tarybos organizuotam etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkursui savivaldybės administracija pateikė paraišką, apimančią Vakarų Aukštaitijos istorinę Sosių ir Liaudos žemę − Surviliškio ir Gudžiūnų seniūniją ir jose esančius Bakainių, Užupės, Paberžės kaimus. Paraiškos rengimą koordinavo Viačeslavas Čerenkovas, rengėjai: Algirdas Juknevičius, Regina Lukminienė, Vydas Bečelis, Margarita Rukšienė, Saulius Zakas, Vytautas Kundrotas, Rimantas Žirgulis, Kęstutis Stadalnykas. 

Istorinė Sosių arba Liaudos žemė dabartiniame Bakainių–Paberžės ruože buvusi apie 10 kvadratinių kilometrų dydžio. 1372 m. ji Livonijos ordino kronikininko Hermano Vartbergės paminėta Sassen vardu. Žemės ištakas ir jos centrą mena įspūdingas Bakainių piliakalnis, apsuptas raiškaus Liaudės upelio vingio. Žemės etnokultūrinę priklausomybę ir raidą liudija piliakalnio prieigose stovinčios pavienės sodybos, senas gatvinis Užupės kaimas, įsikūręs dviejų kilometrų atstumu nuo piliakalnio, ir tradicinės medinės architektūros Paberžės dvaro bei bažnyčios ansamblis, esantis trijų kilometrų atstumu nuo Užupės kaimo. Vietovė su savitu kraštovaizdžiu ir etnokultūros paveldu yra 80 hektarų ploto, plyti kairiojoje Liaudės upelio pakrantėje, prie senojo Bakainių–Paberžės vieškelio. 

2015 m. gruodžio 11 d. Kėdainių rajono savivaldybėje lankėsi Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos vertinimo komisija: Gintautas Gruodis – Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas, Rasa Bertašiūtė – Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, ir Alvydas Mituzas – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas. Komisija apžiūrėjo Bakainių piliakalnio teritoriją. Bakainių piliakalnis ir jo aplinka mena tuos laikus, kai Nevėžio lygumoje formavosi sėslių žemdirbių teritorijos, užgimė papročiai. Piliakalnio ir jo aplinkos tvarkybos darbai pradėti prieš dešimtmetį. Tuo rūpinasi Surviliškio seniūnijos bendruomenė ir Krekenavos regioninio parko direkcija. Bakainių piliakalnyje švenčiama tradicinė Rasos šventė, minima Valstybės įkūrimo data, vyksta bendruomenių sambariai, folklorinių ansamblių varžytuvės. 

Po to nuvykta į Užupės kaimą. Užupės kaimas darniai įsikomponavęs į raiškų Liaudės upelio reljefą. Natūralus upės slėnis, linijinis gatvės planas, sodybų sandarų ir architektūros įvairovė, gyvi bendruomenės papročiai šį kaimą daro išskirtinį. 

Kaimas driekiasi išilgai kairiosios viršutinės Liaudės upelio terasos. Jos pakraščiu, lygiagrečiai slėniui, vingiuoja 1,2 kilometro ilgio ir 6 m pločio gatvė. Ši vakaruose veda į Paberžės kelią, rytuose – į Kėdainių ir Krekenavos krypčių magistralę. Iki šiol kaimo žmonės puoselėja seną sakralinį paprotį – Velykinį arba pavasarinį vienas kito laistymą, vadinamu apiprausimu. Juo linkima gero ir gausaus derliaus, asmeninės laimės. Apie šį paprotį išsamiai komisijos nariams papasakojo kaimo gyventojas Algirdas Berankis. Senieji kaimo gyventojai didžiuojasi protėvių karališkų valstiečių kilme. XVI–XVIII a. Užupės kaimas buvo vadinamas karališkuoju, priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui. Kaime ir jo apylinkėse aptikti archeologiniai radiniai liudija, kad žmonės šioje vietoje apsigyveno neolito epochoje. 

Galiausiai nuvykta į Paberžės kaimą. Tradicinės architektūros Paberžės ansamblį sudaro medinė dvaro sodyba, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, varpinės bokštas, klebonija, svirnelis. Dvaro ir bažnyčios ansamblis darniai įsiliejęs į raiškų Liaudės upelio ir jo intako Nykio kraštovaizdį. Turinė erdvinė ir hierarchinė ansamblio kompozicija, tradicinės liaudiškos architektūros formos daro jį išskirtiniu visoje vakarų Aukštaitijoje. Restauruotame dvaro pastate, stovinčiame ant pakilios Liaudės upelio terasos ir apsuptame peizažinio parko, įrengta moderni 1863 m sukilimo ekspozicija. Muziejus rengia įvairias parodas, kasmetinius menininkų plenerus, edukacinius užsiėmimus. Bažnyčioje švenčiamos aukštaičiams būdingos Sekminės, vyksta folklorinių ansamblių pasirodymai. 

Atsiveikindami komisijos nariai sakė, kad realybėje tikrai nenusivylė Kėdainių rajono etnokultūriniu kraštovaizdžiu, nes jiems labai patiko konkursui su paraiška pateiktas 3 min. trukmės filmukas apie Bakainių piliakalnį, Užupės kaimą ir Paberžės architektūrinį ansamblį. 

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė