Norite pamatyti tikrą Vinco Kudirkos giminaitį − XXI amžiaus Kudirką? Jau kitą savaitę jis atvyksta į Kėdainius. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje gegužės 4 d. 17 val. vyks muzikinis, poetinis renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Šiame renginyje bus ir įdomios poezijos: poetas ir publicistas, reklamos ir muzikos kūrėjas Žygimantas Kudirka pristatys savo knygą „XXI amžiaus Kudirka“.

Ž. Kudirka yra vienas iš atliekamosios – slemo – poezijos pradininkų Lietuvoje, interaktyviosios poezijos kūrėjas. Tad kokia ta jaunojo Kudirkos kalba ir kas tas slemas?

Slemas – poezija, skirta klausyti

Jei trumpai, slemas yra balso poezija, skirta ne tiek skaityti, kiek klausytis gyvai – tiesiai iš autoriaus lūpų, tai deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Truputį su tokia poezija supažindinami ir mokiniai mokyklose, bet, kiek teko paklausinėti pažįstamų žmonių, tai į klausimą, kas yra slemas, išgirsti irgi klausimą „Kas kas kas tas slemas?“

„Amerikiečių poetas Billy’s Collinsas straipsnyje „Poems on the page, Poems in the air“ rašo, kad klausantis gerai skaitomo eilėraščio laikas ima judėti atgal – poezijos knygos grįžta į sandėlius, spausdinimo mašina ima suktis atbulai, rankraštis parsiunčiamas autoriui, kuris štai stovi dabar priešais mus, laikydamas rankoje popieriaus lapą, ir skaito eilėraštį tarytum patį pirmą kartą. Atliekamosios poezijos gerbėjai tarsi siekia grįžti prie poetinės kalbos šaknų ir primena, kad pirma buvo balsas ir žodis, o tik po to raštas. Performatyvioji poezija siekia nupūsti dulkes nuo užkalkėjusio, stereotipais aplipusio poezijos reiškinio (tiksliau, tokio poezijos įsivaizdavimo), griauti išankstinius nusistatymus ir žvelgti į pasaulį tarsi pro naujus akinius“ (R. Brundzaitė „Slemas“, „Literatūra ir menas“, 2012-12-21).

Slemas − kitoniškumo priėmimas

Iš tikro, skaitymas yra individualus veiksmas – skaitydami užrašytą eilėraštį, mes esame atskirti nuo autoriaus ir neišgyvename bendrumo su kitais skaitančiaisiais. Tuo tarpu gyvas poezijos atlikimas siūlo dvigubą tiesioginį ryšį: su eilėraštį skaitančiu poetu ir su jo besiklausančia, reaguojančia publika, kurios dalimi patys tampame. Itin svarbus balsas ir žvilgsnių ryšys. Anot Ž. Kudirkos, labai svarbus akių sąlytis: įprastuose poezijos skaitymuose netyčia susidūrus skaitovo ir klausytojo žvilgsniams abu tarsi išsigandę nusuka akis. Sleme svarbiausia yra publikos reakcija, o akių sąlytis gali padėti įveikti egzistencinę baimę. Kalbėdami apie slemo varžytuves jų dalyviai ir organizatoriai pabrėžia kito ir kitoniškumo priėmimo reikšmę.

Slemas −autoriaus-personažo pasirodymas

„Atliekamoji poezija sugrąžina postmodernistų numarintą autoriaus figūrą. Viena vertus, tai nėra tikrasis empirinis autorius – tai greičiau autorius-personažas. Slemo dalyviai paprastai pasirodo scenoje pasivadinę pseudonimais. Slemerių tikslas – patraukti auditorijos dėmesį. Jie renkasi kalbėjimo manierą ir tarimo greitį, judesius ir balso intonacijas, pauzes ir pakartojimus – daugybė instrumentų slypi pačiame atlikėjo kūne. Performatyviosios poezijos klausytojas-žiūrovas yra pasyvesnis negu užrašyto fonetinio teksto skaitytojas. Užrašytą tekstą gali skaityti tiek kartų, kiek nori, pasirinktu greičiu, stabteldamas arba visą iš karto, tyliai ar garsiai. Performatyvųjį eilėraštį priimi arba ne, neturi progos jį prisijaukinti, apžiūrėti iš visų pusių, pažinti teksto kūno įlinkius ir iškilumus. Tai staigus ir greitas susidūrimas su kitu – jusliškas, tiesioginis, gaivališkas“ (R. Brundzaitė „Slemas“, „Literatūra ir menas“, 2012-12-21).

XXI a. Kudirkai standartai neįdomūs

Prie tradicinės poezijos pratusius skaitytojus knyga „XXI a. Kudirka“ gali gerokai nustebinti. Poezija interaktyvi – su knyga galima savotiškai bendrauti: parašyti literatūriniam personažui elektroniniu paštu, paskambinti nurodytu numeriu ir išgirsti balso pašte įrašytą eilėraštį ar jį gauti trumpąja žinute. Knygoje ne vien interaktyvūs eilėraščiai, bet ir internetinė poezija, literatūros remiksai, kiti neįprastos tematikos tekstai ir iliustracijos. Atsivertę „XXI a. Kudirką“, galėsite rasti mantrą Lady Gagai, pokalbį su dirbtiniu intelektu, eiles, kurias parašė katė ir dar daugelį pačių netikėčiausių tekstų.

„Standartai nebeįdomūs. Dauguma žmonių daro viską, ko iš jų yra tikimasi, todėl bet kuris išsišokimas yra pastebimas ir intriguojantis, – sako Ž. Kudirka ir priduria, kad nei vienas eksperimentas nėra užprogramuotas pavykti. – Bandymai pirmiausia yra provokacija: naujų liaukų atsiradimo smegenyse stimuliavimas, dar nepatirti pojūčiai“.

Kėdainiečiai turi progos susipažinti su šiuo nestandartiniu kūrėju. Tad visi, nebijantys kitoniškumo, užrašų knygutėse pasižymėkite: gegužės 4 d., 17 val., viešosios bibliotekos kiemelis. Jei oro sąlygos neleis mėgautis muzika ir poezija lauke, visi bus priimti III a. salėje.

Į renginį labai kviečiami žiniasklaidos atstovai, kalbininkai, bibliotekininkai, knygynų ir spaustuvių darbuotojai, moksleiviai, kėdainiečiai − visi, kas myli ir gerbia spaudą, laisvą žodį, lietuvių kalbą, knygą ir, žinoma, MUZIKĄ!

Renginio globėjas Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)