Nepaisant profilaktinių priemonių gausos, užkrečiamosios ligos tebėra dažnos mūsų gyvenimo palydovės. 2015 m. Kėdainių rajone buvo užregistruoti 987 užkrečiamųjų ligų atvejai, neįskaitant susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bei kilo 52 užkrečiamųjų ligų protrūkiai. Taip pat buvo užregistruotos kelios retos infekcijos: tuliaremija, toksoplazmozė, Denge karštligė ir dar 4 nauji žmogaus imunodeficito viruso nešiotojai.

Kėdainių rajono gyventojai dažniausiai sirgo per orą plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis. Pernai užregistruoti 11 054 susirgimai viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir 216 gripo atvejų. Sergamumas gripu 2015 m. buvo pusantro karto didesnis nei 2014 m., tačiau nesiekė epideminio lygio ir gripo epidemija Kėdainių rajone nebuvo paskelbta. Praėjusiais metais ypač išaugo sergamumas vėjaraupiais. Sergančiųjų skaičius, lyginant su 2014 m., buvo beveik du kartus didesnis. Per metus diagnozuoti net 577 šios infekcijos atvejai. Daugumą sergančiųjų (84,9 proc.) sudarė vaikai iki 10 m. amžiaus. Miesto gyventojai ir vaikai, lankantys vaikų ugdymo įstaigas, sirgo daugiau. Kolektyvuose kilo 24 šios infekcijos protrūkiai ir 15 protrūkių kėdainiečių šeimose. 

2015 m., lyginant su 2014 m., sumažėjo sergamumas skarlatina – 36 proc., tačiau buvo daugiau infekcinės mononukleozės atvejų. Pasitaikė ir susirgimų infekcijomis nuo kurių galima pasiskiepyti: kokliušu – 4 atv., kiaulytės – 3 atv., meningokokine infekcija – 4 atv.. Kokliušu sirgo vaikai nuo 2 mėnesių iki 15 m. amžiaus. Kiaulytė buvo diagnozuota 1 vaikui ir 2 suaugusiems asmenims. Meningokokinė infekcija buvo diagnozuota vaikams nuo 7 mėnesių iki 3 m. 

Pernai gerokai išaugo sergamumas per maistą, vandenį ir aplinką plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis: virusinėmis žarnyno infekcijomis – 46 proc., bakterinėmis žarnyno infekcijomis – 47 proc. Kilo trichineliozės protrūkis, kurio metu nustatytas 21 trichinelioze užsikrėtęs asmuo. Susirgimų perdavimo veiksniu buvo trichinelėmis užkrėsta šerniena. Kitų per maistą plintančių bakterinės kilmės infekcinių susirgimų dažniausia priežastimi buvo nepakankamai termiškai apruošta mėsa, o virusinių žarnyno infekcijų plitimą labiausiai įtakojo rankų higienos taisyklių nepaisymas. Šiomis infekcijomis labiau sirgo miesto gyventojai. Vyrų ir moterų sergamumas buvo panašus. Bakterinės kilmės žarnyno infekcijos dažniau diagnozuotos suaugusiesiems, o virusinės infekcijos – vaikams. 

2015 m. sumažėjo sergamumas niežais – 33 proc., enterobioze – 26 proc. Užregistruota mažiau erkinio encefalito, Laimo ligos, toksokarozės bei odos grybelinių susirgimų atvejų. Daugiau nei 2014 m. užregistruota susirgimų sifiliu (2015 m. – 11 atv., 2014 m. – 3 atv.), pedikulioze (2015 m. – 30 atv., 2014 m. – 28 atv.). 

Apibendrinant, galima teigti, kad bendras sergamumas infekcinėmis ligomis (neskaitant susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) Kėdainių rajone 2015 m., lyginant su 2014 m., išaugo 44 proc. 

Susirgimų pasiutlige nei žmonėms, nei gyvūnams Kėdainių rajone nebuvo nustatyta, tačiau nuo gyvūnų nukentėjo ir medicinos pagalbos kreipėsi 103 Kėdainių rajono gyventojai ( 2014 m. –112), iš kurių 55 profilaktiškai paskirti skiepai nuo pasiutligės. Pernai nukentėjusiųjų skaičius buvo 8 proc. mažesnis nei užpernai Esant palankiai epizootinei situacijai rajone, 17 proc.sumažėjo ir skiepijimo nuo pasiutligės apimtys. 

Vykdant užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, teisės aktais nustatyta tvarka praeitais metais buvo įvertintos 37 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios profilaktinius skiepijimus. Šios įstaigos patikrintos ir dėl vykdomos užkrečiamųjų ligų registracijos ir informacijos perdavimo bei dėl užkrečiamųjų ligų diagnostikos būklės. Teisės aktų pažeidimų nenustatyta. 

Lolita Menčikovienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė, el. p. lolita.mencikoviene@kaunovsc.sam.lt